Tai – jau trečioji pasakojimo apie kelionę į Siciliją dalis. Pažindinamės su stovyklautojais, pateikiame jų nuotraukas, įsimenam jų veidus :)

[Liepos 16, ketvirtoji kelionės diena]

Kad vakar buvo ganėtinai pasivėlinta eiti miegoti, visi suprato po to, kai Piero, prieš miegą pasakęs miegoti kiek norim ir esą jis jokiu mokyklos skambučiu mūsų nežadins, savo pažado neištęsėjo.
Ropoti iš lovų visiems šlapiems nuo prakaito (dundukai, nenusižiūrėjom nuo merginų – jos miegojo su atidarytom durim į lauką, o mes… o mes išsigandom serbų papasakotų nuotykių su gyvatėmis netoliese ) teko apie vidurdienį. Kol visi susiskirstė paeiliui, kas po ko eina į dušą (tada mes visi dar buvom malonūs ir paslaugūs beigi mandagūs ), kol visi išsimaudė, į mūsų stovyklą atžygiavo naujoji narė –

Anna. 20-21 metai (visiems pastoviai sakydavo skirtingai ir tik vėliau supratau, kodėl – už kelių dienų jos gimtadienis, tad ji save laiko jau nebe 20-mete, o 21-erių metų mergina ). Vegetarė. Studijuoja kažką nelabai įsimintino, gyvena Baltarusijoje, Minske. Universitete mokosi portugalų kalbos, tai kažkodėl susikalbėjo su Barseloniete-Katalone Patritia.

Kai pirmą kartą ją pamačiau, mintyse apsidžiaugiau – pagaliau, pagaliau ne aš pats jauniausias stovykloje Mano didžiam nusivylimui, aš už mane jaunesnių nebėr. Ne esmė, kad Anna tikrai „netraukia“ 21 metų… Bet nebėr.

***

- Ei, vaikyčiai, būkit pasiruošę, nes važiavimas į paplūdimį jau ant nosies
- Piero Piero, būk gerutis, ir nuvežk ledų vaikučiams

Pusryčiams buvo Nutella su skrudinta duona, kavos stikliukas beigi sultys, vaisiai. Pratinamės prie itališkų pusryčių, kaip sakant. Pirmą Nutellos buteliuką pribaigus nesvietiškai greitai, sekančioms dienoms Piero mums priperka tris stiklainius po 1 kg Nutellos

Ruošiamės į paplūdimį. Pirmą kartą per 4 dienas Sicilijoje išsimaudysiu jūroje, ot tai pasiekimas Nepamenu jau net, kurioje. Tirėnų ar Jonijos (nors visos jūros man vienodos ir vadinu jas Viduržemio jūra… ) , bet išsimaudysiu. Visiems užsiprašius ir Piero sutikus, pakeliui užvažiuosime į žvejų kaimelį Brucoli – suvalgyti po „Granita di Limone“ – kaip mūsų stovyklos vadovas sako – Typical Sicilian Ice-cream.

Anna į paplūdimį važiuoti nenori. Jai papasakojus apie savo kelionę, jos vietoje nevažiuočiau ir aš – baltarusė iš Vilniaus atskrido į Romą ir manė, kad nusipirks skrydį iki Katanijos arba greituoju traukiniu atvažiuos iki Sicilijos per kelias valandas. Jos norai beigi ketinimai subliuško vos pažiūrėjus į traukinio bilietų kainas bei bilietų skrydžiams lėktuvu nebūvimą….. Tad mergina sėdo į autobusą Roma – Katanija ir visą naktį beigi rytą dardėjo Italijos keliais. Dabar ji tenori ramiai išsimiegoti, o paplūdimys tai ką – jis gali ir palaukti….

***

Mes gerbiam savo stovyklos vadovą ir už tai, kad, kaip pats sako, jis yra „LAZY MAN“ (tinginys). Todėl, pasak jo, tiek į paplūdimį (14 km), tiek į darbą (3 km), tiek į autobusų stotelę (4 km) mes važinėsime minibusu O minibuse tik 8 sėdynės. Ką daryt?

Piero tai ne problema. Kadangi mūsų yra 18 (stovyklos dalyviai+vadovai), o stovyklai įsibėgėjus mūsų vis daugėjo (stovyklos dalyviai+vadovai+vadovo draugai), 12 žmonių susigrūdo į minibusą, o likusieji 5 (Anna miegojo) važiavo kartu su Džiusi, automobiliu.

