Kai turėjau nuvykti apžiūrėti automobilio, kurį galiausiai ir nusipirkau – teko net pusantros valandos vykti greituoju (beveik niekur nestojančiu) T3 / T4 autobusu iki paskutinės stotelės „Noarlunga Centre“ – tai vienas tolimiausių Adelaidės „suburbas“. Iki šios vietos važiuoja ir tramvajus, deja nors „Here Maps“ sakė, kad juo nukeliausiu, tačiau nuvykus į traukinių stotį pranešė, kad tramvajaus linija rekonstruojama ir jau mėnuo kaip uždaryta. Tad teko keliauti autobusu. Kuris buvo padarytas nemokamu, tuo laiku kai tramvajaus linija uždaryta. O tai gana naudinga vietiniams gyventojams, nes vienkartinis autobuso bilietas Adelaidėje kainuoja net 5 dolerius. Nebent naudojamasi specialiomis miesto kortelėmis, kurias reikia įsigyti specializuotose prekyvietėse.
Dar vienas unikalus dalykas apie viešąjį transportą Adelaidėje yra tai, kad čia Autobusai laksto atskirai jiems įrengtais keliais, palei upę, ir juose yra betonuotos tik vėžės, t.y. į šiuos kelius įvažiavęs autobusas tampa tarsi traukiniu. Šis 12,5 km kelias net turi specialų pavadinimą „O-Bahn busway“ (žr. Pav 3). Ir važiuoja greitai – per miestą lekia net 100 km/val greičiu, stoja kas 5 km ir pasiekia tolimiausius šiaurinius ir vakarinius Adelaidės „suburbus“ vos per valandą. Kai tuo tarpu automobiliai pūškuoja kartais ir kamščiuose, stoja prie šviesoforų ir dažnai juda tik 60-80 km/val greičiu miesto rajonuose.
Pav. Autobusas, važiuojantis „O-Bahn busway“
Kalbant apie automobilio įsigijimo Pietų Australijos valstijoje procesą jis yra itin paprastas – ir amerikiečiams Kalifornijoje su savo DMV reikėtų tikrai pasimokyti iš Australų. Čia, Australijoje automobilio registracijos dokumentą (australų vadinamą „REGO“), išdavė iškart Adelaidėje nuėjus į „Motor Department of South Australia“ (toliau – MDSA, adresas beje – 108 North Ten, Adelaide, SA 5000). Iš dokumentų reikėjo pateikti tik buvusio savininko pasirašytą automobilio „REGO“ (žr. Pav 4) ir gyvenamosios vietos įrodymą. Taip pat reikėjo pateikti tris identifikacijos dokumentus – banko kortelę (pateikiau australišką), pasą ir lietuviškas vairuotojo teises (vertimo pateikti nereikėjo, paklausė tik kur yra teisių numeris). Visi šie dokumentai buvo būtini tam, kad galėtų išduoti man australišką „Client ID“, kuris yra kažkas panašaus kaip „Social Security Number“ JAV. Ir išduodamas kiekvienam vairuotojui individualiai visam gyvenimui.
Pav. Automobilio registracijos dokumentas, australų vadinamas "REGO"
Taigi visi nusižengimai, taškai kaupsis prie Jūsų „Client ID“ numerio, ir jeigu ateityje išvyksite į Australiją ilgam ir sugalvosite pasikeisti lietuviškas teises į australiškas, ir jau būsite „prikaupę“ daugiau nei 100 taškų, tai vos išdavus australiškas teises, jas iš Jūsų atims :). Čia perpasakojau tikrą istoriją nutikusią vienam lietuviui, pragyvenusiam Australijoje 5 metus su lietuviškomis teisėmis, o tuomet sumaniusiam gauti australišką ID ir pasikeisti teises į Australiškas. Beje, pasikeisti lietuviškas teises į australiškas yra itin paprasta, nes Lietuva įtrauka į partnerystės šalių sąrašą. Tad, turint daugiau nei 25 metus amžiaus, teises pakeis be jokių reikalavimų perlaikyti vairavimo egzaminą (teorijos ar praktikos). Tuo tarpu neturint 25-erių, reikėtų perlaikyti vairavimo egzaminą. Kalifornijoje, JAV tuo tarpu amžius nesvarbus, ir visiems be išimties reikia perlaikyti tiek praktikos tiek teorijos egzaminą. Tad Australija yra kur kas liberalesnė šalis nei JAV.
