Kelionės
Paslaugos
Straipsniai
Nesigilinsiu į istorines smulkmenas, nes manau, kad tai neturi įtakos. Be to, nesu toks pastabus detalėms. Pasirodys gal ir visai juokingai, bet aš vykau į Paryžių pamatyti Eifelio bokšto, todėl vos tik įsikūrėme savo apartamentuose, man knietėjo pamatyti šią 2,5mln kniedžių sutvirtintą metalo konstrukciją (prisipažinsiu - tikėjausi nusivilti, tačiau vaizdas pranoko lūkesčius).
Legendos byloja, kad norėdami pakilti į Eifelį, turistai eilėse praleidžia pusdienį, nors bilieto kaina yra nemaža (kaina priklauso nuo to kaip norite ir į kelintą aukštą norite patekti – 3,5 eur iki antro aukšto laiptukais jaunesniems nei 26 metų asmenims, 4,5 eur suaugusiems, 8,5 ir atitinkamai 9,5 eur – norintiems pakilti iki trečiojo aukšto liftu, o pirmuosius du nužingsniuoti pėstute). Į pirmus du aukštus galite pakliūti tiek liftu, tiek laiptais, tačiau į trečiąjį tik liftu. Jeigu laiptais lipti nenorite, iki trečiojo aukšto dviem liftais pakilsite už 13 eurų.
Vaizdai iš Eifelio bokšto.
Atsižvelgdami, kad didžiausios eilės yra prie liftų, nusprendėme lipti. Be to, džiugino saulėta rudens diena. Būtinai prieš kildami į bokštą pasidomėkite orų prognozėmis, nes apniukusiu oru nepamatysite net trečdalio to įstabaus miesto vaizdo).
Jeigu jums pavyks patekti į viršutinį aukštą tuomet, kai pradeda temti ir įjungiami žibintai gatvėse, patirsite neišdildomą įspūdį. Negaliu nepaminėti, kad čia pat veikia ir tikro šampano bariukas, kur šampano taurė kainuoja nuo 10 eurų (jeigu norite pasimėgauti šiuo gėrimu šviečiančioje taurėje, sumokėsite 15 eurų). Brangoka, bet išties romantiška (mačiau kaip vaikinas tyliai pasipiršo savo merginai, o ši apsiverkė ir pasislėpė bokšto kampe).
P.S. Nenorite laukti eilėse? Įsigykite bilietus oficialiame puslapyje, nes Jūsų lauks specialus įėjimas, rezervuojantiems bilietus iš anksto!
P.P.S. apsauga labai griežta, todėl stiklinių butelių geriau neturėkite. O jeigu keliaujate su kūdikiais, vėžimėlį palikite viešbutyje, nes kiek teko matyti jaunuosius tėvelius, nešioti kūdikį ir sulankstytą keturratį nėra labai patogu.
Visuomet galvojau, kad per Triumfo arką važinėja automobiliai, tačiau pasirodo, kad ji žiede, kur gali patekti tik pėstieji (o pačiame centre dega amžinoji ugnis). Išorinė šio pastato (man visgi labiau norėtųsi jį taip vadinti) dalis atrodo išties įspūdingai, nes kiekviename kvadratiniame metre užfiksuotas kažkoks įvykis. Turistai keliauja čia pasigrožėti vaizdais iš arkos viršaus. Gražu, jeigu galite patekti ten nemokamai. Įėjimas kainuoja 9 eurus, tačiau jeigu esate studentas, ar Europos sąjungos pilietis iki 25 metų imtinai, jums galios 100 procentų nuolaida.
Triumfo arka.
Jums teks lipti 284 laipteliais (galva apsisuks, nes kopsite sraigtiniais laiptais). Pakliūsite į mažą ekspozicijos salę su daug suoliukų poilsiui, o palipę dar 40 laiptų pateksite į apžvalgos aikštelę. Tačiau išties nieko įspūdingo nėra, nes vienintelis naudingas dalykas yra aikštelės, kur 360 laipsnių kampu galite pamatyti miesto aprašą.
Dievinu filmą „Amelija iš Monmantro“! Kelionių vadovuose pasakojama, kad šis rajonas yra itin meniškas, jame slypi tikra prancūziška dvasia. Deja, viskas labai sukomercinta, nors ir smagu pamatyti, kaip atrodė tikrasis Paryžius. Visgi Monmartre geriausia ieškoti suvenyrų, nes čia - daugybė krautuvėlių. Beje, Monmartro gatvelėse radau tradicinį kelionių suvenyrą – magnetuką ant šaldytuvo - vos už 0,9 euro, nors kitur jis kainuos net 4-5 kartus brangiau. Tik nepatingėkite ir pasižvalgykite.
Išties įspūdinga ir itin paslaptinga vieta. Vos tik įėjus į vidų nustebins jos dydis. Religiniai meno kūriniai (šventųjų skulptūros, paveikslai, raižiniai ir freskos) prikausto dėmesį: nuo itin žiaurių scenų iš Biblijos iki įspūdingo dydžio garsiųjų vitražų. Beje tuo metu kaip tik vyko tikrai ne katalikų pamaldos, o čia pat meldėsi kelių religijų tikintieji.
Eilės sezono metu būna košmariškos, o pačioje bažnyčioje tenka ne palaidai slampinėti, bet vilktis kartu su visa banguojančia turistų jūra aplink bažnyčią...
Deja, neteko pabuvoti viduje, nes turėjome per mažai laiko. Visgi pamačius tikslią stiklinę Egipto piramidės kopiją aikštėje nejučiomis prisimeni filmą „Da Vinčio kodas“. Ši vieta išties turi kažką nepaprasto, tad gali akimirkai pagalvoti, kad filme parodyti faktai išties realūs (ypač jeigu prieš tai apsilankėte Noterdamo katedroje).
Eilė išties pasirodė didelė, bet tikiu, kad verta jos palaukti. Sako, kad už Luvro yra kitas įėjimas, kurio daugelis žmonių nežino ir eilių jame nebūna – siūlau pasidomėti. Dėl kainų reikėtų pasitikslinti, bet žinau, kad jaunimui iki 25 metų imtinai įėjimas nemokamas. Turiu dar penkerius metus nemokamai pamatyti Egipto faraono lobius ir Mona Lizą.
P.S. Pirkitės bilietą internetu – nereiks laukti eilėse.
Invalidų rūmai
Tikiu, kad kiekvienąkart atvykus galima išvysti, ką nors įdomaus. Būtinai pamatykite Invalidų rūmus (Hotel des Invalides), Napaleono kapą juose, daugybę meno muziejų, nepatingėkite ir nuvykite iki Versalio rūmų. Parašykite savo įspūdžius iš šių vietų – šis straipsnis savo komentarais taps dar kokybiškesnis ir naudingesnis.
Ar grįžčiau į Paryžių? Be abejonės – tikrai taip. Liko daug neaplankytų objektų ir... ir tiek nedaug iki 25-erių...