Susigrūdę į transporto priemones, dainuodami “We are all in the yellow Submarin” ( ), riedame Sicilijos keliais beigi keliukais, leidžiamės nuo kalno beigi vėl kylam į jį, klausomės Piero paskaitos apie Villasmundo (vienas iš įdomiausių faktų – internetas šiame miestelyje veikia vos 3 metus, dėl to yra žvėriškai lėtas ir pastoviai dingsta) ir ne už ilgo pasiekiame Brucoli žvejų miestelį.

Piero draugo draugo draugų kavinukėje sėdam ratu ir mėginam įveikti “typical” Sicilijos ledus. Valgom juos kartu su “Brijoš” duonelėmis. Piero vis giriasi, kad čia yra tikro studento pusryčiai – granita su brijoš…

Už viską tereikėjo sumokėti 2 eurus. Prie viso to mes dar galėjome stebėti nuostabų reginį, kaip Piero su kiekvienu vyru triskart pasibučiuoja. Gerai, pirmą dieną tai buvo neįprasta. Šiektiek. O vėliau tai tapo visiška kadienybe – matyti tokį reginį visur – gatvėje, automobilyje, mokykloje ar paplūdimyje…

Riedame link paplūdimio:

Jokio smėliuko paplūdimyje. Tik vos vos jo pabarstyta ant akmenų. Bet tai kam jis mums reikalingas…. Prilenda paskui visur pilna smėlio, gerai bus išsimaudyt ir uolose – Kad jį kur velnias, būčiau žinojęs, kas įvyks, nebūčiau taip manęs net savo mintyse

(reklamavau Kretą Sicilijoj )

Visi pasitiesiam rankšluosčius, išsitepam saulės kremais ir bandom degintis. Saulė svilina nesvietiškai, tai daugiau nei pusė mūsų slėpėsi po medžiais, pavėsyje.
Bangos irgi buvo baisingai didelės, daužėsi į uolas kaip reikiant, bet joms aprimus, pirmieji drąsuoliai bėgo į vandenį. Vera užsimanė nusifotografuoti prie uolos jūroje, jų fotoaparatas sugedo po paskutinio pasilinksminimo su italais diskotekoje (vienas iš jų netyčia numetė fotoaparatą ant grindų), tai į pagalbą fotografuojant buo pasitelkta Jolanta.

Taigi, rusaitė sėdasi ant uolų, o Jolanta ją visaip fotografuoja, kol…… didelė banga neparbloškia jos žemėn, netrenkia į uolas ir…. Vera iš jūros išlipa visa kraujuota. Alkūnės, delnai, keliai, šlaunys – visur apibrozdinta. Bet argi čia problema? Vera visvien nori gražios nuotraukos, ir, pasirodžiusi visiems savo “pasiekimus”, lipa atgal į vandenį. Vėl banga, vėl Vera parblokšta, vėl išlipa apsikraujavusi. Bet nuotrauka yra. Bent tai gerai….

***

Jūrai aprimus ir visiems sumąsčius eiti maudytis, per uolas, akmenis bei jūros ežius žygiuojame vandenin. Kas eina basi, o kas – su šlepetėm (tarp jų ir aš). Maudomės, plaukiojam, bendrauju su korėjiete, kuri vos ne vos išdrįso eiti vandenin. Vandens temperatūra pasakiška, visiems šilta ir net nesinori išlipti… Išskyrus ispanei Patri. Jai taip nesvietiškai šalta, kad ji visiškai nenori maudytis. Sakė, čia viena iš vėsiausių dienų Sicilijoj (ji Sicilijoje jau ilgą laiką – atostogavo čia su tėvais, o dabar atvyko į šią stovyklą).

Shinhwa įsidrąsina visa įlįsti į vandenį, bet….. Tuoj pat iš jo šoka lauk. Antroji auka… Į dešinį petį atsitrenkė medūza….

***

Viskas, man maudynių jau gana. Tai trenkimasis į olas, tai medūza, tai………… tai Romana šlubuojanti pareina. Užmynė ant jūros ežio… Ech. Bet visi gyvi, nors ir su spygliais kojoje. Džiusi sako, kad mokykloje turi kremo, kuris per naktį ištraukia visus spyglius iš pėdos, ir baigiasi visos problemos. Taip pat ji sako, kad tai yra gera pamoka tiems, kas į jūrą lenda basi

Maudynėms jau gana. Atėjo laikas, kaip Piero sako, anoniminių alkoholikų klubo susirinkimui Kiekvieno stovyklos nario prisistatymas. Susėdom/sustojom/sutūpėm ratuku ir po kiekvieno prisistatymo visi plojam, o žmonės į mus vis žiūri ir žiūri

Pristatymo metu skambėjo tos pačios frazės, kurias jau paminėjau aprašydamas kiekvieną stovyklos narį, tad čia nesikartosiu. Tiesa, Vera visų (ir vaikinų, ir merginų) klausinėjo savo TOPinio klausimo:

- Have you boyfriend?