Pats automobilio perregistravimas MDSA kainavo mažiau nei 100 dolerių! Perregistravimo kaina čia skirstomas pagal automobilio kainą sutartyje – jei kaina 500 AUD, tai mokestis bus 45 AUD, jeigu kaina 2500 AUD, tai mokestis bus apie 200 AUD. Be buvusio “Title” reikėjo pateikti ir savo gyvenamosios vietos įrodymą Pietų Australijoje (toliau – SA) – tai galima padaryti arba pateikiant būsto nuomos sutarties kopiją (sudėtingiau) arba (paprasčiau) pateikiant MDSA paruoštą pažymą pasirašymui banke (tam būtina turėti atsidarius banko sąskaitą pvz. „Westpac” Australijos banke ir nurodžius adresą pvz. Adelaidėje). Ir naujasis “Title” atspausdinamas iškart. Eilių beje irgi nėra – pakviečia iškart. Kai tuo tarpu JAV, Kalifornijoje, perkant automobilį DMV („Department of Motor Vehicles“) reikia eilėse laukti apie 4-6 valandas, ir naują „Title“ atsiunčia tik po mėnesio (3-6 savaičių) į namus.
Beje, SA išskirtinai į automobilio registraciją yra įtraukiamas ir automobilio minimalus privalomas draudimas, o registracijos galiojimas persikelia iš buvusio savininko. Pačią registraciją SA pratęsti galima net ir internetu, atitinkamai 3 mėnesiams, pusmečiui arba metams. Paprastam „Wagonui“ pratęsti registraciją (su draudimu) 3 mėnesiams kainuoja apie 140 dolerių. Kas yra kur kas pigiau nei Sidnėjuje, ar Melburne, kur būtinos papildomos draudimo ekspertizės, ir vien draudimas metams kainuoti gali virš 1000 dolerių kartu su dar beveik 1000 dolerių kainuočiau draudimo ekspertizę. Tad mašiną pirkti ir registruoti Australijoje labiausiai apsimoka būtent Pietų Australijos valstijoje. Ir tuomet jau keliauti į kitas valstijas. Kiek teko domėtis prieš kelionę – SA draudimas galioja visose valstijose. Tik tiek, kad persikėlus į kitą miestą jau reikėtų būti sąžiningu ir perregistruoti automobilį į naująją valstiją.
Kalbant apie adresus Australijoje, tai čia net tokia vieta kaip “hostelis” yra vadinami “Backpackerių namais”, t.y. studijuojantys žmonės ar keliaujantys aplink šalį hosteliuose gyvena ir pora mėnesių ir ilgiau, ir yra gana įprasta gauti paštą į hostelius.
← Pav. Adreso patvirtinimo SA dokumentas išduotas MDSA, kurį turi užpildyti banko darbuotojas
Variantą nuomotis automobilį atmečiau dėl 4 priežasčių:
1) didelės rizikos nesuspėti įveikti kelionės maršrutą per 12 dienų,
2) didelio antkainio už automobilio grąžinimą ne tik į kitą miestą, bet ir į kitą valstiją,
3) didelių antkainių jauniems žmonėms nuomojantis automobilį;
4) ir svarbiausia – nebuvo pasirinkimo iš „Wagon“ tipo automobilių. Buvo tik sedanai, o juose 4 žmonių daiktai sunkiai tilptų, būtų beveik neįmanoma miegoti automobilyje.
