Islandijos ugnikalnio išsiveržimo poveikis pasaulio ekonomikai

Įkelta:

Šiandien makroekonomikos paskaitos metu teko pristatinėti projektą apie Islandijos ugnikalnį. Atrinkau kelis įdomius faktus, kviečiu paskaityti.

Beveik 200 metų tylėjusio Islandijos ugnikalnio"paūmėjimas" prasidėjo kovo 20 d. Balandžio 14 d. ugnikalnis išspjovė į atmosferą vulkaninių pelenų debesį, dėl ko buvo paralyžiuota oro erdvė virš Šiaurės Europos.

Islandijos ugnikalniui neleidus kilti šimtams lėktuvų ir sujaukus tūkstančių keliautojų planus pirmąsias atšauktų skrydžių valandas, Lietuvos ir visos Europos oro uostai pradėjo skaičiuoti dėl atšauktų skrydžių patirtus nuostolius. Nuostoliai Europos oro uostams pirmosiomis dienomis siekė 136 mln. eurų, o sujauktų keliautojų planų skaičius - 6,8 milijono.

Praradimai visame pasaulyje

Islandijos ugnikalnis pridarė nuostolių ne tik oro uostams, avia kompanijoms ir įstrigusiems keleiviams, bet ir pasaulio verslininkams - gėlių prekybininkams, šviežių maisto produktų importuotojams, krovinių siuntų gabentojams - visus jų gaminius siųsdavo tiesiai į šiukšlių dėžę.

Visame pasaulyje ir vėl pradėjus vykdyti skrydžius, kelias dienas oro transporto vykdytojai vis dar patirdavo nuostolius. Verslininkų siuntoms nugabenti reikėdavo laukti ilgoje eilėje, nes buvo susikaupęs didelis krovinių kiekis. Atšauktų skrydžių buvo gausu ir po ugnikalnio aprimimo – apie 5 000 per 10 dienų.

Dėl Islandijos ugnikalnio pasaulio ekonomika patyrė 4,7 milijardų dolerių pasaulinio BVP nuostolių. Lietuvos kelionių organizatorius “Tez Tour” teigė, kad skrydžių nevykdymo metu patyrė 1,5 mln. litų nuostolį.

Balandžio 15-21 dienomis buvo atlikta 100 000 skrydžių mažiau, palyginti su praėjusiomis savaitėmis.

Kam iš to buvo nauda?

Ugnikalnio išsiveržimas turizmo verslui atnešė ne tik nuostolių. Kai kam tai buvo aukso valandos. Tai yra automobilių nuomos punktai, traukiniai, autobusai ir keltų linijos. Vilniaus autobusų stoties darbuotoja pastebėjo, kad tuo metu į Vilnių atvykdavo pilni autobusai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos. Antžeminiam transportui netgi teko organizuoti papildomus reisus, kelti kainas.

Taip pat, užsidirbo ir viešbučiai - keleiviams, užstrigusiems užsienyje dėl nevykdomų skrydžių, teko pratęsti apsistojimą viešbučiuose. Jų išlaidas turėjo apmokėti oro linijos arba kelionių organizatoriai.

Avialinijos taip pat naudojosi proga sumažinti savo nuostolius – organizavo papildomus, kelis kartus daugiau kainuojančius skrydžius tarp svarbiausių Europos miestų.

[Kaip ugnikalnis įtakojo ateitį?]

Islandijos ugnikalnio išsiveržimas pabrangino balandžio-gegužės mėnesio skrydžius.
Avialinijos, siekdamos nuostolių sumažinimo, beveik 15 procentų padidino aviabilietų kainas vasaros sezonui.
Kelionių organizatorių skrydžiai atostogų sezonu taip pat brangs.

Islandijos ugnikalnio išsiveržimas padarė ne tik milžiniškų nuostolių oro uostams bei avialinijoms, kitoms turizmo sritims, bet ir didelį pelną antžeminio transporto vykdytojams. Spėjama, kad per artimiausius metus aviabilietų kainos turėtų normalizuotis.

Nuo gegužės 23 dienos ugnikalnis tapo nebeaktyvus, jis į atmosferą vulkaninių debesų daugiau nebespjaudo. Tačiau.....