Malaizija niekada nebuvo mano trokštamų aplankyti šalių sąraše, bet būtent tokios, neplanuotos ir netikėtos, kelionės nustebina labiausiai. Pasiskaitę apie Malaiziją ir išklausę ten jau apsilankiusių žmonių rekomendacijų, nusprendėme pirmiausiai nuskristi į Langkavio salyną šalies šiaurėje, kurį sudaro net 99 salos.
Lengviausias ir greičiausias būdas pasiekti Langkavį yra skrydis iš Kvala Lumpūro (Malaizijos sostinės), Singapūro ar kitų vietinių ir užsienio miestų, iš kurių galima skristi tiesiai į Langkavio tarptautinį oro uostą. Skrydis iš Kvala Lumpūro (iki Langkavio) trunka tik apie 1 valandą ir 15 minučių. Kito tiesioginio keliavimo būdo iki salyno iš Malaizijos sostinės nėra, bet iš kitų šalies miestų į Langkavį galima nuplaukti keltu, o iki jų iš sostinės galima atkeliauti traukiniu arba autobusu.
Į Langkavį gali keliauti ir Tu tiesiai iš kaimyninės Varšuvos!
Langkavyje pakankamai karšta – per visą mūsų kelionę čia kasdien buvo virš 30°. Deja, pataikėme ant lietingojo sezono, tad prieš skrendant rekomenduoju pasitikrinti orus. Reikėtų aplenkti Malaiziją balandžio-spalio mėnesiais, nes labai tikėtina, kad susidursite su dažnu ir stipriu lietumi. Oras be galo drėgnas ir tvankus, tad mums teko išlieti nemažai prakaito net ir daug nevaikštant.
Patartina nešiotis skėtį ne vien nuo lietaus, bet ir nuo saulės, nes kai ji išlenda, būna itin kaitri ir mums, europiečiams, galima greitai įdegti. Taip pat praverstų nešiojamasis ventiliatorius ar kiti atsivėsinimo būdai. Nors turbūt geriausias iš jų – mėgautis paplūdimiu ir jūra. Labiausiai rekomenduojami paplūdimiai: „Pantai Cenang“, „Pantai Tengah“, „Black Sand“.
Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!
Salose – platus vandens sporto pasirinkimas, tad jos puikiausiai tiks ekstremalams. „Cenang“ paplūdimyje siūloma daug vandens pramogų, atitiksiančių įvairius pageidavimus. Galima paskraidyti parasparniais ir pasigrožėti „Cenang“ paplūdimio ir jo apylinkių vaizdais. Siekdamos užtikrinti saugumą, bendrovės siūlo parasparnių keliones tik su išmanančiais gidais. Taip pat su šeima ar draugų grupe galima leistis į jaudinančią kelionę valtimi. Plaukimas per bangas pripučiamomis valtimis, kurias traukia greitaeigis kateris, yra jaudinanti patirtis! Na, o išsinuomojus baidarę galima neskubant tyrinėti pakrantę – baidarių nuoma dažnai teikiama tiesiai paplūdimyje.
Ką gi dar nuveikus Langkavyje? Praleidus dieną „Pantai Cenang“ paplūdimyje galima užsukti į šalimais esantį didžiausią Malaizijos akvariumą „Underwater World“. Kodėl gi nepatyrinėjus ir didžiausio Langkavio miesto – „Kuah“? Ar nepasiplaukiojus laivu „Kilim Geoforest Park“? Jeigu turite daugiau laiko ir norite pamatyti ką nors egzotiško, rekomenduoju nepamiršti ir krokodilų parko „Crocodile Adventureland Langkawi“.
Mes norėjome pasigrožėti salų, kalnų, jūros vaizdais, pakilę „Langkawi Cable Car“ į aukščiausią stotelę. Jų yra 3, užtrunka apie 15 minučių. Viršutinėje stotyje, esančioje 708 m aukštyje virš jūros lygio, yra maždaug 5 °C vėsiau nei žemumoje. Dėl aukščio pasikeitimo karštą orą jūros lygyje keičia vėsus ir drėgnas oras kalno viršūnėje. Mus, deja, čia pasitiko rūkas, tad tiek vaizdas, tiek darytos nuotraukos nuo viršūnės nebuvo patys geriausi.
Galima pasirinkti kokiu keltuvu norite keltis. Yra pagamintų tik iš stiklo, kad suteiktų Jums 360° vaizdą, ir normalių – su langais šonuose, priekyje ir gale. Nuo to, ar norėsite pamatyti papildomų objektų pakilus, priklauso ir kelionės kaina. Kylant atsiveria vaizdas į aplinkinį mišką, „Telaga Tujuh“ („Septynių šulinių“) krioklį ir Andamanų jūrą. Iš viršutinės stotelės taip galima patekti ant „Langkawi Sky Bridge“. Tiltas padengtas permatomomis stiklo plokštėmis, pro kurias žvelgiant žemyn atsiveria jaudinantis vaizdas ir gali net apsvaigti galva! Be to, pučiant stipriam vėjui, tiltas šiek tiek svyruoja.
Žmonės labai malonūs, mandagūs, paslaugūs. Maistas skanus, tik dažnai gali būti aštrus. Susisiekimas prastas, autobusų salose nepastebėjome, visur reikėjo kviestis taksi per programėlę „Grab“. Per tą pačią programėlę galima užsisakyti ir maisto.
Ši kelionė dar kartą man įrodė, kad esu ne salų, o miestų žmogus. Žinoma, man patinka paplūdimiai, jūra, saulė! Bet po kiek laiko pasidaro nuobodu, norisi žmonių, pastatų, veiksmo, o ne vien gamtos. Tad mes gana greitai persikėlėme į sostinę Kvala Lumpūrą.
Teksto ir nuotraukų autorė: Vaiva Graužinytė
