Tyrimui naudojama viešosios įstaigos paruošta originali metodika. Vertinimo kriterijai suskirstyti į tris dideles grupes: paties objekto svarba, jo infrastruktūra, patrauklumas turizmui. Šie savo ruožtu buvo vertinami pasitelkiant daugiau kriterijų: objekto tematika, ekspozicijos gausa, aktualumas įvairioms visuomenės grupėms, sezoniškumas, sąveika su aplink esančiais objektais, geografinė padėtis, privažiavimo keliai, sanitarinės sąlygos, papildomos paslaugos, savireklama, bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, informacijos teikimas telefonu ir vietoje. Iš viso pagal VšĮ „Terra Publica“ taikomą metodiką objektui galima skirti 999 balus.
Į reitingo sąrašą neįtrauktos vietovės, gavusios nulį balų bent iš vienos klausimų grupės. Kadangi reitingai skirti patiems Lietuvos gyventojams, planuojantiems vienos dienos išvyką, todėl netirtas darbuotojų gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis bei nakvynės konkrečioje vietovėje galimybės. Iš tyrimo išimti didieji Lietuvos miestai. Jie, be abejonės, atsidurtų sąrašo priekyje. Visgi atskiri miesto teritorijoje esantys lankytini kompleksai, tokie kaip Vilniaus universitetas ar Pažaislis Kaune, įtraukti ir sureitinguoti.
Pateikiame 2012 metų laureatus. Kiekvienas iš jų drąsiai gali tapti neilgos išvykos idėja šią vasarą. Vertinant 2009-2012 metus, išsilaiko stabilus trejetukas: Trakai, Druskininkai ir Neringa. Iš 2011 metų sąrašo „iškrito“ Telšiai, Marijampolė, Veliuona, Dieveniškių regioninis parkas. Naujai įtraukti objektai – Plungė, Jurbarkas, ir Aukštadvario regioninis parkas. Po metų pertraukos į patraukliausių vietovių trisdešimtuką sugrįžo Kernavė. Pasak, tyrimą kuruojančio projektų vadovo Vytauto Kandroto, „apžvelgiant vietinio turizmo tendencijas galima pasakyti, kad pastaraisiais metais vietovės vis geriau išnaudoja turimus gamtinius išteklius. Todėl į pirmąjį dešimtuką šiemet pagaliau pateko visi tradiciniai šalies kurortai. Panašu, kad jie ilgam okupuos šias pozicijas.
Antrame dešimtuke vis stipriau įsitvirtina kitus turizmo išteklius turinčios ir juos puoselėjantys rajonų savivaldybių centrai – Rokiškis, Pakruojis, Biržai. Trečiajame dešimtuke ilgainiui koncentruosis aktyviausi regioniniai parkai, muziejai, privatūs turizmo kompleksai. Taip pat pastebėjome, kad tuoj pat už trisdešimtuko ribos rikiuojasi net keliolika vietovių, įvertintų labai panašiais balais, tad 2013 metais, skelbdama patraukliausias vietoves penktąjį kartą, viešoji įstaiga „Terra Publica“ žada pailginti vietovių sąrašą iki 50“.
10 patraukliausių Lietuvos vietinio turizmo vietovių:
1. Trakai
2. Neringa
3. Druskininkai
4. Aukštaitijos nacionalinis parkas
5. Anykščiai
6. Kėdainiai
7. Kretinga
8. Palanga
9. Niūronys (Arklio muziejus)
10. Birštonas
Žemiau net 30 idėjų jūsų turiningam savaitgaliui Lietuvoje!
