Kątik išlipau iš lėktuvo, pabėgau nuo širdį džiuginančio šventinio šurmulio Londone. Pabėgau nuo žmonių, gyvenančių savo gyvenimus ir nekreipiančių dėmesio į tai, ką mano jų kaimynė Zozilija…Geriau nepasakosiu tų graudžių istorijų, kokiomis aplinkybėmis septintą kartą savo trumpame gyvenime žiopsojau į Big Beną.

Tikiuosi, jog greitai parašysiu tau laišką iš Egipto, o dabar kol kas – tik iš Londono. Ar verta ten vykti? Abejonių nėra. Dar dar dar ir dar kartą vyksiu į Londoną, kuris mane kerės, užburs ir, it kokia undinė kvies panerti į savo glėbį… Nors tiesą pasakius, pirmus tris apsilankymus šiame mieste, aš jo tiesiog nekenčiau.

Beje, konstatuoju faktą – Big Benas vis dar stovi, išpardavimai dar neprasidėjo, nors kainos ir taip juokingos – pirmą kartą skrisdamas su “Ryanair” pirkau registruojamą bagažą. Taip pat – begalinis pamišimas dėl “XFaxtor” dar neblėsta britų širdyse, o lietuvių draugų, kuriuos kasmet lankau Londone, vis daugėja ir daugėja…

Lėkime pasidžiaugti Kalėdine Europa ir nudžiuginkime savo mylimus žmones, gyvenančius svečiose šalyse. Visai susikalėdinau!