O visi atsakinėjo:

- Not in Italy

Artėjo metas grįžti namo, nes visi žvėriškai išalko. Dušas, šaldytuvo durelių varstymas ir pietų gaminimas draugiškai. Buvo surengtas trumpas susirinkimas, kurio metu reikėjo išrinkti budinčiuosius rytdienai beigi sudaryti budinčiųjų grafiką, taisykles ir panašiai.

[Budintieji]

Budintieji savo budėjimo dieną neina į darbą.
Ruošia pusryčius, plauna indus po jų.
Kai visi išvyksta į darbą, budintieji privalo išplauti valgomąjį, mokyklos koridoriaus dalelę, tualetus, dušus, virtuvę ir miegamuosius.
Po tvarkymosi, apie 11 valandą reikia pradėti gaminti pietus, kad grįžusiems iš darbo nereikėtų ilgai laukti. Maisto ruošimas, stalo dengimas, indų po pietų plovimas….
Vakarienės gaminimas, vėlgi visko tvarkymas ir valgomojo šlavimas – visa tai yra budinčiųjų pareiga. Už tai jie vieną dieną gali neiti į darbą

Taigi, mokyklos lentoje buvo nubraižyta lentelė, į kurią tuoj pat visi ir užsirašė. Lentelė žaibiškai buvo užpildyta po pirmosios darbo dienos Vera su Nataša mums iškart patarė rašytis kuo daugiau kartų budėjimui, nes budėjimas yra lengvas dalykas palyginus su kelių valandų darbu saulėje…

Kadangi vienas iš prašymų pildant lentelę buvo tai, kad vienos dienos budintieji negali būti iš tos pačios šalies, o Vera su Nataša tam griežtai prieštaravo beigi joms buvo padarytos išimtys, suskubau griebti Anną ir maniau, jog tikrai gerai sutarsime budėjime (o ir susišnekėti galėsime net 2 kalbom – rusiškai ir angliškai). Anna sutiko, taigi, mudu ir užsirašėme budėjimui kartu.

[Kas buvo toliau?]

O toliau buvo taip, kaip ir visada. Pietūs, po pietų – siesta. Siestos metu daugelis miegodavo, kai kurie degindavosi, skaitydavo knygą arba bendraudavo, žaisdavo kortomis.

Retkarčiais buvo varstomas šaldytuvas, nes laikas tarp pietų ir vakarienės buvo tikrai didelis (pietūs apie 15 h , vakarienė – 21-22, kartais 23 valandą). Bet nieko geresnio, apart vyno, šaldytuve nebuvo

Siestos metu Piero važiuoja į vienintelį Villasmundo miestelyje vidurdienį dirbantį marketą. Nerealus marketas. Pasakai, jog esi iš Legambiente, ir nereikia mokėti pinigų. Bet čia gal tik Piero tokį stebuklą gali daryt

Kartu su Piero jam padėti važiuoju ir aš, Anna bei Ivan. Anna vegetarė, tai jau pradeda ieškotis maisto mūsų budėjimo dienai – nori pagaminti kažką išskirtinio ir be mėsos. Paklausus Piero, ar čia įmanoma rasti Sojos, jis tik garsiai nusijuokė ir pasakė – „žmonės, čia gi Sicilija… „Mini Super Marketas“, o ne europinis prekybos centras “.

Blogos sąlygos vegetarams, oi blogos. Apsipirkę, su 10 litrų vyno, pėdiname į Piero automobilį. Jau pradedame įsijausti į sicilietišką gyvenimą, tad sustojimas prie baro mūsų visiškai nenustebino Aha, aš Piero skolingas jau tris butelius alaus, nes jis ir vėl vaišina, ir vėl už mus moka…. Stovim vidury gatvės, gurkšnojam alų ir plepam apie viską, kas pasitaiko ant liežuvio. Kuo daugiau alaus, tuo daugiau ant to liežuvio visko pasitaiko….

