Aušra dalinasi įspūdžiais iš kelionės automobiliu į Kroatiją: planuota kelionė į Juodkalniją, pasibaigusi Kroatijos saule

Šių metų liepą su draugais nusprendėme, kad nenorime mirkti lietuviškame vasaros lietuje ir be didesnio pasiruošime sėdome į automobilį ir patraukėme Adrijos jūros link. Pirminis ir pagrindinis kelionės tikslas buvo Juodkalnija. Kadangi oro linijos lietuviams nesiūlo tiesioginių reisų, o palankių skrydžių variantų su persėdimais neradome, teliko apsidrausti automobilį, prisipilti kuro ir leistis į juodkalnietišką avantiūrą!

Pirmąja stotele tapo Kroatijos sostinė Zagrebas. Naktinė kelionė pakankamai sudėtingais Lenkijos keliais truko 17 valandų. Tai buvo taškas, kuriame turėjome tik pernakvoti ir toliau judėti link juodojo kalno šalies. Vis dėlto, kartu su draugais po ilgos kelionės vakare radome jėgų ir išėjome pasižvalgyti po vakarinį Zagrebą. Sunku suprasti, kodėl šis miestas yra Kroatijos sostinė, kadangi jis neatspindi tikrojo Kroatijos grožio. Miestas pakankamai niūrus, dėl karščio atsirandantys kvapai nuolat riečia nosį ir nekelia jokio susižavėjimo. Vaikščiodama po Zagrebą ne grožėjausi miestu, mąsčiau, koks nuostabus yra Vilnius, vertas būti Lietuvos sostine. Čia praleidę naktį judėjome toliau link mūsų numatytos kelionės vietos.

Keliauti automobiliu patogu, tačiau toks kelionės būdas, ypač vasarą, atima nemažai jėgų. Už lango kaitino 37 laipsnių karštis, o dėl temperatūrų skirtumo kondicionierius ne tiek gaivino, kiek grasino pasiskolinti mūsų balsus ir sveikas gerkles. Kaitri saulė tik didino tą jūros ir paplūdimio ilgesį, o iki Juodkalnijos buvo likę nemažai kelio. Todėl nusprendėme pakeisti kelionės maršrutą ir porai dienų apsistoti kurortiniame Zadaro mieste. Šis sprendimas mums tapo tikra atgaiva! Pagaliau gavome saulės spindulių ir akmenuotą Adrijos jūrą. Dėl pastarosios priežasties, patariu turėti specialius batus, nes Kroatijoje niekur nerasite smėlingo pajūrio, o aštrūs ir slidūs akmenys kojoms sukelia diskomfortą. Zadare didžiausią įspūdį paliko grojantys miesto vargonai („morske orgulje“) ir atpalaiduojanti vakarėjančio miesto atmosfera. Praleidę 2 dienas Zagrebe, toliau judėjome link Juodkalnijos. Pakeliui norėjome aplankyti „Krka“ nacionalinį parką. Tai tikras Kroatijos perlas, stebinantis ne tik vandens stebuklais, bet ir augalų bei gyvūnų įvairove. Deja, kaip ir kiekviena populiari turistų traukos vieta, „Krka“ nacionalinis parkas taip pat kenčia nuo minios žmonių, kurie ne visada suvokia, jog reikia gerbti ne tik gamtą, bet ir aplinkinius. Todėl jeigu norėsite išbandyti unikalią pramogą ir išsimaudyti „Skradinski Buk“ kriokliuose, iš anksto susitaikykite, kad higienos normos vandenyje tikrai neatitinka reikalavimų.

Krka nacionalinis parkas atėmė nemažai jėgų, todėl nusprendėme dar vieną naktį pernakvoti Kroatijoje ir pasimėgauti Adrijos jūros malonumais. Šioje vietoje į pagalbą atėjo socialiniai tinklai, kuriuose atradome nuostabius netoliese esančio Baška Voda kurorto vaizdus. Sprendimas aplankyti Baška Vodą buvo pats geriausias! Ši vietovė mus taip žavėjo, kad vietoj vienos dienos, čia praleidome net 3, ir be jokio sąžinės graužimo nusprendėme palikti pažintį su Juodkalnija kitai vasarai. Baška Voda mums visiems kažkodėl priminė tipinius Italijos miestelius: gausu siaurų gatvelių, kuriose tiesiog ant savo atsineštų kėdžių sėdi ir ramiai šnekučiuojasi vietiniai gyventojai, aplinkui žydį ryškiaspalviai krūmynai, o žydras Adrijos jūros vanduo kvieste kviečia į paplūdimį. Vis dėlto, įspūdingiausias kurorto akcentas – Biokovo kalnas, kurio papėdėje ir įsikūrusi Baška Voda. Įsivaizduokite, ar maudytumeisi jūroje, ar vaikščiotum po miestą – visada matai užburiantį kalno vaizdą! Baška Voda labai kompaktiškas kurortas, iki jūros vos 5 minutės, o paplūdimyje yra daugybė kavinių su vaizdu į jūrą, kuriose patiekiamas labai skanus ir, svarbiausia, nebrangus maistas. Rekomenduoju visiems aplankyti šią įspūdingo grožio vietą, kadangi nuotraukos neperteikia tos tikrovės, kurią pamatysite Baška Vodoje.

Kadangi nebenorėjome tolti nuo namų, pasukome arčiau Lietuvos – į šiaurę, link Šibeniko miesto. Miestas garsus dėl jame esančių senovinių tvirtovių, kurios anksčiau saugojo Kroatijos krantus nuo turkų antpuolių. Pasiruoškite užlipti į šias tvirtoves, nuo kurių atsiveria fantastiškas Šibeniko įlankos vaizdas! Miestas mus sužavėjo senovinėmis mažomis gatvelėmis, kuriose yra daug kavinių, barų ir parduotuvių. Čia taip pat yra pakankamai neblogas paplūdimys, nuo kurio, visas, į kalną kylantis Šibeniko miestas, atsiveria prieš jūsų akis.

Labiausiai nusivylėme paskutiniu Kroatijos tašku pakeliui namo – Rijeka. Tai labiau pramoninis miestas, skirtas ne turistams, nors mums kažkodėl atrodė, kad Adrijos jūros pakrantėje visi miestai yra turistiniai. Visiems, šiame regione ieškantiems paplūdimių ir sūrios Adrijos jūros, vietiniai patartų keliauti į visai šalia esantį Opatijos kurortą. Mes nebesuspėjome, tačiau manau, kad galite pasitikėti kroatais ir nuvykti į Opatiją, nuo kurios netoli ir pati Italija.

Planavome aplankyti Juodkalniją, tačiau galiausiai 10 dienų mėgavomės Kroatijos saule. Tai ir yra geriausias kelionių automobiliu privalumas – nesi „pririštas“ prie konkretaus laiko ir maršruto, o galiausiai gali atsidurti visai ne ten, kur planavai! Iš viso automobiliu nuvažiavome 4230 km. Kroatijos keliai puikiai pritaikyti kelionėms automobiliu, o pati šalis tinka tiek norintiems tingiai pagulinėti paplūdimyje, tiek pakeliauti ir pažinti naują kultūrą. Todėl visiems linkiu aplankyti Kroatiją ir pasinerti į Adrijos jūrą!

Teksto autorė: Aušra Bartkevičiūtė