Prieš porą dienų viename portale aptikau įdomų faktą – vidutiniškai 10 procentų nusipirkusių lėktuvo bilietus, jais nepasinaudoja. Nemaloniausia situacija, kai pavėluoji į numatytą lėktuvo skrydį.
Deja, labai dažnai keliaujantieji nežinia iš kur gavę informacijos pradeda įrodinėti savo teises, grasindami ne tik vartotojų teisėmis, bet ir teismais. Pabandysiu greitai ir aiškiai apžvelgti visus neaiškumus ir mitus.
Ne paslaptis, kad labai dažnai norint nuskristi iš miesto A į miestą B, tenka daryti persėdimą mieste C. Tenka ilgai derinti skrydžių laikus, kad ši kelionė neprailgtų ir bilietų kainos nebūtų žvėriškos. Paprastai tarp skrydžių turi būti kelių valandų „pertraukos“, kad būtų kiek tik galima sumažinti riziką nespėti į kitą skrydį, pavyzdžiui, dėl pablogėjusių oro sąlygų. Žmonės dažnai pradeda įrodinėti savo teises motyvuodami tuo, kad jų turimas skrydis yra jungiamasis, todėl kompanija neva neturinti teisės atsisakyti pakeisti bilietą kitam artimiausiam skrydžiui.
Pakeistas skrydžio laikas – nespėsiu į kitą skrydį. Darykite ką nors!
Pigios avialinijos – Ryanair, Wizzair, EasyJet – neturi jungiamųjų skrydžių, todėl jos nėra atsakingos už tai, jog dėl įvairių priežasčių negalėsite sėdėti kuriame nors jų skrydyje.
Tai reiškia, kad jeigu Jūs pavėlavote į skrydį Vilnius-Londonas, kompanija nebus atsakinga, jeigu Jūs nepasinaudosite skrydžiu Londonas-Niujorkas. Jeigu tai ir įvyko dėl pirmosios aviakompanijos kaltės, pavyzdžiui, skrydis X buvo atidėtas kelioms valandoms dėl blogų oro sąlygų, avialinijos rūpinsis tik šiuo pirmuoju skrydžiu. Tai taikoma tik tada, jeigu bilietus iki Londono, o vėliau – iki Niujorko pirkote atskirai.
Pavėlau į kompanijos B skrydį, nes kompanijos A lėktuvas išskrido vėliau. Atiduokite pinigus arba pakeiskite datą.
Vargu, ar Jūs kaltintumėte Maximą, kad negalite išsikepti kiaušinienės, nes iš jos pirkti kiaušiniai užsigulėjo Jūsų šaldytuve ir tapo nebetinkami vartoti. Kompanijos nėra atsakingos už viena kitos sprendimus, todėl jeigu klientas nusprendžia pasinaudoti abiejų avialinijų paslaugomis, jis prisiima visą atsakomybę už savo įspūdingai sudėliotą skrydžio maršrutą.
Girdėjau visokių istorijų, kai keleiviams pavyksta gauti bilietus į kitą skrydį, tačiau kiek teko kalbėti su asmenimis, dirbančiais avialinijose, tai yra praktiškai neįmanoma. Visuomet galimos išimtys, tačiau didelė tikimybė, kad pavėlavusiam keleiviui teks arba pirkti naują bilietą, arba primokėti bilietų kainų skirtumą kaip baudą. Žinoma, pigios avialinijos tokių dalykų nedaro, todėl jeigu dėl Ryanair kaltės nespėsite į WizzAir lėktuvą, niekas sprendimo neieškos, nes jis bus vienintelis – pirkite naują aviabilietą. Tiesa, 10 kartų brangesnį.
Kokiais principais vadovautis, kad nepavėluočiau į lėktuvą?
- Atvykite bent kelias valandas prieš skrydį. Lėktuvo bilietuose paprastai nurodoma, kada rekomenduojama vėliausiai būti prie laipinimo vartų, todėl atidžiai planuokitės išvykimą. To Jums prireiks, jeigu iškils problemų kelyje (sugedo automobilis ar papuolėte į baisingą spūstį), ar stovėsite milžiniškoje eilėje registruojant bagažą.
- Sekite skrydžių datas ir laikus. Avialinijos turi tikrai ne vieną ir ne dešimt maršrutų, todėl neišvengiama yra jų išvykimo ir atvykimo laikų korekcija. Per „sniego krizę“ praeitais metais tiek skrydžių bendrovės, tiek oro uostai savo tinklapiuose pateikdavo visą informaciją apie skrydžius. Deja, daugelis net nepasidomėjo tuo ir sprendimų pradėjo ieškoti tik atvykę į oro uostą.
Atminkim vieną dalyką – pykstam ant avialinijų ir grasiname vartotojų teisėmis dažniausiai tik pakliuvę bėdon (nesvarbu, jeigu tų teisių ir visai neišmanome….). O dabar pabandykime prisiminti gerus dalykus – kaip pigiai nuskridome, kaip pigiai prasisukome kelionėje ir kaip, matyt, kitą kartą savo skrydžių laikus derinsime atidžiau….







