Beveik 200 metų tylėjusio Islandijos ugnikalnio"paūmėjimas" prasidėjo kovo 20 d. Balandžio 14 d. ugnikalnis išspjovė į atmosferą vulkaninių pelenų debesį, dėl ko buvo paralyžiuota oro erdvė virš Šiaurės Europos.
Islandijos ugnikalniui neleidus kilti šimtams lėktuvų ir sujaukus tūkstančių keliautojų planus pirmąsias atšauktų skrydžių valandas, Lietuvos ir visos Europos oro uostai pradėjo skaičiuoti dėl atšauktų skrydžių patirtus nuostolius. Nuostoliai Europos oro uostams pirmosiomis dienomis siekė 136 mln. eurų, o sujauktų keliautojų planų skaičius - 6,8 milijono.
Visame pasaulyje ir vėl pradėjus vykdyti skrydžius, kelias dienas oro transporto vykdytojai vis dar patirdavo nuostolius. Verslininkų siuntoms nugabenti reikėdavo laukti ilgoje eilėje, nes buvo susikaupęs didelis krovinių kiekis. Atšauktų skrydžių buvo gausu ir po ugnikalnio aprimimo – apie 5 000 per 10 dienų.
Dėl Islandijos ugnikalnio pasaulio ekonomika patyrė 4,7 milijardų dolerių pasaulinio BVP nuostolių. Lietuvos kelionių organizatorius “Tez Tour” teigė, kad skrydžių nevykdymo metu patyrė 1,5 mln. litų nuostolį.
Balandžio 15-21 dienomis buvo atlikta 100 000 skrydžių mažiau, palyginti su praėjusiomis savaitėmis.
Kam iš to buvo nauda?
Ugnikalnio išsiveržimas turizmo verslui atnešė ne tik nuostolių. Kai kam tai buvo aukso valandos. Tai yra automobilių nuomos punktai, traukiniai, autobusai ir keltų linijos. Vilniaus autobusų stoties darbuotoja pastebėjo, kad tuo metu į Vilnių atvykdavo pilni autobusai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos. Antžeminiam transportui netgi teko organizuoti papildomus reisus, kelti kainas.
Taip pat, užsidirbo ir viešbučiai - keleiviams, užstrigusiems užsienyje dėl nevykdomų skrydžių, teko pratęsti apsistojimą viešbučiuose. Jų išlaidas turėjo apmokėti oro linijos arba kelionių organizatoriai.