Sparčiai populiarėjantis vilnietis Rimvydas Širvinskas jau antrus metus moko tautiečius kaip išvykti į užsienį neišleidžiant viso gyvenimo santaupų. „Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ilsėtis už Lietuvos ribų yra didelė prabanga“, – pokalbį pradeda svetainės www.makalius.lt įkūrėjas.

„Daugelis suvokia klydę, kai išvažiuoja atostogauti prie lietuviškojo pajūrio. Supranta, kad išleido vos ne tiek pat, kiek sumokėtų už lėktuvo bilietus iki Graikijos ir apgyvendinimą apartamentuose (ne pas bobutę), – šypteli. – Apsigaunama dėl to, kad atostogų Lietuvoje kainas žmonės lygina su kelionių organizatorių paisūlymais. Juk dabar tikrai lengva susiplanuoti kelionę pačiam, jeigu tik yra bent dalelė drąsos. Manau, kad su kelionių organizatoriais atostogauti keliauja tie, kurie bijo būti užsienyje. Aš irgi pirmą kartą su visokiais novaturais, tezturais keliavau, bet paskui susizgribau, kad galiu kelionę dvigubai pigiau susiplanuoti pats. Reikia tik perlipti per save ir nors kartą pabandyti iškeliauti pačiam.“

Savarankiškų kelionių sėkmėmis ir nesėkmėmis bei nuotykiais R. Širvinskas dalinosi įvairiuose populiariuose diskusijų puslapiuose, kol vienas draugas pasiūlė šaunią mintį. „Dabartinis mano bendradarbis, puikus draugas pasakė, kad pakaks man savo pasakojimus kaišioti po skirtingus puslapius. „Sukurkim vieną tavo paties, – pasiūlė jis. – Kas norės – ateis ir pasiskaitys.“ Taip viskas ir prasidėjo. Iš pradžių ten buvo vien mano įspūdžiai iš kelionių, paskui kilo idėja skelbti įvairius gerus rastus pasiūlymus kelionėms. Nuo to laiko lankytojų ėmė sparčiai daugėti ir štai – po dviejų metų turime savo kelionių studiją, televizijos laidą, vieną lankomiausių kelionių portalų, kuriame galima susiplanuoti visą kelionę bei… „Makaliaus“ kelionių žurnaliuką“, – džiaugiasi vaikinas.

Populiarumo nesureikšmina

Vis dažniau įvairiose žiniasklaidos priemonėse šmėžuojantis keliauninkas, populiarumo ir užaugusios šlovės nesureikšmina. „Nežinau, kaip tai vertinti. Gal niekaip? Suprantu, kad palyginus su tuo, koks žinomas buvau prieš du metus, dabar viskas labai pakito. Bet viskas vyko palaipsniui, pamažu su tuo apsipratau, todėl šoko negavau, kad kartą išėjus į gatvę, žmonės ėmė atpažinti mano veidą, – kalba. – Žinoma, televizija daro savo – dabar staigiai pakilau aukštyn, žmonės nesustodami skambina, rašo, klausinėja patarimų ar prašo pasidalinti savo įspūdžiais, bet per daug visko nesureikšminu – pasibaigus sezonui, žmonės įsimins naujus televizijos veidus. Mane žinos tik tie, kurie iš tiesų visad skaito puslapį ir įspūdžius, patarimus, ir nori bendrauti ne todėl, kad mane rodo per teliką, bet dėl to, kad išties patys nori keliauti taip, kaip darau aš.“

Kelionėmis nuo trylikos metų „susirgęs“ R. Širvinskas nebesuskaičiuoja keliose šalyse yra lankęsis. Pasak jo, tokią statistiką vesti nėra tikslo, be to ir ne taip lengva. „Aplankytų šalių gal ir nedaug (manau, bus 20 ar kiek daugiau), tačiau daugelyje jų lankausi po kelis kartus. Štai neseniai viešėjau Graikijoje jau šeštą ar septintą kartą – kasmet čia atostogauju kartą ar du per metus. Esu buvęs Maljorkoje tris kartus, žemyninėje Ispanijoje maždaug keturis kartus, taip pat Gran Kanarijoje. Visa tai – ta pati Ispanija, tačiau ji juk didelė, per vieną kartą visko neaplankysi, todėl reikia keliauti kelis kartus…, – pasakoja vaikinas. – Verčiau skaičiuoti savo skrydžius lėktuvu – taip lengviau susigaudyti, kiek iš tiesų kartų keliauju į užsienį. Mano kukliame sąraše šiuo metu apie 150 skrydžių.“

Užsienyje – kaip Lietuvoje

Daugeliui šie skaičiai kelia nuostabą ir norom nenorom verčia įtariai klausti, iš kur pas jauną vaikiną tie milijonai… „Reikia žinoti, kaip keliauti. Pačios kelionės metu galima nemažai sutaupyti. Tereikia atsisakyti valgymo restoranuose, kavinėse. Visi manęs klausia „o kokios kainos restoranuose Graikijoje arba Ispanijoje?“ Atsakau visad – nežinau, nesilankau, nes Lietuvoje valgau namuose savo ruoštą maistą, tai kodėl išvažiavęs atostogų turiu valgyti restoranuose? Taip pat visad stengiuosi valgyti tik pusryčius ir vakarienę – kam tie pietūs, kai taip karšta. Keliauju su rankiniu bagažu – už lagaminą beveik 180 litų mokėti papildomai nesinori, geriau išsinuomosiu automobilį. Žodžiu, stengiuosi elgtis taip, kaip elgiuosi Lietuvoje – galbūt tik užsienyje su taxi nevažinėju…“, – mirkteli R. Širvinskas.