2012 |
Vietovė |
Kodėl verta apsilankyti? |
1 |
Trakai | Trakai buvo ir greičiausiai ilgai išliks traukos objektu Nr. 1. Per praėjusius metus sutvarkytas Pusiasalio pilies kompleksas, Užutrakio dvaras, baigiama bažnyčios rekonstrukcija, kyla nauji apgyvendinimo ir maitinimo kompleksai. Patogi vieta Lietuvos žemėlapyje, ežerų apsuptis ir viduramžių pilis saloje leidžia Trakams konkuruoti su gražiausiomis Europos vietovėmis. |
2 |
Neringa | Neringa – tradiciškai antroje vietoje. Dar viena unikali vietovė, vertinant ne tik aplinkinių šalių, bet ir Europos mastu. |
3 |
Druskininkai | Gerai išvystyta infrastruktūra, sveikatingumo paslaugų kompleksai, pramogų ir vandens parkai, dengta sniego arena leidžia tikėtis lankytojų visais metų laikais. |
4 |
Aukštaitijos nacionalinis parkas | Lietuvos pasididžiavimas – nuostabus gamtos kampelis su viena seniausių medinių – Palūšės bažnyčia, priešistoriniu nameliu, Ladakalniu, Ginučių malūnu, Stripeikių bitininkystės muziejumi, telekomunikacijų bokšte įrengta apžvalgos aikštele. |
5 |
Anykščiai | Iki tradicinio kurorto Anykščiams tetrūksta tik sūrios mineralinio vandens versmės. Šalia lankytinų objektų ir aktyvių pramogų įvairovės Anykščiai šiemet – taip pat ir Lietuvos kultūros sostinė, o tai priverčia dar labiau pasistengti, priimant gausesnius turistų srautus. |
6 |
Kėdainiai | Kėdainiai pakeri savo nediduku, tvarkingu senamiesčiu, viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių, Radvilų mauzoliejumi, dvarvietėje baltuojančiu minaretu bei turtinga įvairių miestelyje sugyvenusių tautų istorija. |
7 |
Kretinga | Kretingos pasididžiavimas – žiemos sodas, tačiau ir be jo yra ką pamatyti. Dvaro pastatai, parkas, skulptūros, Lurdas užlaikys jus iki pavakarių. Jaukios ir nebrangios kavinukės neleis išalkti, o vakare įspūdingai apšviečiama bažnyčia turėtų prikaustyti jūsų dėmesį iki sutemų... Naujienos Kretingos bažnyčioje – lankytojams atverta jos fundatorių Chodkevičių kripta. |
8 |
Palanga | Palanga pagaliau pakilo į reitingo pirmąjį dešimtuką. Pajudėjo įsisenėjusios kurorto bėdos: Kurhauzo atstatymo darbai. Keliaudami nepamirškite, kad Palangoje yra ne tik Basanavičiaus gatvė, bet ir atnaujintas tiltas, Gintaro muziejus, Birutės kalnas, nuostabūs parkai norintiems pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais. Jei norite ramios Palangos, tinkamas laikas yra pirmosios rugsėjo dienos (pavyks net išsimaudyti). |
9 |
Niūronys (Arklio muziejus) | Arklio muziejuje atnaujintas lankytojų centras, edukacinės erdvės, pažintinė programa. Lankytojų Suaugusiųjų ir vaikų laukia savo darbui atsidavę darbuotojai ir teminio Lietuvos kaimo idėjai entuziastingai pritariantys etnografinių sodybų gyventojai. To nepapasakosi – reikia patiems pamatyti. Be to, čia pat Jono Biliūno tėviškė, hipodromas, Vorutos (Šeimyniškėlių) piliakalnis ir Anykščių miestas. |
10 |
