„Kipras – saulės numylėta ir gamtos įvairovės kupina sala, kurioje galima puikiai suderinti poilsines ir aktyvias atostogas. Vykome ten tobulai įdegti, o draugų porelė ieškojo romantikos. Turiu pasakyti, jog visi rado tai, ko norėjo“, – pasakoja Aurelija.

Kipre visai kompanijai beprotiškai patiko saulė, kurios nei vieną atostogų dieną neužtemdė debesys, nors buvo dar tik balandžio mėnuo. Sužavėjo uolėtos pakrantės, kuriomis beklaidžiojant galima pasijusti atitrūkusiu nuo visko, ko tik įmanoma. Labai malonų įspūdį paliko Troodo kalnuose įsikūrę mažyčiai, tvarkingi ir gražūs miesteliai su daugybę vyninių, siūlančių nemokamas vyno, sūrio, džiovintų pomidorų ir kitokių gėrybių, degustacijas. Kipriečiai pasirodė draugiški ir malonūs, nei vienas nesiraukė, kad tik ragaujame, tačiau perkame nedaug, priešingai, džiaugėsi mūsų susidomėjimu ir klausinėjimu, o vienoje vietoje netgi įdėjo lauknešėlį į kelionę su linkėjimais gerai praleisti atostogas. Tai ilgam suteikė geros nuotaikos.

Buvome apsistoję graikiškoje Kipro dalyje, tačiau labai džiaugėmės, kad nepabijojome kirsti demarkacinės linijos, saugomos piktokai atrodančių turkų su automatais ant pečių, ir nuvykome į turkišką dalį – sužavėjo tenai esantis gotiškas Bellapais vienuolynas ir kalnuose įkurta, nepaprasto grožio vaizdų apsupta viduramžiška Hillarion pilis. Taip pat senasis Kyrenijos uostas ir jame esantis senovinis įtvirtinimas, nuo kurio aukštų kuorų atsiveria gražus ir romantiškas vaizdas į uostą ir jūrą.

Nelabai patiko viešasis transportas – galbūt dėl to, kad važiavome tuo metu, kai dar neįsisiūbavęs sezonas, tačiau susidarė įspūdis, kad autobusai važinėja chaotiškai – daugelyje stotelių nebuvo jokio tvarkaraščio, tad kaskart atėję net neįsivaizduodavome, kada sulauksime reikiamo autobuso.

Gelbėdavo tik tai, kad kitų autobusų vairuotojai buvo gan paslaugūs ir pasakydavo, ar mūsų laukiamas autobusas šiandien važiuoja ir iki kelių galime tikėtis jo sulaukti.

Be to, autobusai ganėtinai anksti nustodavo važiuoti, iš kai kurių miestelių paskutinis autobusas išvykdavo jau 16 val., tad ne kartą teko naudotis taksi paslaugomis, kad pavežtų iki artimiausio miestelio, iš kurio dar vyksta autobusai. Dar vienas pastebėjimas – vairuotojai kaskart norėdavo nuo mūsų nulupti devynis kailius ir labai sunkiai pasiduodavo deryboms.

Buvome gan užsispyrę, nes tikrai nebuvome sužavėti pasiūlymo mokėti šimtą eurų už keliolika kilometrų, ir nė neįsivaizduojate kokie nepatenkinti dėl to būdavo vairuotojai! Vienas, pamatęs, kad nenusileisime, paprasčiausiai kažką sumurmėjo savo kalba (greičiausiai pasiuntė mus kažkur, iš kur be žemėlapio negrįžtume) ir nuvažiavo! Visa laimė, kad atsirado geranoriškesnių taksistų, sutikusių mus pavežti pigiau (25-35 eurus).

Kipro miestai pasirodė kažkokie chaotiški, tarsi neturintys architekto, kuris rūpintųsi miestų vaizdo vientisumu – namai sustatyti bet kaip, kai kurie visiškai apleisti, net ir centre, taip pat stebino baisiai aukšta nenupjauta žolė, siūbuojanti kai kuriuose atviruose plotuose miestų centruose, šiek tiek pritrūko tvarkos ir švaros gatvėse.

Lankėmės Kipre balandžio mėnesio pabaigoje, gyvenome Akteon tourist village viešbutyje, įsikūrusiame netoli Pafoso miestelio. Viešbučio numeriai mažuose namukuose, išdėstytuose dideliame sode, tad buvo pakankamai ramu ir jauku. Tiesa, kai kurie kambariai, ypač esantys pirmuose namukų aukštuose, tamsoki, o jei šalia lango auga koks didesnis krūmas, kambaryje gali pasitaikyti ir skruzdėlių. Tačiau darbuotojai malonūs ir kambarius pakeičia noriai, jei tik yra laivų.

Kipre būtina aplankyti Afroditės uolą (graži pakrantė, kurioje, pasak legendos, iš jūros į krantą išlipo Afroditė), Troodo kalnus, juose esantį seną Kykkos vienuolyną, Kyrenia, Bellapais vienuolyną ir Hillarion pilį, Pafose esantį archeologijos muziejų, taip pat verta tiesiog keliauti pakrante ir ieškoti gražių vietų – aptiksite daugybę niekur nepažymėtų, fantastiško grožio paplūdimių ir uolų, nuo kurių atsiveria įspūdingi vaizdai į vaiskiai žydrą Viduržemio jūrą.

Maistas ir gėrimai Kipre? Vynas, sūriai, prieskoniai, alyvuogių aliejus – jei turėsite laiko, paieškokite šių dalykų ne tik parduotuvėse, bet ir turguose arba ūkininkų sodybose (teko prie jų rasti parduotuvėles, kuriose šiomis gėrybėmis prekiaujama iš pirmų rankų) tačiau, turime įspėti, kad derėtis čia nėra labai populiaru ar mėgstama.

Beje, vykstant į Kiprą, tikrai verta įsigyti priemonių nuo uodų – pirmąją naktį mus neblogai apkandžiojo, o viešbutyje nebuvo nei tinklelio nuo uodų, nei kokių nors purškiamų priemonių. Bet parduotuvėse tikrai nesunkiai rasite šių priemonių. Taip pat renkantis viešbutį reikėtų daug kuo pasidomėti, ar bus kambaryje rankšluosčiai, ką matysite pro langą, ar bus muilo ir panašiai, nes čia žvaigždučių skaičius nebūtinai rodo patogumo lygį.

Atvykus verta nuomotis automobilį, nes kai kurias vietas be automobilio labai sunku aplankyti, be to, bus daug mažiau streso, nes nebūsite pririšti prie kartais sunkiai nuspėjamo vietinio transporto tvarkaraščio. Vietiniai gyventojai gan išdidūs, ne visi yra linkę bendrauti, tad nepersistenkite su draugiškumu – klausinėjimą gali palaikyti ne smalsumu, o įkyrumu. Tačiau, jei matote, kad pats žmogus smalsus ir domisi iš kur ir kaip atvykote – bendraukite ir sužinosite daugybę įdomių ir svarbių dalykų.

Kipre brangiau nei, pvz., Maltoje, ypač tose vietose, kurias pamėgę turtingi rusų turistai, tačiau, jei pirksite maistą ir kitus daiktus parduotuvėse, kur lankosi vietiniai, didelio skirtumo nuo Lietuvos kainų nepajusite.

Manau, kad Kipre tikrai patogu keliauti ir su šeima, ir su draugais, nes galite susiplanuoti tiek ir visiškai ramias atostogas, tiek ir labai aktyvias ir smagias. Nepamirškim, kad dabar ten bus galima nuskristi tiesiogiai iš Kauno.