Nors kelionės metu Makaliumi pasivadinęs vaikinas, nevalgo prabangiose vietose, vis tik jis sutinka, kad svarbiausia, ką reikia išbandyti nuvykus svetur, yra maistas. (Pigiau ir vertingiau lankytis vietinių pamėgtose kavinukėse, toliau nuo turistams pritaikytų.) „Nacionalinius patiekalus paragauti labai smagu, tiesa, vieną ar du kartus – kasdien juos valgyti man būtų per brangu, – kalba pašnekovas. – Mėgstu graikišką virtuvę, čia visad sukertu kelis gyros (panašius į kebabus greito maisto produktus) ar souvlaki (kaip mūsų lietuviškas šašlykas), bet per daug nepiktnaudžiauju, kad neatsibostų. Nežinau, ar kelionėse verta išbandyti kokias nors pramogas (pvz., naktinius klubus – man tai pinigų metimas į balą, Lietuvoje viskas geriau ir pigiau). Verčiau pabandyti ką nors ekstremalaus – nardymas, džip-safaris, raftingas – kiekvienoje šalyje skirtingai.“

Svarbu ne tik kur vykti, bet ir su kuo

Informaciją apie pramogas rasite ieškodami kur kas svarbesnių duomenų apie šalį, į kurią rengiatės vykti. R. Širvinskas pataria pasidomėti esminiais dalykais. „Būtina žinoti valiutą (kokius pinigus pasiimti), pasidomėti pragyvenimo lygiu (kiek pinigų pasiimti), susirasti kokia kalba yra kalbama (kaip susikalbėsite), išstudijuoti orų prognozę (maždaug kokie orai būna tuo metu, kai keliausite į pasirinktą šalį), ir be abejo susirasti bent daugumą lankytinų objektų (ką norėsite pamatyti viešėdami ten)“, – pataria keliautojas.

Pasak keliones pamilusio vaikino, nemažiau svarbu ne tik tinkama šalis, bet ir kelionės kompaniono pasirinkimas. „Į kelionę verta vykti tik su tuo žmogumi, su kuriuo esate labai labai gerai pažįstami ir žinote to žmogaus pliusus bei minusus. Visą savaitę (ar net daugiau) išbūti kartu 24 valandas per parą yra labai sunku. Tiesą sakant, be pykčių išsiversti beveik neįmanoma. – atvirauja. – Todėl keliauti mieliausia su tuo žmogumi, su kuriuo kartu gyvenate/gyvenote ar esate labai artimi, ilgai pažįstami, geri draugai. “

Metas krautis lagaminus

Kai kelionė pasirinkta, draugas pakviestas, pats laikas pradėti krautis lagaminus. Geriausia tam paskirti net keletą dienų. „Į kelionę reikia pasiimti tik tiek daiktų, kiek reikės jos metu. Paskaičiuokite, kiek būdami Lietuvoje per savaitę panaudojate drabužių, kokių vaistų dažniausiai iš vaistinėlės prireikia, kokių Jums gali norėtis užsiėmimų – kryžiažodžių sprendimas, muzikos klausymas iš grotuvo, knygos skaitymas (tik pagalvokite, ar tikrai skaitysite, kad veltui neprikrautumėte nereikalingo svorio), – patirtimi dalijasi pašnekovas. – Viskas ateina su patirtimi, į pirmą kelionę niekad neišsiruošite idealiai. Man tai padaryti pavyko tik po metų intensyvių kelionių – iki tol tai per daug, tai per mažai daiktų prisikraudavau… Geriausia būtų, kad susidėtumėte daiktus prieš tris dienas iki kelionės. Likus dviems dienoms, peržiūrėkite sukrautą turinį ir išimkite kelis daiktus, kurių manote neprireiks. Likus dienai iki kelionės padarykite tą patį – peržiūrėkite daiktus ir pagalvokite, gal dar ką nors galite iš lagamino išimti arba keisti kuo kitu.“

Kelionės skirtos ne visiems

Šimtus kartų lagaminus susikrovęs ir iškrovęs R. Širvinskas be kelionių savo gyvenimo neįsivaizduoja. Ir vis tik jis žino žmonių, kuriam jo gyvenimo būdas nesuvokiamas. „Žmogui keliauti nereikia, yra daugybė namisėdų, iki šiol matančių tik maršrutą namai-darbas-namai ir jiems gerai. Bet yra tokių, kuriems toks gyvenimo būdas nepatinka ir jie nori bent savaitei pamiršti kasdienę rutiną. Tokie visad bus nosimi aukščiau už paniurėlius namisėdas, kadangi keliaudamas ne tik įspūdžių pasisemi, bet ir vidumi tobulėji – keičiasi tavo mąstymas, tampi tolerantiškesnis (bent jau aš toks tampu) kitiems žmonėms. Nustoji domėtis, ką veikia tavo kaimynas miegamąjame ir su kuo, nes ir pats turi daugybę neišspręstų klausimų – kam spręsti svetimus, – šypteli pašnekovas. – Skirtingos patirtys it mintys atsiranda grįžus iš vis kitos šalies. Štai aš kasmet trims savaitėms išvykstu į Graikijos salas atostogų. Čia viskas kitaip – lėtai, ramiai (kaip graikai sako – siga siga), gyvenimas vyksta, bet labai pasyviai. Grįžtu po tokių atostogų į Lietuvą ir nebegaliu sugrįžti prie kasdienio įtempto ritmo. Reikia laiko atsigauti ir susivokti, kad Lietuvoje visiems visko reikia skubiai. Visi skuba ir nežinau kur ir kodėl – kad daugiau pinigų uždirbtų, ar kad greičiau gyvenimą nugyventų…“

Interviu – žurnale “JI”