Šią straipsnio pavadinimo frazę – “niuansai ir akcentai” – mėgo vartoti mano ex auklėtoja, kuri mokykloje mumi auklėjo nuo 5 iki 10 klasės. 6 metus… Pasiilgau mokyklos. Bet aš ne apie tai. Noriu papasakoti, kaip gyvenu.

Gyvenu visai nieko. Pradedant tuo, kad atkentėjau – taip, atkentėjau – pirmąją savaitę antrojo pusmečio studijų. Kančia todėl, kad per tas atostogas visiškai pamiršau, kas yra kėlimasis 6:00 ir atsidurimas visai kitame miesto gale 7:45, kai mirtingi žmonės dar tik žygiuoja į savo darbelius… Priprasiu ir viskas bus gerai.

Nelabai kaip sekasi priprasti prie Lietuvos klimato. Šiandien – savaitė, kaip esu grįžęs iš Gran Kanarijos. Vos ne kasnakt ją tenka sapnuot (tai prielipas klubinėtojus, tai storas kates, tai saulės smūgį ir nelemtą PADAŽĄ, apie kurį kada nors vėliau…) ir ilgėti. Kis kis, miau miau, Gran Kanarija gražu, pilnos gatvės kačių, u-u-u!!! (Ta močiutė, didis Be Tabu žmogus Irena Daraganaitė dar vis mūsų žemelėje, mūsų tarpe? ).

Šiame savo pasisakyme apie keliones daugiau kalbėti nenorėčiau – leiskite man nuo jų pailsėti (taip taip, pailsėti… 6 skrydžiai per savaitę nėra taip jau ir mažai…). Norėčiau Jums papasakoti, kad mano ex paralelinės klasės bendramokslė tapo Olialia panelyte. Na, beveik tapo. Aš visą laiką taip ir maniau, kad ji savo figūra pasieks daug. Žinoma, Olialia jai yra puiki pradžia. O ką – paskui tegu neužsibūna ten, lai kyla aukštyn!!! Norėčiau pabrėžti , kad ji nėra tipinė blondinė, o iš tiesų protinga protinga panelė.

Tiesa, pradėjau mokytis italų kalbos. Benvenuti!!! Io sono Rimvydas. Io sono Makalius. E tu?

***

Iš tiesų turėjau mokytis prancūzų. Kadangi nepatekau į italų grupę (italų grupės atranka buvo labai didelė – iš 50 norinčiųjų priimti turėjo tik 20), turėjau mokytis prancūzų, bet tam išdidžiai nepritariu ir tuo baisingai nusivyliau. Jezumarijasumarijukais – juk Italų kalba yra mano kalba numeris vienas, kurios norėčiau pradėti mokytis nuo pat pagrindų… Prancūzų kalba visiškai netraukia ir cinkelio jai mokytis neturiu.

Nebūtų Makalius Makaliumi, jeigu pasimakalavęs prie italų kalbos dėstytojos ir turizmo studijų organizatorės nugarų, nepatektų mokytis ten, kur nori. Už tai jis didžiai dėkingas studijų organizatorei, kuriai rytoj iš pat ryto neša kupiną saldainių dėžę.

Miau gyvenu visai neblogai.

Taip pat skaityk: