Kelionės
Paslaugos
Straipsniai
Autoriaus nuotr.
Bažnyčios vietoje – piramidė
Apsistoti geriausia Karlsrūhėje. Tarp Švarcvaldo, Vogėzų ir Pfälzer kalnų, Reino lygumoje įsikūręs miestas yra technologijų ir mokslo centras, svarbiausių Vokietijos teismų būstinė. Tai trečias pagal dydį Badeno-Viurtembergo regiono miestas, kuriame nakvynę rasti galima pigiau nei kituose miestuose – nuo 30 eurų, o nakvynės namuose (kambariuose gyvensite su kitais turistais) – nuo 15 eurų. Karlsrūhė yra prie sienos su Reino kraštu Pfalcu, netoli sienos su Prancūzija. Istoriškai miestas yra regiono sostinė.
Mieste, kuriame yra 300 tūkst. gyventojų, gyvenimas pradeda virti jau ankstyvą rytą. Į centrinę turgaus aikštę Marktplatz pradeda rinktis prekiautojai, siūlantys įvairių ūkininkų užaugintų daržovių, tradicinių maisto produktų, rankdarbių. Tai – kažkas panašaus į mūsiškį mažą „Kaziuką“. Aikštėje, kurioje puikuojasi ir miesto evangelikų bažnyčia su rotuše, tiesiog neįmanoma nepastebėti miesto simbolio – beveik 7 metrų aukščio Karlsrūhės piramidės. Tai miesto įkūrėjo Karlo Wilhelmo Baden-Durlacho kapas. Įdomu tai, kad prieš išdygstant piramidei čia iki 1807 m. stovėjo seniausia evangelikų liuteronų bažnyčia mieste Concordia .
Mažiausiai pusdienio reikės miesto zoologijos sodui apžiūrėti. Jis jau dabar vadinamas ir botanikos sodu. Šis sodas, vienas seniausių zoologijos sodų Vokietijoje, įsikūręs į šiaurę nuo pagrindinės miesto stoties. Jis buvo įkurtas dar 1865-aisiais, jame – daugiau kaip 800 gyvūnų. Lankytojai gali susipažinti su 150 įvairių rūšių gyvūnais. Visą sodą skersai išilgai juosia pėsčiųjų takai, apsodinti įvairiais augalais. Čia galima pamatyti ir žaidimų aikštelėse besikarstančių vaikų, ir užsieniečių grupių, stebinčių retas augalų rūšis, ir vokiečių senukų, stumdančių didelius šachmatus ar geriančius kavą užeigose. Zoologijos sodas turi šiltą ir jaukią aurą.
Saulę primenantis miestas
Pavalgyti Karlsrūhės kavinėse ar restoranuose galima už 10–15 eurų, o perkant maistą prekybos centruose turėtų užtekti ir 5 eurų. Vokiečiai, kaip ir lietuviai, mėgsta sočiai ir riebiai pavalgyti: užeigose siūloma įvairių dešrelių, kiaulės karkos, bulvinių patiekalų. Visas tas riebumas dar aplaistomas tamsiu vokišku alumi, kuris taip pat garsina šalį. Tačiau vien maistu sotus juk nebūsi.
Minios turistų būriuojasi prie didingos pilies, stūksančios pačiame miesto centre. Pažvelgus į miesto žemėlapį, į akis krenta žiedinis miesto išplanavimas. Visų žiedų centre būtent ir yra Karlsrūhės pilis. Vienoje didingo pastato pusėje – išpuoselėtas parkas, o kitoje – fontanai, alėjos ir plačios pievos.
Vis dėlto senamiesčio su siaurų gatvelių raizgalyne čia nepamatysi. Karlsrūhė – jaunas miestas, įkurtas tik 1715 m., todėl čia ir nėra viduramžių gatvelių, būdingų kitiems Vokietijos miestams. Antai Badeno markgrafas Karlas Vilhelmas liepė braižymo lentoje suprojektuoti jo svajonių miestą – su pilimi centre, nuo kurios tarsi saulės spinduliai kompaso rožėje tęstųsi 32 gatvės ir alėjos, primenančios vėduoklę arba saulę. Tad nuo pat pradžių Karlsrūhė buvo miestas be sienų, atviras draugams ir svečiams, tolerantiškas ir liberalus. Draugiškas ir svetingas jis išliko ir iki šių dienų.
Turistui netyčia paklydus, greičiausiai patys miestiečiai pirmieji prieis ir pasiteiraus, gal reikia pagalbos. Vokiškas rūpestis jaučiamas visame mieste. Atmosfera čia nėra tokia griežta kaip architektūra. Sutemus miesto barai ir užeigos lūžta nuo susirinkusiųjų pavakaroti, o jaunimas neria į margą naktinį Karlsrūhės gyvenimą. Kitą dieną galima aplankyti daugybę Karlsrūhės muziejų. Pradėti geriausia, manyčiau, nuo pilyje įrengto Žemės muziejaus (Landesmuseum), kuriame viso regiono istorija – kaip ant delno.
Lepinimasis karštosiose versmėse
Ekstremalių pramogų ieškotojai traukia į Rusto miesto pašonėje esantį Europos parką. Čia tikras rojus „linksmųjų kalnelių“ mėgėjams. Parke pasijunti lyg vaikščiotum vis kitos šalies teritorijoje. Italų kavines keičia graikų tavernos, jas – prancūzų barai ar vokiečių aludės. Nebijantiesiems vandens būtina išbandyti graikiškoje dalyje esantį vandens traukinį „Poseidonas“, o aukščio mėgėjai neatsispirs norvegiškajam „Wodan“ – ant medinių pastolių per stačius kalnelius lakstančiam itin greitam traukiniui. Visos dienos bilieto kaina – 35 eurai, tačiau jau po pusdienio supranti, kad mokėti tikrai buvo verta.
Po tokios neramios dienelės norisi ramaus poilsio, o ilsėtis geriausia Švarcvaldo papėdėje įsikūrusiame Baden Badeno kurorte, apsuptame nuostabaus kraštovaizdžio. Ne veltui miesto pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „plaukti plaukti“. Baden Badenas yra Vokietijos kurortų sostinė, kurioje gausu SPA centrų, karštųjų versmių ir galima puikiai atsipalaiduoti. Marijampolės dydžio miestas garsėja mineraliniu vandeniu bei sanatorijomis. Jau romėnai atrado dvylikos terminių šaltinių gydomąją galią ir pastatė čia pirtis, kurias ir šiandien galima aplankyti.
Svečiai iš viso pasaulio karštu šaltinio vandeniu, trykštančiu iš 2 tūkst. m gylio, pasimėgauti gali šiuolaikiškose Caracalla-Terme ir istorinėse romėnų ir airių Friedricho maudyklėse. Vanduo, kurio temperatūra siekia 68 laipsnius Celsijaus, naudojamas įvairiais terapiniais tikslais. Jei kankina širdies, kraujotakos sutrikimai, reumatas ar sąnarių skausmai, medžiagų apykaitos sutrikimai ar kvėpavimo takų problemos, Baden Badeno šaltiniai padės pagerinti savijautą ir sveikti. Trijų kilometrų ilgio nuostabi parko ir sodo zona Lichtentaler Allee , gražiausias pasaulio kazino sniego baltumo Kurhauze, antri pagal dydį Europos operos ir koncertų rūmai bei parduotuvės nuostabiame senamiestyje – taigi, „plaukikų“ miestas, atrodo, turi viską, ko reikia.
Vismantas Žuklevičius, valstietis.lt
