Atostostogauti Maltoje nusprendėme visai netikėtai. Ieškodami atostogų krypčių svarstėme apie kitas šiltąsias Europos šalis, bet tiesioginis ir nebrangus skrydis nulėmė mūsų sprendimą. Nors abejojau, ar turėsime ką veikti šioje šalyje, kurios plotas ketvirtadaliu mažesnis nei Vilniaus, sugrįžęs iš šio rojaus, suprantu, jog dar daug kas ten liko nepamatyta ir neištyrinėta, o „mažas“ plotas yra labai apgaulingas.
Atostogavome Maltoje 7 birželio dienas, vieną iš keturių karščiausių ir sausiausių mėnesių saloje. Oro uoste mus pasitiko palmės ir vasariška šiluma, tačiau dėl to, kad lėktuvas nusileido jau po saulėlydžio, visą klimato jėgą įvertinome tik kitą rytą išėję į lauką. Pirmasis patarimas tiems, kas nesinuomos automobilio, iš karto pirkti 7 dienų bilietą autobusams (tai galima padaryti oro uoste esančiuose bilietų automatuose), kainuosiantį 12 €: taip bus gerokai pigiau, nei kasdien pirkti 2,6 € kainuojantį dienos bilietą, kurio vis vien reikės. Sutaupyti keli eurai galės keliauti į kitokių pirkinių fondus.
Ar nuomotis automobilį Maltoje gera idėja? Vietiniai primygtinai siūlo tai daryti, nes tenka daug laiko praleisti laukiant autobusų ir jais keliaujant. Antra vertus, reikėtų įvertinti, ar pavyks „išgyventi“ keliuose, kuriuose karaliauja pamišę vairuotojai, eismas kaire kelio puse ir mažokai parkavimo vietų, ypač didesniuose miestuose. Tad patarimo nepateiksiu – mes išgyvenome ir su autobusais, nors kartais kelionė užtrukdavo keletą valandų, o automobiliu tą atstumą būtų galima įveikti per 15 minučių.
Buvome apsistoję pas „vietinius“, sutikusius priimti du keliaujančius lietuvaičius. Pirmąsias tris dienas Sliemos mieste, kitas keturias – Melliehoje. Sliema – vienas iš aktyviausių Maltos miestų, kuriame gausu barų, restoranų ir nemažai gyvenamųjų namų. Iš jo patogu pasiekti daugelį salos vietų, tad apsistoti Sliemoje tikrai nebloga mintis.
Mellieha – mažas miestelis esantis netoli perkėlos į Comino ir Gozo salas. Visgi, keliaujant gali tekti pirmiausia nuvykti iki sostinės Valetos (apie 40 min. autobusu), o vėliau į kitas salos dalis, tad čia apsigyventi galima nebent dėl netoli esančių neblogų smėlėtų paplūdimių (kurių nėra tiek jau daug).
Pirmąjį rytą nusprendėme iš Sliemos nukeliauti iki Valetos, žemėlapyje mums šie miestai pasirodė labai arti. Kelionė pėstute užtruko geras tris-keturias valandas, autobusu atgal – apie 15-20 minučių. Supratome, kas yra lėtas pietiečių tempas, kodėl reikia siestos ir, koks gyvybiškai svarbus yra vanduo šioje šalyje. Beje, jam per visą kelionę išleidome apie 20 €, nes Maltoje geriamas vanduo tik buteliuose. Antra vertus, toks keliavimo būdas labai padėjo pajausti vietos gyvenimo ritmą, manau, kad sudėtingiau įsijausti į vietos ramybę nuo taško A iki B važiuojant autobusu. Keliaudami pėstute patyrinėjome gatveles, ieškojome pavėsio, užėjome į vietinius barus, išpardavimų garažą ir pabendravome su vietos žmonėmis, kurie laisvai kalba angliškai ir visada yra pasiruošę draugiškai pagelbėti pasimetusiems turistams. Beje, nudžiugino ir autobusų vairuotojai, kurie buvo itin malonūs ir paslaugūs.
Antrąją dieną nusprendėme skirti istorinei sostinei Mdinai ir jos apylinkėms. Mdina – vadinamas tylusis miestas su siauromis gatvelėmis ir nuostabiais horizontais, atsiveriančiais tiek nuo miesto pakraštyje esančios sienos, tiek pakeliui autobusu.
Kartais atrodė, kad laikas šioje šalyje sustojęs, nes dieną gatvėse, ypač mažesniųjų miestelių, nėra nei žmonių, nei važiuojančių automobilių – rodės, kad visoje šalyje tėra tie keli autobuse važiuojantys turistai ir vietiniai gyventojai.
Pačioje Mdinoje, po pasivaikščiojimo jos gatvelėmis, besiklausant, kaip vietiniai gamina pietus, labai rekomenduoju pasėdėti kavinaitėje Fontanella, kurioje ragavome vienus skaniausių pasaulyje pyragų. Taip pat labai verta apsilankyti katakombose – jose ne tik atsigaivinsite, bet ir patirsite šiek tiek šiurpinančių įspūdžių.