Birštonas | Birštonas per keletą pastarųjų metų stiprina savo pozicijas ir taip pat pirmą kartą patenka į reitingo dešimtuką. Pasivaikščioti nedideliame mieste ir po to išsimaudyti baseine – tikrai puiki alternatyva pavargusiems nuo triukšmingų vandens parkų. Jį vis labiau pamėgsta užsienio svečiai iš turtingesnių Vakarų valstybių. Birštone rasite kur skaniai pavalgyti, čia įdomi krašto ir sakralinio meno muziejų ekspozicija, kultūros centre dažnai organizuojami įvairūs renginiai. |
11 |
Vilniaus universitetas | Vilniaus universiteto kiemeliuose ir koridoriuose laikas tarsi sulėtėja, o VU bibliotekoje – ir visai sustoja. Tai visiškai kito tipo lankytina vietovė, Lietuvos mokslo lopšys, alsuojantis viduramžių dvasia. Tik nežinia daugiau naudos ar žalos įneša ne visai sėkminga Šv. Jonų varpinės rekonstrukcija (vis gendantis naujasis liftas) ir prašalaičius už skvernų gaudančios turizmo kompleksą saugančios kasininkės. Nuo miesto užtverta teritorija bei keblus patekimas į vidaus erdves daro neigiamą įtaką ansamblio, kaip turistinio objekto, lankymui. |
12 |
Kryžių kalnas | Unikali Lietuvos vietovė, kurioje persipina Lietuvos istorija, rezistencija bei tikėjimo jėga, pavertusi šį piliakalnį stebuklinga vieta, į kurią traukia įvairių tautybių, amžiaus ir profesijų žmonės. Verta aplankyti kiekvienąkart, kai važiuojate pro šalį. Vertintojų nuomone, neigiamą poveikį daro komplekso urbanizacija (numatyta statyti ir sakralinius statinius) ir bandymas iš lankytojų išspausti kuo daugiau pinigų (mokama stovėjimo aikštelė, apribotas stovėjimas). |
13 |
Rokiškis | Rokiškis pagaliau įgijo aiškų konkurencinį pranašumą. Tai miesto langinių tapymo plenerai ir jo rezultatai – miesto centrinėje dalyje išpuošta daugiau nei 500 langų. Taip pat Rokiškis stebina tvarka ir švara, ilga alėja nuo pat dvaro iki bažnyčios, įspūdinga miesto aikšte, išpuoselėta dvaro sodyba, kurios tvenkinyje apsigyveno latvių padovanotos juodosios gulbės. |
14 |
Biržai | Biržai garsūs pilimi ir mediniu pėsčiųjų tiltu per Širvenos ežerą, kurio kitame krante – įdomios architektūros Astravo dvaras. Puikiai sutvarkytas miesto centras ir jaukios kavinukės. Šalia Biržų – karstinės įgriuvos, Kirkilų ežerėliai ir kiti gamtos paminklai. Tikrai yra ką pamatyti, tik trūksta gerų naujienų ir nacionalinio mastelio renginių. |
15 |
Pakruojis | Pakruojis gali pasigirti didžiausia Lietuvoje išlikusia dvaro sodyba, kuri po rekonstrukcijos neabejotinai tapo stipriu traukos centru. Tačiau geografinė padėtis bei paslaugų infrastruktūra nėra palankios gausiam turistų srautui. |
16 |
Rumšiškės (Lietuvos liaudies buities muziejus) | Atsinaujinęs Lietuvos liaudies buities muziejus, įsikūręs Rumšiškėse, kviečia susipažinti su etnografiniais regionais ir pabaigtu miestelio kompleksu. Nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, tačiau pastatuose kuriasi pažintinės ekspozicijos (duonos, monopolio), kiti naujai iškilę pastatai dar laukia šeimininkų. Šiltuoju metų laiku čia vyksta įvairūs renginiai, Joninių šventė, žiemą - Užgavėnės, kurių nacionalinio šventimo tradiciją visoje Lietuvoje išpopuliarino pats muziejus. |
17 |