***

Gal po dviejų valandų grįžus į mokyklą, visi išpūstom akim klausia, kur meees taaaiiip ilgaaaai buvom….. Bet mes tik mostelim ranka ir atšaunam:

- Mes į sicilietišką gyvenimą įsisukom truputį

Visi draugiškai ruošiame vakarienę. Pasta su mėsa. Kolkas pasta – išskirtinis patiekalas, juk savo gimtinėse retai kada valgom jį….. Bet paskui… Stovyklai įsibėgėjus… Pasta taaaaip įgrįso, kad iki šiol negaliu į ją žiūrėti.

***

Po vakarienės visi norintys gali leistis į pažintinę kelionę „Su Piero – upės link!“. Norinčiųjų atsirado nemažai, vaikščiojom po negyvenamas vieteles, pažindinomės su gamta ir su kitų šalių kultūra, papročiais….
Piero buvo mūsų gidas, kuris kiekvieną medelį apipasakodavo, apčiupinėdavo beigi kas 5 minutes atsiprašinėdavo dėl sąvartynų ir…. ir dėl to, kad jis nežino, kur ta upė iš tiesų yra

Pažindinamės su vietine fauna:

Piero (su akiniais nuo saulės) pasakoja, koks gėris yra šitas medis

O šis medis iš tiesų yra gėris, nes iš jo gaminami kamščiai vynams

Toliau pažindinamės…..

Matosi jūra:

Romana su savo pilna spyglių pėda irgi vaikščioja kartu su mumis. Velnių jai atrašė Piero, kad kankina save, aš irgi atrašiau velnių, nors gavęs spyglį kojon vistiek eičiau kartu su visais pasivaikščiot….

Sustojam pailsėt:

Julie vis bando įkalbint Piero eit ieškot upės. O Piero, vis nutylėdamas, kad jis yra “LAZY MAN”, bando nubaidyt tą upės ieškojimo mintį tokiais sakiniais:

- Aš galiu Jus visus nuvest prie tos upės, bet ten žinokit yra ne viena upė, o slėnis, ir iš dviejų pusių – upės. Tai Jūs tik galite įsivaizduoti, kiek ten knibžda gyvačiųųųų

- ???

- Eime eime, kas ten norėjot į tą upę… Ten ir plaukiojančių vandeny yra gyvačių, vieną kartą pasigavau tokią ir namo parsinešiau, galėsim ir mes parsinešt….

***

Kaip Jūs manot, ar dar po tokių žodžių kas nors norėjo eit prie upės? Won Jun sakė niekada nemiegos su atdarom durim mūsų kambary (jis miega prie pat jų) , nes vis tikina, kad tikrai įsliūkins gyvatė. O dar kai Mladen su Ivan papasakojo savo nuotykius su gyvatėm prie Palazzo di Vetro (susitikimo vietos pirmąją stovyklos dieną), tai Won Jun išvis nuprotėjo

Ėjom ėjom ir pamatėm kažkokius keistus vaisius. Net Piero nieko apie juos nežinojo.

Atsiveria vaizdas į Etnos ugnikalnį:

Grįžtame namo, nepamatę upės

Nepamatėm upės, susibraižėm kojas į Sicilijos augaliją beigi viską, kas išdžiuvę, tačiau ši kelionė turėjo būti pirmas žingsnis link visų stovyklos dalyvių „glaudesnio“ (ar kaip čia išsireiškus, kad paskui nebūčiau neteisingai suprastas) bendravimo… Taip ir buvo.
Grįžtant namo visi tik ir kalbėjom apie tai, kaip, kiekvienam po stovyklos sugrįžus į savo gimtinę, BŪTINAI reikės apsikeisti nuotraukomis.

Džiusi ištepa Romanai koją stebuklingu kremu ir liepia visą naktį išmiegojus, ryte nusiimti tvarstį ir pažiūrėti į stebuklą. Čekė pažada taip ir padaryti.

***

[Kaip praėjo mūsų vakaras?]

Paprastai. Atsistojo, ėmė ir praėjo 5 litrai vyno ir vienas nekasdienis gėrimas. Kiekvieną vakarą šitaip. Visi susėdam rateliu lauke aplink stalą, gurkšnojam vyną, šį vakarą – dar ir Lemoncello (Piero topinė frazė – typical Sicilian drink ), aš burbu kažką apie tai, kad Lemoncello būtinai, būtinai būtinai reikės parsivežti namo, nes tai yra tiesiog pasakiško skonio gėrimassss…..

Ir tuoj pat nuskamba dar viena Piero topinė frazė:

- I am LAZY MAN (aš esu tinginys…) , todėl rytoj mes ir vėl nedirbsim…

[Kokius veiksmus darė stovyklos dalyviai?]