Kalbant apie kainas – tai vadinamieji „dyleriai“ padorų automobilį – nedidelį miniveną ar „wagon‘ą“ parduos už 2500 – 3500 AUD, kai tuo tarpu privatus asmuo gali turėti padorų „wagon“ą ir už 1500 AUD. Be to gal pavyks nusiderėti ir dar porą šimtų dolerių. Tačiau perkant iš privataus asmens reikia itin žiūrėti ką perki, nes visi trys mano apžiūrėti automobiliai, apibūdinti pardavėjų kaip „nothing wrong with this car, just some scratches“, visi buvo “nuvažinėti lavonai”, geriausiu atveju išlaikysią 500 km, o ne 5000 km. O čia juk reikia transporto kuris atlaikytų bent 5000 km.
Dar vienas svarbus faktorius – kuo toliau nuo miesto centro, tuo automobiliai vis gerėjo. Beje australiškas pardavėjų akcentas tolyn nuo miesto centro taip pat vis labiau ryškėjo ir buvo vis sunkiau suprasti ką jie nori pasakyti.
Pav. Adelaidės "suburbai", kuriuose apžiūrinėjau automobilius
Nuomotis automobilį 12-ai dienų, plius grąžinant jį kitoje valstijoje, plius neribotu kilometrų skaičiumi už valstijos ribų, jaunam žmogui, ir galiausiai – norint, kad automobilis būtų didelis – „wagon‘as“ ar „minivenas“, kainuoja apie 1200 dolerių, t.y. parai apie 100 AUD. Be to automobilį būtų reikėję važiuoti pasiimti iš Adelaidės oro uosto, taip pat grąžinti į Sidnėjaus oro uostą. O tai papildomai pareikalautų dar dviejų pusdienių laiko (jei ne dienų), nes vien daiktų dėjimas į automobilį užtruko virš 4 valandų, kol supakavome taip, kad ir žmonės tilptų ir daiktai tilptų.
Tad gal ir būtų susitaupę pora šimtų dolerių, bet realiai pardavus pirktą automibilį net ir keliais šimtais dolerių pigiau, perkant automobilį iš privataus asmens pavyks sutaupyti bent apie 800 dolerių kelionės išlaidų. O galbūt net ir daugiau, jeigu automobilį pavyks parduoti už tą pačią ar net didesnę kainą nei pirkote. Aišku, čia kalbu apie atveji, kai tiek perkamas automobilis, tiek nuomotas naudota panašų degalų kiekį – apie 6-7 litrus 100 kilometrų.
a) Jeigu kelionė užtruks savaitę ar trumpiau.
b) Jeigu ketinate važiuoti į bekeles ilgiau kaip dienai, t.y. kirsti vidurio Australiją dykumomis, kur būtinas džipas. Naudoto, nebrangaus, patikimo, 10-15 metų amžiaus, džipo kaina Australijoje – 5000-8000 dolerių, ir jį parduoti užtruks net porą mėnesių, nebent atiduosite už pusę kainos. Be to didelio pravažumo džipai miestuose užima daug vietos, naudoja daug degalų ir miestų gyventojams tokių automobilių nelabai reikia – domina labiausiai kitus „outback roadtriperius“, tad dažnai tokių džipų skelbimų prikabinėti būna „backpackerių“ hosteliai.
c) Jeigu esate vyresnis nei 25 metų ir planuojate grąžinti automobilį į tą patį miestą. Tuomet apsimoka nuomotis ne tik 1 savaitei, bet 2 ar net 3 savaitėms. Planuojantiems keliauti daugiau kaip 3 savaites BET KURIUO atveju yra pigiau yra automobilį tiesiog nusipirkti, nes „full-size“ ar didesnio dydžio automobilio nuomos kaina mėnesiui bus bent 1000 dolerių. O tikėtina ir visi 1500 dolerių.
d) Beveik nieko nežinote apie automobilius, ir nuleidus padangai kelyje skambinate „road assistance“ pagalbos tarnyboms.