Kairėnai | Didžiausias Lietuvos botanikos sodas veikia prie pat Vilniaus, tačiau iki šiol nėra garsiai reklamuojamas. Iš dalies tai yra gerai, jei norite praleisti popietę gamtos prieglobstyje ir augalijos įvairovėje. Renovuotos dvaro arklidės saugo ekspozicijos ir parodų sales, o buvęs malūnas – kavinę ir konferencijų erdvę. Apsilankyti geriausia šiltuoju metų laiku ir ne vieną kartą, kad galėtumėte stebėti besikeičiančią gamtą. |
18 |
Europos parkas | Objektas, kuriame turiningai praleisite pusdienį, žavi privačios iniciatyvos ir darbo rezultatais. Išpuoselėta didelė teritorija, nuostabi gamta, netikėti atradimai. Prie parko neseniai prijungtas rekonstruotas Liubavo vandens malūnas praplečia lankomas erdves ir turiningo laisvalaikio praleidimą. |
19 |
Grūto parkas | Grūto parko savininkams nėra lengva išlaikyti populiarumą ir pozicijas, nors parkas dirba itin aktyviai. Sovietmečio gyventojų karta sensta, o jaunimas ne itin domisi tolstančio sovietinio režimo „baubais“. Painiava dėl autorinių teisių eksponuojant skulptūras bei sovietinės atributikos naudojimo draudimas taip pat verčia abejoti tolesne parko vystymosi perspektyva. Grūto parką vis dažniau aplanko Druskininkuose apsistoję svečiai, o pats objektas tampa savotišku Druskininkų „priklausiniu“. |
20 |
Dzūkijos nacionalinis parkas | Didelis šuolis aukštyn – pirmiausia dėl Merkinėje įrengto lankytojų centro bei puikiai sutvarkyto ir turizmo reikmėms pritaikyto Liškiavos sakralinio ansamblio. Tačiau didžiausias turtas čia yra svetinga gamta, tyras oras, įspūdingi baidarių maršrutai parkus primenantys reti šilai, o miesteliuose ir kaimuose rasite paslaugius sodybų šeimininkus, dūminę pirtį ir garuojančią grikių „bobą“. |
21 |
Pažaislis | Įspūdingas kamaldulių vienuolynų ansamblis ir, nesuklysime, geriausiai turizmo reikmėms pritaikytas vienuolynas Lietuvoje. Tiesa, ne visiems baroko architektūra ir kamaldulių gyvenimo tradicijos bus įdomios. O Kauno marių pusiasalis traukia visais metų laikais: šalia Kauno HES, prieplauka, jachtklubas, pramogų centras ir svarstyklių ekspozicija. Nors Pažaislis garsus rengiamais vasaros koncertais, jame patartume apsilankyti paprastą darbo dieną, balandžio ar spalio mėnesį, kai vienuolyno sienos ilsisi nuo muzikantų ir turistų. |
22 |
Žemaitijos nacionalinis parkas | Žemaitijos nacionalinis parkas „lipa ant kulnų“ dzūkams, atverdamas naujus pažintinius objektus, tokius kaip buvusi branduolinė raketų bazė Plokštinėje ar energetinių labirintų parkas Likšuose. Nacionalinis parkas– dar viena patraukli, tačiau tinkamai neįvertinta vietovė. |
23 |
Kulionys (Molėtų observatorija) | Dar vienas „augantis“ teminis kaimas su puikiomis perspektyvomis. Nors žvaigždės ne visada matomos darganotame danguje, jau šiandien yra ką veikti erdviuose ateivių kosminius laivus primenančiuose etnokosmologijos muziejaus bokštuose, plečiama etnokosmologijos muziejaus ekspozicija. Tai viena iš nedaugelio vietų, į kurią būsite įleisti ir giedrą naktį, kai danguje kabo mėnulio pilnatis. |
24 |
Ventės ragas | Nors Ventės ragas iš pažiūros atrodo siauros „specializacijos“ objektas, tačiau turi stiprią „pasaulio krašto“ aurą. Tai vieta, kur sustoja laikrodis, o išvykus iš jos – vis traukia grįžti dar ir dar. Be to, šalia esantys Mingės ir Kintų kaimai, papildo turisto kuprinę vietos žvejų siūlomu šviežiu karšiu, o įspūdžius – ekskursijomis laivu Minija, Atmata ar Kuršių mariomis – iki pat Nidos. |
