Kelionės
Paslaugos
Straipsniai
Tiesa, kainos čia irgi identiškos Australiškoms. Tad arbatos puodelis už 4 dolerius, ledai už 6 dolerius, daugybė žinomų firminių drabužių parduotuvių. Net „balietiški“ masažai ir tie čia kainuoja 20-40 dolerių. Tad, norintiems grįžti, bent jau kuriam laikui į civilizuočiausią pasaulį – šis „Akropolis“ – idealiausia vieta.
Kaip mokiausi čiuožti banglente
Ankstyvą šeštadienio rytą „Sari Bali Cottages“ viešbučio registratūroje už 3 dolerius dienai išsinuomojau motorolerį ir išlėkiau mokytis čiuožti banglente su profesionaliais instruktoriais į Padmos paplūdimį Kutoje. Su šiuo treneriu dėl čiuožimo banglente pamokų susitariau dar prieš tris dienas. Tuomet sutarėme, kad už 27 dolerius, jis mane pusdienį mokys. O tai yra tikrai pigu, nes net vietiniuose reklaminiuose lankstinukuose už 3 lygių pamokas buvo siūloma susimokėti 120 dolerių. Analogiškas pusdienis Australijoje ar Havajuose, mokantis kartu su profesionaliu banglenčių instruktoriumi ir banglentės nuoma pusdieniui kainuoja apie 400 dolerių. Havajuose vien tik už banglentės nuomą keturioms valandoms reikia sumokėti apie 40 dolerių.
Instruktoriui patiko mano greitas progresas, tad už pusantros valandos plaukėme abu su banglentėmis tolyn nuo kranto, gaudyti didelių bangų. Tiesa, tuo metu lietus vis stiprėjo ir jau pylė kaip iš kibiro, tad mokytis čiuožti banglente buvo dar sunkiau.
“Done” pasakiau tik po maždaug pusketvirtos valandos vandenyje su trumpomis pertraukėlėmis, kai jau visiškai nebeturėjau jėgų, o didelės 1-2 metrų bangos, pro kurias reikėdavo nerti apsiverčiant aukštyn kojom su visa banglente, tikrai skandino ir labai vargino. Ypač jeigu tai būdavo 4-6 bangų serija. Tiesa, po tų beveik 4 valandų vandenyje, instruktorius pagyrė už ištvermę, ir sakė netikėjęs, kad tiek ilgai atsilaikysiu, ir manė, kad man bus gana jau po 2 valandų. Matyt, begalinis noras išmokti čiuožti banglente tuo metu panaikino nuovargio faktorių, bent jau kuriam laikui.
Visgi iki viešbučio teko grįžti per drėgmę, pusiau šlapiam, ir dar su prilijusiu šalmu. Matyt nuovargis, 4 valandos jūroje ir dar šlapias pusnuogis važiavimas motoroleriu per miestą, galiausiai paguldė mane į lovą. Nepadėjo net ir šiltas dušas viešbutyje. Tad kitas tris dienas gydžiausi, gėriau numušamuosius ir nėjau lauk. Laimei, už lango visas tas tris dienas kaip tik be pertraukos žliaugė stiprus lietus, tad gero oro praktiškai „nepraradau“.
Azijietiškai paruošto maisto bandymai ir kūrybinė nirvana
Kaip žinia, Azijoje maistą ruošia aštriai. Užteko vos tik pamirkyti mano krabo mėsos gabaliuką greta patiektame, labai skaniame padaže, tad, aštrumo man jau pakako. Tiesa, patiko, kaip tą mano krabą paruošė ir paskaičiavo – po užsakymo jį atnešė gyvą iš virtuvės, dar judantį, besimaskatuojantį savo žnyplėmis, prie mano stalo, ir pasakė, kad šitas ponas yra 100 gramų sunkesnis nei užsisakiau, ir jie neturi mažesnio, bei paklausė ar tiks paruošti. Įsivaizduoju, kaip turėjo jaustis rankose laikomas krabas, kai buvo aptariamas jo paties paruošimo būdas – virtas, keptas ar džiovintas – apipiltas aštriu padažu ar padažu patiektu šalia ir kiti su krabo gyvybe susiję klausimai. Niekas net nepasirūpino krabui užkimšti ausų, kad bent jau to negirdėtų ir nesijaudintų, bei galiausiai būtų nesusijaudinęs ir skaniai išvirtų arba iškeptų.
