Pietinio Egipto paslaptys

Jau buvote Egipte? Šauniai praleidote savo atostogas prie Raudonosios jūros? Matėte didingąsias piramides? O gal aplankėte ir įžymųjį Luksoro miestą ir Karnako, Chačepsutės, Ramzio šventyklas? Jaučiatės susipažinęs su Pietiniu Egiptu ir manote, jog prisilietėte prie senovės Egipto paslapties? Šiuo pasakojimu supažindinsiu jus su mažai kam žinomomis, ne tokiomis populiaromis, tačiau ne mažiau įspūdingomis lankytinomis vietomis pietų Egipte.

Šiandiena neįsivaizduojama be elektros, tačiau ar galėtumėte pagalvoti, kad senovės egiptiečiai naudojo elektros sistemą? Nejuokauju! Turiu įrodymų! Vos 60 kilometrų nuo Luksoro (į Hurgados pusę) įsikūręs Kenos miestelis slepia šią paslaptį. Denderos šventyklos rūsyje galima aptikti tikrų tikriausią elektros lemputę! Sienos raižinys pasakoja daugiau nei dviejų tūkstantmečių istoriją, kurioje pavaizduota elektros lepmutė, paskirstytojas ir elektros laidai. Sraigtasparnio, povandeninio laivo „submarino“ ar kalašnikovo automato atvaizdą galima pamatyti visai čia pat. Abydos šventyklą puošia būtent šie piešiniai.

Domina pirmieji animaciniai filmai? Vieną tokį galite pamatyti tiesiog ant šventyklos sienos. Edfu miestelyje, Luksoro pašonėje ptolemėjų statytoje Edfu šventykloje rasite užuominą į pirmuosius pieštus animacinius filmukus... Turbūt daugelis vaikystėje esate bandę piešti užrašų knygelėje bėgantį žmogeliuką ar futbolo kamuolį spiriantį sportininką. Bet ar žinojote kur viso to pradžių pradžia?

O gi inirtingos kovos tarp gėrio ir blogio epogėjuje. Egiptiečių mitoliginio dievo Horo, įkūnijančio gėrio sąvoką ir Seto, blogio ir sausros dievo, kova senovės meninkų atvaizduota tuo pačiu principu: šalia vienas kito esantys paveikslėliai nupasakoja kaip Horas nuduria Setą, o Horo įsmeigta strėlė sukėlusi Setui skausmą praveria jo burną, įsuka jį į agonišką pražūtį taip grąžindama pasauliui darną.

O ar esi girdėjęs apie šventyklą, statytą prieš daugiau nei 3000 metų didžiojo Egipto valdovo Ramzio paliepimu, kurios tolimiausią kampelį – šventorių, apšviečia ryto tekanti saulė du kartus į metus. Tuo metu, kaip patys egiptiečiai sako, įvyksta stebuklas. Ši Abu Simbelio šventykla pelnytai vadinama dvigubu stebuklu. Praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje statant Asuano užtvanką Nilo upės vanduo katastrofiškai išsiliejo, tad grasinosi amžiams nuskandinti šią, kaip ir daugelį kitų, aukštutiniojo Egipto šventyklų.

Neįprastą architektūrinų šedervą senovės meistrai iškaldino kalne. Šventyklai įrengti buvo panaudota pati gamta – akmeninis kalnas paverstas šventove, o prireikus jį perkelti, visas jis buvo supjaustytas į daugiau nei tūkstantį dalių ir perkeltas atokiau, tad ir šiandien galime aplankyti pačiame piečiausiame Egipto kampelyje esančia Ramzio šventovę.