25 |
Plungė | Naujiena turizmo reitinge, kuri siejama su pabaigta Plungės dvaro rūmų rekonstrukcija. Po jos Plungė turi visas galimybes konkuruoti su trisdešimtuko viduryje įsitvirtinusiais Rokiškiu, Biržais ar Pakruoju. Kultūrinių renginių gausa kviečia išsilavinusį keliautoją, o gamta ir vaizdingos apylinkės nepaliks abejingos nei vienos nuvargusios sielos. |
26 |
Kurtuvėnų regioninis parkas | Kurtuvėnų regioninis parkas – viena iš tų vietovių, į kurios vietą reitinge kėsinasi naujai rekonstruojami, kol kas į trisdešimtuką nepatenkantys kultūros paveldo objektai. Tai – vienas aktyviausių regioninių parkų, garsėjantis ne tik sena dvaro sodyba, bet ir gamtos bei istorijos paminklais, pažintiniais takais, jojimo centru. Šiandien Kurtuvėnams reikia daugiau kalbėti apie save, kitaip jo lankytojus „pasiglemš“ garsiau „šaukiantys“ konkurentai. |
27 |
Kernavė | Po metų pertraukos Kernavė vėl grįžta į trisdešimtuką. To priežastis – naujasis muziejus su įspūdingomis ekspozicijomis, ir taip išspręsta Kernavės rezervato infrastruktūros problema. Kasmetiniai tradiciniais tapę renginiai renginiai ir UNESCO paveldo statusas leidžia tikėtis gausesnių turistų srautų. |
28 |
Aukštadvario regioninis parkas | Aukštadvario regioninis parkas - taip pat naujiena, tikimės, papuolusi į lankytinų vietovių viršūnę neatsitiktinai. Aukštadvaryje laukia tvarkinga ir jauki aplinka, sutvarkyti piliakalniai, ilgiausia Lietuvoje kartingų trasa, plaukiojimas įdomios konstrukcijos laivu po ežerą. Apylinkėse – gausybė ežerų ir kaimo turizmo sodybų, sutvarkyti piliakalniai ir pažintiniai takai, Velnio duobė ir jos „sesutė“ Strėvos įgriuva. Puikus rojaus kampelis tyros gamtos ir ramybės pasiilgusiems miestiečiams. Dar trūksta maitinimo paslaugų. |
29 |
Jurbarkas | Taip pat šių metų naujiena – Jurbarkas. Įtrauktas, įvertinus Vinco Grybo memorialinio ir Jurbarko krašto muziejaus lankytojams siūlomas galimybes. Jurbarkui taškų prideda ir pakeliui esančios panemunės pilys, kurias galima pasiekti ir dviračių takais. Taip pat – ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas per Nemuną, aktyvi turizmo informacijos centro veikla, išplėtota paslaugų infrastruktūra. |
30 |
Vištyčio regioninis parkas | Vištytis – dar viena kryptis į „pasaulio kraštą“. Pasienio alsavimas, krantą plakančios Vištyčio ežero bangos, regioninio parko kalvos su senu malūnu, piliakalniais, dubenėtuoju, trečiuoju pagal dydį Lietuvoje akmeniu. Miestelį galima apžiūrėti važiuojant karieta, arba – sėsti į laivą ir paplaukioti Lietuvai priklausančioje Vištyčio ežero dalyje. Įspūdį paliks ir trijų valstybių (Lietuvos-Lenkijos-Rusijos) bendras sienos taškas, kuris, tiesa, patogiau pasiekiamas iš Lenkijos pusės. Šalia nuostabios gamtos ir įspūdingų reginių, miesteliui trūksta maitinimo sektoriaus ir kitų paslaugų infrastruktūros, plėtrai „koją kiša“ ir atoki geografinė padėtis. |
Nuotr. trakai.lt
O ką jūs rekomenduotumėte pamatyti Lietuvoje?