Antrasis patiekalas – pagal juodųjų pipirų vietinį receptą paruoštas jautienos didkepsnis – buvo išbandymas. Atrodė to padažo nebuvo tiek daug, ir jis skaidrus, tik šiek tiek apšlakstytas jautienos didkepsnis. Bet kaip jau davė karštis pro ausis, ir veidą, tai rodės viską bado, net atsimerkti nelabai išėjo. Tuomet žaibišku greičiu išgėriau ne tik visą turėtą arbatą – tris puodelius – bet greitai užsisakiau mineralinio buteliuką, tad papildomai išgėriau dar pusę litro vandens. Bet tiek jautienos didkepsnis, tiek krabas buvo labai skanūs, tikrai rekomenduoju. Į šį restoraną tikrai mielai grįžčiau dar ne kartą! Patį restoraną galima rasti netoli Benasari ir Legian gatvių sankirtos, šiaurinėje kelio pusėje, einant link Balio jūros. Pats restoranas yra erdvus ir turi didelį bambukinį stogą.
Gimęs įkvėpimas rašyti ir Kalėdinės nuotaikos
Taip pat aštuntąją atostogų dieną, po pusryčių „101 Legian” viešbutyje, netikėtai pagavo įkvėpimas rašyti. Greičiausiai pusryčiams patiekė kažkokią specialią arbatą. Tad nė nepastebėjau kaip dingo 5 valandos laiko. O prie švediško stalo ištiko kūrybinė nirvana, tad tinklapių prototipus pradėjau braižyti ant sąskaitos čekių. Pusryčius prie švediško stalo ant „101 Legian” viešbučio stogo galima gauti kiekvieną rytą nuo 6 iki 11 valandos ryto. Kaina ne viešbučio svečiams, yra tik 5 doleriai.
Maistas „101 Legian” viešbučio restorane, man tikrai kelia pasitikėjimą ir yra išties skanus. Tuo tarp eiliniuose Kutos restoranuose kartais suabejodavau higienos reikalavimų laikymųsi ir maisto patikimumu, visus patiekalus tokias atvejais užsisakydavau itin atsargiai. Beje, „101 Legian“ jau buvo sėkmingai pasiruošęs Kalėdoms ir visur skambėjo Kalėdinė muzika.
Šią dieną taip pat radau vietą Popis Lane II gatvėje, kur sutiko išnuomoti automobilį (džipą) kitai dienai už 14 dolerių. Beje, greta esančiuose kituose nuomos punktuose norėjo ir visų 40 dolerių, bei dar dažnai ten dirbantiems sukeldavo nuostabą tai, kodėl aš noriu išsinuomoti automobilį pats, o ne imti su vairuotoju. Matyt tai nėra dažnas reiškinys Balyje. Turbūt dauguma turistų nepasitiki savo jėgomis vairuoti patys, arba nuomojasi motorolerį – o lietaus sezono metu tai nėra pati gudriausia idėja, ypač važiuojant kažkur toli nuo viešbučio.
Kalėdiniai sveikinimai „101 Legian". Mano pusryčiai nuo švediško stalo „101 Legian“. Tokie pusryčiai ant viešbučio stogo, ne viešbučio svečiams, kainuoja 5 dolerius. Gali valgyti ką nori ir būti kiek nori nuo 6 iki 11 valandos ryto. O štai čia maistas restorane, kur galima gauti vakarienę kad ir už 4 dolerius. Tiesa, maisto patiekimas ir indų sterilumas bei švarumas kelia abejonių.
Bus daugiau...
Kęstutis Matuliauskas / nuotraukos KGStudio.lt