Paciam yra teke per ziopluma nukentet panasiuose dalykuose, skrendant su persedimu, nusipirkau bilieta antra persedimui per anksti – pirmasis mano lektuvas nebuna nusileides, kai kitas lektuvas jau pakyla. Gerai, jog pastebejau tai pries skrydi. Panasi situacija buvo ir ziema, kuomet buvo atidedami bei veluojantys skrydziai del sniego, turejau gana patogu 2 valandu tarpa nuvykus ir tarpini oro uosta, taciau velavo lektuvas 2 valandos isskrist is Kauno, as rizikavau, skridau, ir laimei liko 3minutem iki isvykimo (Vartai jau buvo uzdaryti 27min) pavyko isprasyti ileisti mane i lektuva :)
Klausimelis: teko girdeti, kad jei zmogus, nusipirkes bilieta, uzsiregistruoja i skrydi, tai lektuvas paprastai turetu palaukti tokio zmogaus, jei jis veluoja. Ar tai mitas, o gal tai galioja tik tam tikroms kompanijoms?
Čia turbūt priklauso nuo pačių oro linijų ir žmonių kiekio (kiek yra žmonių nusipirkę bilietą pirmam ir paskuj sekančiam skrydžiui). Mes skridome su KLM, kadangi lėktuvas pavėlavo pakilti reisu Ryga – Amsterdamas, plius patekome į oro duobes, kurios dar pailgino mūsų skrydį turėjome nebespėti į kitą reisą Amsterdamas – Čikaga. Tačiau tik nusileidus lėktuvui, oro uoste mūsų jau laukė darbuotoja, kuri klausė kurie čia skrendantys į Čikagą ir greitai liepė sekti paskui ją, nes vartai jau buvo uždaryti. Lėktuvas dviaukštis, visi žmonės jau susėdę ir laukė mūsų. Skridom grupė (mūsų apie 40 asmenų) ir dar keletas iš to pačio reiso iš Rygos.
Gerai būtų sulaukti straipsnio apie kelionių draudimus. Praktiškai tuo pasinaudoti neteko, bet paskutinių metų tendencijos kreditinių kortelių rinkoje rodo, kad bankams šis klausimas tapo skausmingu (ačiū Ryanair :) ) ir, jei anksčiau dalindavo kelionių draudimo paslaugas į kairę ir dešinę, tai dabar paniškai atsisako šios paslaugos arba labai griežtina sąlygas. Dėl šios priežasties Swedbanko kreditinė nukeliavo į šiukšliadėžę, toks pat likimas laukia Parex (Citadelės) ameircan express kai reikės mokėti mokestį sekantiems metams. Nordėa irgi pakeitė sąlygas. Dabar arba moki kreditinės kortelės mokesti Ryanair, arba mokėdamas Entropay negauni draudimo ir turi pirkti atskirai. Gal ir apsimoka antram skrydžio segmentui?
Tikrai nelaukia. Aš minutę pavėlavau, ir nebeįleido.
Vos pries menesi su teciu skridom AirBaltic skrydziu London Gatwick-Ryga-Vilnius. Pirkom kaip viena skrydi. Is Londono velavom isskrist-valanda sedejom lektuve ir nekilom. Stiuardese nuramino keleivius, kad lektuvai i Vilniu ir i Talina musu tikrai palauks, o be to, planuojama skristi greiciau, kad daug neveluotume. Jautemes ramus, kol islipant is lektuvo Rygoj jau po vidurnakcio nepamatem mazycio lektuvelio jau beatsiplesiancio nuo pakilimo tako. Pajuokavau, kad va, musu lektuvas i Vilniu pakilo. Deja, neklydau. Penki keleiviai is tu turejusiu sedet tame lektuviuke ziurejo issizioje. Darydama check in kelios val iki skrydzio maciau, kad lektuviukas pustustis, tai turbut isskrido su vos keliais keleiviais. O tereikejo palaukt 10 minuciu… Labai nusivylem, nes turejom grizti skubiai. Oro uostas tuscias, niekas nieko nezino ir paaiskint negali. laime, suradus AirBaltic kasas mums buvo pasiulytas autobusiukas i Vilniu. Nutaisiau baisu veideli ir issiprasiau, kad stotu Siauliuose, antraip paveluosim-tokiu metu jau turejom but nusileide Vilniuj ir bevaziuojantys link Zematijos. Sutiko. Isejo viskas labai gerai, tik kad vairuotojas paleido mus apie 3 nakties vidury tusciu Siauliu lietuje, kur dar valanda turejom laukti, kol mus pasiims giminaiciai. Su AirBaltic daugiau skrist nenoriu :)
Su airbaltic “is principo” antri metai nebeskraidau. Nevardijant visu absurdisku dalyku,kurie yra su jais nutike, paminesiu tik,kad jungiamasis skrydis pasitaike lygiai toks pat kaip ir Jurgitai.Ne su viena kita kompanija man taip nera nutike. O skraidau as daug. Tad dabar,geriau,moku daugiau uz bilieta,bet neskrendu su airbatlic.
o jei i skrydi pavelavau, nes mane ilgai krauste ir kabinejosi prie vartu? ar galiu reikalauti grazinti pinigus kazin? :/