Tą pačią dieną nusprendėme pakeliauti pėsčiomis. Apsišarvavome vandeniu ir pasukome Bahria keliu (Bahria Walk, nuoroda: http://www.visitmalta.com/ebrochures/bahrija_walk.pdf), nusidriekusiu nuo Rabato, esančio netoli Mdinos, per Bahrijos ir Mtahlebo kaimelius. Pasakodami, kiek nukeliavome pėsčiomis (tikriausiai apie 13 km), buvome ne kartą pavadinti crazy, bet tiek eiti buvo daugiau nei verta: atsiveriantys vaizdai, geltoni miestai, išaugę tarp akmenų, galiausiai vietinė Bahrijos kaimo užeiga, kurioje akivaizdžiai buvo ruošiamasi didelei šventei, aukštos uolos, kurias skalauja Viduržemio jūra, ir mažytės 5 trobų gyvenvietės, kurias jungia siauri keliukai.
Galiausiai, pavargę po žygio pėsčiomis, priėjome didesnį keliuką, susitranzavome automobilį iki Mdinos, tai pavyko padaryti gal per 5 minutes.
Vieną dieną skyrėme Marsaxlokk – tradiciniam žvejų miestui, taip pat pietuose esantiems Žurrieq miestelui, Blue Grotto ir Ghar Lapsi vietovėms. Deja, nebespėjome į toje vietoje esančias priešistorines Mnajardos šventyklas, nenuvykome ir iki salelės su nuostabiais vaizdais Blue Grotto, tačiau gavome progos pasimaudyti tikrai nuostabioje uolų apsuptyje, pasivažinėjome serpantinais, pasivaikščiojome po nedidelius miestelius. Įspūdžių buvo daugiau nei pakankamai!
Įdomu apsilankyti ir naktinio gyvenimo miestelyje Paceville, kuris tikrai mažumėlę šokiravo. Išlaikydamas intrigą paliksiu įspūdį susidaryti patiems. Miestelyje kelios gatvės, kuriose įsikūrę naktiniai klubai ir barai, gatvėse dalinami kuponai gėrimams „2 už 1 kainą“, „2 shots for free“ arba „get 1 free drink“. Tačiau akcijų suvilioti supratome, kad kai kuriuose baruose įmanoma sugadinti net ir paprasčiausią „Cuba libre“, kurioje nei romo nei Colos nepajautėme.
Dar viena iš būtinų pamatyti vietų – Comino sala: viena iš trijų, mažiausioji, Maltos salelė, kurioje esanti Blue Lagoon, garsėja žydru ir skaidriu vandenėliu ir neapsakomai gražiais vaizdais. Kateriai į salą perkelia už 10 € žmogui, tačiau pasiderėję nukakome ten už 9 €. Išsilaipinama įlankoje, kur ant akmenų, galima sakyti, „trimis aukštais“ sudėti gultai – nedideliame plotelyje triukšmauja keli šimtai žmonių. Tačiau vos 5 minutes paėjus į šoną, galima atrasti labai ramų kampelį su keliais ant akmenų įsitaisiusiais poilsiautojais ir ne mažiau šauniu žydru vandeniu. Prisiplaukioję pakeliaukite po pačią salą, kurioje pasijauti it dykumoje. Ėjome link salos bokšto, kuris, deja, buvo uždarytas, tačiau aptikome nuostabių panoramų, atsiskleidžiančių iš viršaus, bei beveik apleistą pastatą, šalia kurio jautėmės kaip siaubo filme: rodos, gyvenimas čia sustojo ir aplinkui neliko nė gyvos dvasios. Tiesą sakant, būnant ten nubėgo šiurpuliukai. Saloje praleidome visą dieną.
Vienas įdomiausių patyrimų buvo keliauti po Gozo salą. Nusprendėme išsinuomoti motorolerį, kainavusį mums 35 € dienai ir neįsivaizduoju, kaip būtume be jo išsivertę. Laukdami kelto paskambinome pirmuoju numeriu, kurį parodė Google įvedus „scooter rent in Gozo“ ir sutarėme dėl nuomos. Šeimos verslo atstovė mus pasitiko prie kelto ir automobiliu nuvežė į biurą, kur ir gavome savo „žvėrelį“, padėjusį mums apžiūrėti didžiąją dalį salos ir net truputį maloniai pasiklysti. Apžiūrėjome visus svarbiausius lankytinus objektus: sostinę Viktoriją ir joje esančią citadelę, Azzure Window bei daug mažų miestelių, pakeliui į kuriuos nuo grožio gniaužė kvapą. Didelė tikimybė, kad važiuojant viešuoju transportu nebūtume tiek pamatę ir patyrę.
Žiūrėdamas savo kelionės nuotraukas, dar kartą bandau suvokti, koks įdomus ten vyksta gyvenimas. Žmonės gyvena tarp Afrikos ir Europos, mažoje salelėje pačiame Viduržemio jūros viduryje, ant akmenų, iš kurių ir stato savo būstą. Tam tikra prasme Malta yra rojus, kuriame imi lėtai mėgautis gyvenimu, ragauti šviežių vaisių ir suprasti, kad gera atsidurti sulėtintame filme. Džiugu, kad liko daug nematytų Maltos kampelių, kur galima bus apsilankyti kitą kartą...
Linkime, kad visi geriausi norai išsipildytų! Dėkojame už žvilgsnį į Maltą kitu kampu! Daugiau apie Maltą čia.
Norite papasakoti apie savo kelionę? Siųskite laiškus dalyvauju@makalius.lt ir pasidalinkite savo patirtimi!