Nors ne kartą jau rašiau ir gyriau viešbučių rezervavimo sistemas, padedančias bet kuriam keliautojui sutaupyti laiko ieškant kur apsistoti, šiandien norėčiau panagrinėti tamsiąją šių įrankių pusę.

Šiek tiek statistikos

Vienas britų portalas apklausė 2000 suaugusių britų, ar pasinaudodami viešbučių rezervavimo sistemomis gavo tai, ko tikėjosi. Net 50 procentų atsakiusiųjų pažymėjo, kad nusivylė viešbučiu ar jo teikiamomis paslaugomis, o to priežastimi nurodė paieškos sistemų filtrus. Tačiau ar išties kalti tik jie?

3* viešbutis. Ar taip tikrai ir bus?

Jau ne vienerius metus patyrę keliautojai ir turizmo ir paslaugų specialistai kalba, kad laikas kurti naują viešbučių vertinimo sistemą, nes įsisiūbavus ekonominei krizei jinai visiškai išsigimė. Šiandien 2* viešbutis gali būti įrengtas žymiai jaukiau ir patogiau nei 4*, o ką jau kalbėti apie paslaugas. Tuo teko įsitinkinti, apsistojant viename tarptautiniam tinklui priklausančiam 2* viešbutyje netoli Paryžiaus: kambarys buvo išties patogiai įrengtas (vien ko verta lova, kurioje gali laisvai tilpti 4 žmonės), ar smulkmenos (batų priežiūros rinkinukai, prausikliai, kremai, skustukai, chalatai).

Jeigu ne Ispanijos oro uosto darbuotojų streikas, dėl kurio teko pasilikti nakčiai Paryžiaus Buvei priemiestyje, tikrai nebūčiau patikėjęs, kad tokios kategorijos viešbutis gali būti sutiktas su šūksniu „Wow“. Beje, palyginimui, vietinių draugų išgirtas 4* viešbutis Barselonos centre tikrai nebuvo vertas tų sumokėtų pinigų, apart apsaugininkų prie durų ir nuostabaus vaizdo į kaimynų langus.

Ar tikrai kalti tik tokių viešbučių paieškos sistemų atstovai, savo puslapiuose patalpinę iš šių viešbučių gautą informaciją apie paslaugas (kuri dažnai būna labai abstrakti) ? Bent man nesvarbu, kiek žvaigždučių turi mano pasirinktas viešbutis, nes ieškau pagal man aktualias viešbutyje teikiamas paslaugas (juolab, kaip matome iš mano pateikto pavyzdžio, toks aklas žiūrėjimas tik į žvaigždžių klasifikavimą gali būti klaidingas).

Labai liūdna, kai registravimasis į viešbutį gali sugadinti visas atostogas: teko girdėti istorijų, kai viešbučių administracija atsisakydavo suteikti kambarį, nes per neapsižiūrėjimą tiesiog nebeliko laisvų kambarių, arba suteikdavo prastesnės klasės kambarį nei buvo apmokėta.

„Puikus“ tokio apsižiūrėjimo pavyzdys buvo mūsų viešnagė Paryžiuje: grąžindami raktus mes sužinojome, kad turėjome apsistoti kitokio tipo apartamentuose.

Makaliaus patarimas tau. Būtinai turėkite kelias savo viešbučio rezervacijos kopijas (viena stebuklingai gali pasilikti pas administratorių ir netyčia dingti) ir žinokite savo teises, jeigu jums atsisako suteikti kambarį, ar suteikia prastesnio lygio – apie tai plačiau parašysiu artimiausiu metu, kai tik gausiu EVRC komentarą apie tai.

Apmokėjote už viešbutį? Nebūkite tokie tikri.

Susiradote viešbutį ir jį rezervuodami pamatėte, kad už jį apmokėti reikia iškart, o ne atvykus? Problemų nematote, nurodote savo korteles duomenis, kad būtų nuskaičiuota reikalinga suma, tačiau atvykę į viešbutį sužinote, kad Jūs nieko neapmokėjote! Taip nutiko ir man kelionėje į Paryžių: pasirodo, kad viešbučio „rezervuota“ suma mano sąskaitoje yra skirta ne apmokėjimui, o tiesiog „apsisaugojimui“ (jeigu neatvykčiau).

Arogantiškas viešbučio administratorius nesuprato mūsų pasipiktinimo dėl tokios situacijos ir aiškino, kad ne mums pirmiems iškilo tokie neaiškumai, todėl verčiau nesigilintume, o greičiau apmokėtume. Sutarę, kad išaiškinsime šį apmokėjimo klausimą, kai atiduosime raktus, laukėme paskutinės mūsų viešnagės dienos.

Mums pasisekė, nes tą dieną mus aptarnavo ne arogantiškas prancūzpalaikis, o viešbučio vadovės: nors joms tenka vėl nuobodžiai aiškinti, kodėl mes turime darkart apmokėti už paslaugas, kurios jos jau yra apmokėtos, jos elgiasi žymiai mandagiau. Po ilgų debatų sužinojome, kad Prancūzijoje yra įprasta „rezervuoti“ paslaugos sumą, kad būtų apsisaugota nuo pabėgimo neapmokėjus, o mūsų bankas Lietuvoje mėnesio bėgyje šiuos pinigus grąžins į sąskaitą. Taigi, reiktų prisitaupyti dvigubai daugiau pinigų nakvynei, nei iš tiesų reikės sumokėti.

Kai kalbama apie pinigus, kiekvienas nori įrodyti savo tiesą. Galbūt ir neskirčiau šiai temai daug dėmesio, jeigu sąlygose (kurias visada perskaitau) būtų norodyta, kad egzistuoja tokia tvarka. Galbūt trūksta elementarios logikos ir iniciatyvos iš pačių viešbučių valdytojų – nemanau, kad labai įdomu kiekvienąkart aiškintis, kodėl įvyko būtent taip.

Makaliaus patarimas tau. Būtinai su savimi vežkis elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, kad galėtumei prireikus įrodyti savo tiesą, arba bent jau lengviau rasti kalbą.

Bet kuriuo atveju tokie puslapiai kaip booking.com tikrai praverčia ir sutaupo laiko, tačiau darkart įrodo, kad nieko tobulo nėra – tūkstančių viešbučių aprašymų jie nesužiūrės, visur reikalingas mūsų pačių dėmesingumas ir žinių bagažas. Ateityje, rezervuodamas viešbutį, nepatingėsiu ir būtinai pasidomėsiu visomis įmanomomis detalėmis, kad neiškiltų tokių nesklandumų.