Į Palūšę atvykome vakare, nusprendėme, kad geriau pernakvoti palapinėse ir leistis į kelionę ryte. Vakarodami aplankėme Palūšės bažnyčią. Pastaroji pastatyta 1750 m. ir yra vienas gražiausių bei seniausių medinės architektūros pavyzdžių.
Ėjome Botanikos taku. Einant šiuo taku gamta keičiasi neįtikėtinai – spygliuočių, lapuočių miškai, ankantis ežeras...
Plaukiant darbo dienomis mažiau triukšmingai stovyklauti nusiteikusių tautiečių. Pasiruošėme permainingam orui ir pradėjome savo maršrutą nuo Lūšių ežero.
Maršrutas: Palūšė – Lūšių ež. – Dringykščio ež. – Dringio ež. nakvynė netoli Vaišiūnų, ryte automobiliu mus pervežė iki Baluošo ež. – Baluošykščio ež. – Srovinaičio ež. – Almajo ež. antroji nakvynė – Asėko ež. – Alksnaičio ež. – Alksno ež. – Ūkojo ež. – Alksnaičio ež. – Linkmeno ež. – Linkmeno ež. trečioji nakvynė – Asalnykščio ež. – Asalnų ež. – Lūšių ež.
Nuo Dringio ež. iki Baluošo ež. galima patekti tik pervežus baidares. Upės neseklios, baidares nešėme tik Ginučių gyvenvietėje. Beje, praplaukdami, būtinai užsukite į Ginučių vandens malūną – jis vienas lankytinų objektų Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Aukštaitijos nacionalinio parko gamta neįtikėtina: statūs smėlėti skardžiai, išsikišusios, į vandenį po truputį šliuožiančių medžių šaknys, skardžiai; akmenuotas, žolėmis apaugęs, margas, žalias upelių dugnas ir ežerų platybės... Unikalusis Baluošo ežeras, kurio viduryje yra sala, o joje kitas ežeras, nenuvylė. Vos įplaukę į salos vidų, išvydome keistų paukščių, šviesių, vandens dugną raizgančių žolių. Išlipus nebuvo labai jauku, nes kojos smego į salos samanas, pasijutome esantys pasakiškoje aplinkoje.
Kelionės žavesį kiek temdė lietūs. Plaukdami sutikome gausybę užsieniečių ir beveik nė vieno lietuvio. Žvejojęs, prancūzų tautybės vienuolis beveik taisyklinga lietuvių kalba papasakojo, kad jau kelis metus gyvena Lietuvoje ir negali atsistebėti gamta. Sakėsi, jog išmokti kalbos jam nebuvę labai sunku, nes esą prancūzų kalba taip pat labai sudėtinga.
Patogumai
Prie kiekvieno ežero sutvarkytos stovyklavietės, kur buvo ne tik vieta laužui, bet ir suolai, stalai, pavėsinės. Laužavietėse įrengtos vietos puodams, tad kabindavomės puodą ir virdavomės sriubą, arbatą. Norint apsistoti nakčiai už palapines reikėjo mokėti 7 Lt ir po 3 Lt už žmogų, jei kompanija bus didesnė, turėsite galimybę derėtis arba taupydami galėsite pasispausti ir draugiškai miegoti palapinėse po kelis. Keliose vietose radome visiškai nenurinktų mėlynių, žemuogių pievų. Labai daug privačių valdų, kur nemalonu sustoti. Išlipus prie vieno lieptelio atėjo šeimininkė ir paklausė, kiek ilgai čia būsime. Kai pamatė, kad nusprendėme greitai užkąsti ant gan ilgo lieptelio galo, atėjo pasivaikščioti su dviem šunimis, turbūt norėjo parodyti, kad ilgai nesėdėtume.
Maisto pirkimas
Maisto nusipirkti galima Palūšėje, tačiau turėkite omeny, kad vietinėse parduotuvėse pasirinkimas bus labai mažas. Mums atsitiko net taip, jog prieš mus įėjęs vyras nusipirko paskutinį cukraus maišelį. Ginučiai taip pat turi savo mažą parduotuvėlę.
Nepraleidome progos įlipti į Ladakalnį. Dabar ten nukirsta nemažai medžių, tad vaizdas tikrai vertas dėmesio.
Tiems, kas dar neplaukė baidarėmis rekomenduojame:
Susidėti telefonus į neskęstančius užsukamus majonezo indelius;
Dėvėti gelbėjimosi liemenes;
Daiktus susidėkite į maišus;
Plaukdami dėvėkite kuo mažiau rūbų, nes kad ir kaip irkluosite, rankos, kojos bus aptaškytos;
Nepamirškite kremo nuo saulės ir purškalo nuo uodų;
Pasiimkite antrą rūbų komplektą bei ką nors nuo lietaus;
Avėkite gumines šlepetes;
Jei plauksite ir numatysite nakvynę, nepamirškite puodo, kirvio, peilio ir lengvai gaminamo maisto.
Esate plaukę baidarėmis? Pasidalinkite savo įspūdžiais