Mladen ta proga susisuko cigaretę, Piero po savo išsakytos frazės dar pagalvojo, ar tikrai buvo verta taip sakyti, bet jau buvo per vėlu Visi džiaugėsi, išskyrus vienintelę Anną – ji piktinasi, kodėl mes sėdim, bendraujam, poilsiaujam, visur važinėjam, bet esam WORKCAMP (darbo stovykloje)…..

Į Annos pasipiktinimus nelabai kas kreipė dėmesį, o ir ji, paragavusi Lemoncello, truputuką apsiramino, taigi… Suplanavę, ką veiksime rytojaus dieną ( važiuosime į kažkokį „rojų“ netoli Sirakūzų), pamažėl pėdiname savo lovų link….

Apie tą vietą, kurioje buvome, nieko negalėčiau papasakoti, nes buvo taip karšta, kad nieko negirdėjau, tik su Nataša ir vera plepėjom, paskui fotografavomės visur ir ieškojom vandens  

Tai vietoj manęs gali pakalbėti keli vaizdeliai…..

 

Po kelių minučių įeiname į didžiulę olą, kurioje…. kurioje, pasak gido, mūsų laukia didžiulė staigmena ir dovana nuo jo.

Kol staigmenos nėr, Vera su Nataša, aišku, prašo jas nupyškint:

***

Mūsų prancūziškai kalbantis gidas visų turistų, esančių oloje, prašo užsičiaupt ir tylėt bei kažko laukt. Per kelias minutes jis apibėga visą olos teritoriją ir visi pamažu nutyla. Prašoma net nesišnibždėti ir nejudėti, nes betkoks garsas gali “numušti” jo……. GIEDOJIMĄ.

Tai, ką išgirdome, buvo nepakartojama…. Mūsų gidas atsistojo veidu į sieną, užsidengė rankomis burną ir pradėjo giedoti nuostabaus grožio giesmę. Giesmė buvo taip gerai girdima, nors jis buvo taaaaaip toli…. Visi išsprogdinę akis, ištempę ausis ir plačiomis šypsenomis klauso, o jam nustojus giedoti, plojimų lavina ir susižavėjimo šūksniai vos nesusprogdino mano ausų būgnelių

Va taip va. Nuo to laiko turim patį geriausią gidą šiame muziejuje. Mladen viską nufilmavo, tad aš labai tikiuosi, kad kitą savaitę galėsiu įkelti video ir patys savom akim beigi ausim įsitikinsite, dėl ko mūsų gidas buvo vertas gausybės plojimų.

Po gido pasirodymo oloje, prie mūsų grupelės prisijungė vis daugiau ir daugiau visai svetimų žmonių, o mes iš jų pradėjome rinkti arbatpinigius

Pasibaigus SIESTAI, Piero visus sukviečia į pavėsinę – prisėsti trumpam susirinkimui. Sakosi turįs daug gerų žinių ir vieną nelabai gerą  

1 gera žinia. Šiandien vakare mūsų laukia konferencija su aukšto rango žmonėmis apie archeologinę vietovę, kurioje dirbsime ateinančias dvi savaites. Taip pat visi dovanų gausime stovyklos marškinėlius, kepuraites ir pozuosime bendrai nuotraukai vietos laikraščiui

2 gera žinia. Po vakar dienos nelaimių nemokamame paplūdimyje, šiandien važiuojame į mokamą. Įėjimo kaina 3 eurai, bet…. išgirstame topinę Piero frazę:

- Legambiente pays for you, guys

3 gera žinia. Ryt vakare einam baliavot į miestą.

4 gera žinia. Šeštadienį (poryt) vakare visi esame užkviesti į BEACH PARTY tame pačiame mokamame paplūdimyje

Blogoji žinia… Bloga žinia ta, kad ryt…. ryt keliamės 8 valandą ryto ir pėdiname į darbą

Bet kolkas mūsų laukia paplūdimys. Piero draugai + mūsų minibusas – ir mes jau ten.

Vos pasideginus, vos išsimaudžius, dangus žaibiškai apsiniaukia ir mums… mums ima darytis vėsoka Namuose mūsų laukia konferencija ir vakarienė, todėl skubame atgal.

Konferencija nebuvo labai įdomi Išskyrus tai, kad gavome stovyklos marškinėlius ir fotografavomės laikraščiui, nieko gero neįvyko. 

Po konferencijos daugelis išėjo į sporto salę žaisti tinklinio.