Kelionės
Paslaugos
StraipsniaiKelionės autobusu – senamadiškas ir atgyvenęs reikalas? Tikrai ne! 
Makalius nusprendė į kelionę autobusu išsiųsti jaunų, energingų tinklaraštininkų ir į keliones autobusu pažvelgti jų akimis. Pirmąja pasirinkome Moniką a.k.a. @Basa Koja, kuri rašo blog'ą apie keliones. Monika išvyko į net studentui lengvai įkandamą kelionę į Varšuvą su Koperniko muziejaus aplankymu. O štai ir jos įspūdžiai, nuotaikos ir emocijos, lydėjusios ją kelionės metu:
Turbūt vienas stipriausių kelionės afrodiziakų yra susijęs su akimirkomis, kuomet plaučiai prisipildo oro, į kurį susideda vietos, į kurią atkeliavai, istorija, gatvės, kvapai, kasdieniniai žmonių gyvenimai ir nenumaldomas noras greičiau į visa tai pasinerti. Ryte nubudus naujame, nepažįstamame mieste, fantastiškai geras jausmas atitraukti užuolaidas ir žinoti, kad laukia tai, ko dar nebuvo. Ypač, kai veiksmas vyksta mieste, kuris byloja atgimimo istoriją.
Atvykus į Varšuvą, miestą, kuris Antrojo Pasaulinio karo metais buvo beveik visiškai sugriautas, pasivaikščiojus po senamiestį ir aplankius Karališkuosiuos rūmus, kuriuose įvairiausių istorijų papasakojo šauni gidė, turėjome laiko su miestu susipažinti artimiau, asmeniškiau. Per maistą, elegantiškas alėjas, rūmų freskas, pasislėpusius parkų suoliukus, dešimtis pakelyje sutiktų bažnyčių stogų ir miesto simbolio – undinėlės, uodegą. Turbulentiška šalies istorija atsispindi ir miesto architektūroje, kurioje gausu gotikinių bažnyčių, neoklasicistinių rūmų fasadų ir brutalistinio stiliaus pastatų. Pasivaikščioję po pastelinėmis spalvomis nudažytų namų gatves, nusprendėme papietauti vietinės draugės rekomenduotame „Der Elephant“ restorane, kuris visiškai atsidavęs jūrai ir jos gėrybėms. Malonus servisas, neįpareigojanti aplinka ir gardus, puikiai subalansuotas maistas – viskas buvo puiku! Rekomenduosiu visiems keliaujantiems.
Kultūros ir mokslo rūmuose esanti aikštelė nuostabiai atveria vakarėjantį miestą lyg ant delno. Besileidžiančios saulės šviesos apsupty gali skaičiuoti gatvių labirintus ir stebėti lengvu vakariniu chaosu persismelkusį eismą, žmones, skubančius namo arba tiesiog be tikslo, lėtu žingsniu, kažko laukiančius. Sakoma, kad vietiniai žmonės ilgą laiką negalėjo susitaikyti su šio pastato egzistencija, kurią jiems padovanojo Sovietų Sąjunga, kaip draugystės ženklą. Kadangi laiko skirto rūmuose buvo nemažai, spėjome nubėgti ir į šalia esančią desertų ir Instagramo mylėtojų karalystę „Odette Tea Room“. Desertai meistriškai pagaminti, net šiek tiek gaila valgyti, bet taip ir būna, kai žmonės daro tai, ką iš tiesų mėgsta.
Kitą dieną pradėjome sočiais pusryčiais viešbutyje ir keliavome į Koperniko mokslo centrą. Šis muziejus patiktų greičiausiai net ir tiems, kurie nėra dideli muziejų fanai. Jis interaktyvus, čia viską galima išbandyti, paliesti pačiam, tad laikas pralėkė žaibiškai, ypač, kai daugelis eksponatų yra pateikiami, kaip užduotys, eksperimentai, kuriuose dalyvauji pats. Mes dar spėjome pasivaikščioti po šalia esančius fantastiškus bibliotekos sodus bei išgerti kavos, užkąsti, šalia esančioje kavinėje „Veg Deli“. Maisto kritikų ir kokybiško maisto mylėtojų įvertinta vieta patiko ir mums, viskas šviežia, pagaminta su meile ir pateikta su draugiška šypsena ir kvietimu sugrįžti.
Žinau, į Varšuvą dar teks grįžti. Dar nesinorėjo išvažiuoti, joje telpa tiek daug. Ji žavi ne tik puikiais muziejais, šalia atstatytų bažnyčių išdygusias dangoraižiais ar aptrupėjusias cemento monstrais, bet ir dinamiška, pulsuojančia energija. Galbūt tai ir yra šio miesto esencija. Sutikti vietiniai žmonės pasakojo, kad Varšuva juos labiausiai žavi savo nuolatine, nesustojama kaita, čia gali rasti vis kažką naujo: ar tai būtų fotografijos galerija, subtili kavos gėrimo vieta, ar naujai atgimęs senas teatras.
Nori ir tu keliauti į Varšuvą ir patirti neišdildomų įspūdžių? Kelionę rasi čia.