Galvojantiems keliauti džipu ne tik per dykumas ir bekeles, bet ir aplink Australiją greitkeliais ir asfaltuotais keliais, pabrėžiu, kad su tokiu džipu keliauti APLINK Australija yra labai netaupu, o atstumai tarp miestų Australijoje – milžiniški. Kuro sąnaudos gali būti ir 20 litrų / 100 km, o dažnoje miesto stovėjimo aikštelėje po stogu, automobilių aukštis ribojamas iki 2,2 metro – pavyzdžiui tai yra prie Kanberos parlamento. Taip pat atkreipsite nereikalingą dėmesį, tame tarpe ir ilgapirščių, pvz., Australijos aborigenų, kurie mėgsta apšvarinti keliautojų džipus atokiuose miesteliuose ar rajonuose. Tai tikra istorija, tokioje situacijoje nukentėjo ir vienas mano draugas.
Dar vienas populiarus keliavimo aplink Australiją būdas yra nuomotis vadinamąjį „hipių automobilių“ (Wicked Campers - http://www.wickedcampers.com.au/ ), bet jų nebuvo nei vieno laisvo Adelaidėje, ir šios įmonės verslas labiau bazuojasi Sidnėjuje ir Melburne. O kaina tokių autobusiukų svyruoja nuo 60 iki 150 dolerių parai. Minėta įmonė, bei keletas kitų, teikia ir dar vieną įdomią paslaugą – nuomoja autobusiukus 3 dienoms nemokamai, jeigu vairuotojas sutinka juos pervaryti iš vieno miesto į kitą – tarkim iš Adelaidės į Melburną. Ši paslauga vadinasi „Relocation Specials“. Bet tai dažniausiai 1000-1500 km kelionė ir tokiu greičiu keliaujant nieko nepamatysi. Tad, matyt, tai naudinga tik persikraustantiems. Tokiu atveju tereikia rūpintis tik kuru.
Pav. Spalvingi hipių kemperiai
Kelionės transporto priemonė Daewoo Nubir
Galiausiai nusipirkau „Daewoo Nubira Eurowagon“ automobilį. Pirkinys neatitiko Australų pirkimo standartų:
1) turėjo europietišką 1,6 litro variklį, kai tuo tarpu senesni Holden turi čia 3-5 litrų variklius
2) mechaninę pavarų dėžę
3) pirkau iš privataus asmens
4) Buvo itin toli nuo miesto centro – Noarlunga „suburbe“, nutolusiame nuo centro apie 40 km.
Užmiestyje ir kaimeliuose dažnai 15-30 australiškų centų didesnės nei miesto degalinės, pavertus į litus, tai būtų apie 40-80 lietuviškų centų daugiau už litrą. Tiek Pietų Australijoje (Adelaidė), tiek Viktorijos valstijoje (Melburnas), tiek Naujajame Pietiniame Velse (Sidnėjuje), jos yra panašios ir yra tokios:
· Benzinas - 3,15 Lt / L
· Dujos - 1,88 Lt / L
· Dyzelinas - 3,80 Lt / L
Oktaninis skaičius čia skaičiuojamas kitaip nei Europoje, ir 91 oktanas Australijoje atitinka E95 bešvinį benziną Europoje. O JAV yra dar kitaip – ten Unleaded 87 oktanų benzinas atitinka E95 bešvinį benziną Europoje. Kaip bebūtų keisti, skirtingai nei JAV, kur net dyzelino degalinėse sunku rasti, čia Australijoje degalinėse populiaru pardavinėti tiek dujas tiek dyzeliną. Tad ekonomiškiausia kelionė aplink Australiją yra su automobiliu, turinčiu dujų įrangą. Australijoje gana dažnas reiškinys – minivenai su dujų įranga. Tik tiek, kad automobiliai su dujų įranga vidutiniškai apie 600-800 dolerių brangesni.
Pav. Dujos Australijos degalinės žymimos „LPG“, o benzinas – „ULP“ (Unleaded Petrol, Octane Rating 91).
Kęstutis Matuliauskas / nuotraukos KGStudio.lt
Bus daugiau...