Eglės įspūdžiai iš Amerikos: vakarinė JAV pakrantė, Niujorkas, Meksika ir kontrastingoji Kuba

Tikriausiai daugelis yra girdėję apie programą „work&travel“, kurios metu studentai gali dirbti ir keliauti Amerikoje. Būtent šia programa pasinaudojome ir mes su draugais, ir taip atsidūrėme svajonių šalimi vadinamoje JAV, kur turėjome galimybę ne tik visą vasarą dirbti, bet vėliau ir visą mėnesį keliauti iš čia uždirbtų pinigų. Dar vasaros viduryje, kalbant apie laukiančias atostogas manėme, jog keliausime tik JAV, kaip tai daro dauguma programos dalyvių, tačiau visada svajojau aplankyti egzotišką Meksiką, todėl su visa kompanija nusprendėme savo atostogas paįvairinti.

Vakarų pakrantė

Pasibaigus vasarai pagaliau išaušo ir mūsų užtarnautų atostogų diena. Rugsėjo 10 d. susikrovėme lagaminus ir iškeliavome į Niujorką, iš kurio tą pačią dieną skridome į vakarų pakrantės miestą – Los Andželą. Nusileidus žvaigždžių mieste vidury nakties buvo gan ramu ir tylu, o mes nieko nelaukdami patraukėme ieškoti automobilių nuomos centro, kuriame būtų galima išsinuomoti transporto priemonę be kreditinės kortelės. Iš anksto buvome pasidomėję, jog tokia agentūra tikrai yra, o ir klientus jie aptarnauja visą parą (agentūra „Alamo“). Mūsų džiaugsmui gavome 2018 metų džipą, kuris nenuvylė visos kelionės metu. Taip, apsirūpinę transportu ir pasitikdami jau kylančią saulę, pajudėjome link nuodėmių miesto Las Vegaso.

Kol akimis gėrėjomės nepaprasto grožio vaizdais kelyje, net nepastebėjome kaip įveikėme beveik 500 km atstumą ir jau buvome vakarėlių mieste. Čia praleidome tik vieną nakvynę, tačiau laiko susipažinti su miestu ir skirti laiko lošimui užteko. Mums ši vieta didelio įspūdžio nepaliko, tačiau bent kartą čia apsilankyti tikrai verta. Prieš tęsiant savo kelionę toliau, apsirūpinome stovyklavimo įranga, šiltesniais drabužiais miegojimui palapinėse ir, žinoma, maistu. Taip pilnas ekipažas patraukėme link kitos valstijos ir pirmojo nacionalinio parko – Antilopės kanjono.

Pasiekę tikslą, vienai nakčiai apsistojome viename iš čia esančių kempingų. Išaušus rytui susipakavome stovyklavimo atributiką ir patraukėme link agentūros ofiso, nuo kurio prasideda ekskursijos į Antilopės kanjoną. Svarbu paminėti tai, jog išvykos laiką reikia rezervuotis iš anksto internetu. Kadangi mes tai sužinojome pakankamai vėlai, vienintelis laisvas laikas buvo tik anksti ryte. Dėl to vaizdai Antilopės kanjone buvo mažiau įspūdingi nei matytose nuotraukose, nes didžiausią efektą sudaro iki pilnumos pakilusios saulės spinduliai, o mūsų vizito metu saulė dar tik ritinėjosi žeme. Nors šis lankytinas objektas yra nepaprastai gražus, vis dėlto jis yra lyg išpūstas burbulas turistams. Bilieto kaina yra pakankamai didelė, o ir norint čia pabūti ilgiau ir pasigrožėti vaizdais to padaryti negalima, nes ekskursijų grupės čia eina „konvejeriu“. Tačiau kaip ir Las Vegasą, taip ir šią vietą aplankyti verta.

Besigrožint nepaprastu kraštovaizdžiu kelyje ir vėl greitai pasiekėme kitą kelionės tikslą – Didijį kanjoną. Būtent čia turėjome galimybę pamatyti vieną gražiausių gyvenime saulėlydžių ir saulėtekių. Žodžiais nenupasakojami vaizdai keitėsi vienas po kito, o mes tą grožį bandėme sugerti į save ir bent kruopelę jo parsivežti su savimi namo. Nei viena padaryta nuotrauka neperteikia to, ką galima ten išvysti, todėl šią vietą būtina aplankyti kiekvienam. Mano atminty šis nacionalinis parkas paliko didelę žymę, todėl sau pažadėjau dar bent kartą čia tikrai sugrįžti. Baigiant kelionę ant ratų turėjome ir vėl skubėti į Los Andželą, kur mūsų laukė skrydis į mano taip išsvajotą Meksiką.

Meksika

Nusileidus lėktuvui jau vakarėjo, bet su drauge dar galėjom pasidžiaugti kaitinančia saule, kol vyriška kompanija rūpinosi automobilio nuoma. Ir vėl visai savaitei įsigijus transportą, pajudėjome link pirmos apgyvendinimo vietos Kankune. Atvykus į išnuomotą Airbnb namelį ant jūros kranto, negalėjome patikėti, kad nesapnuojame. Viską dar geriau suvokėme atsikėlus ryte, kuomet pamatėme tiesiog kieme augančius kokosus, ir vos už kelių metrų nuo namų durų banguojančią Karibų jūrą. Kadangi apsistojome ne pačiame miesto centre, turėjome galimybę išvysti autentiškus vietinių namus, o mėgautis maistu galėjome tikrose meksikietiškose tavernose, kur skonio receptorius džiugino įvairiausi tradiciniai patiekalai. Praleidus tris dienas Kankune, atostogas tęsėme keliaudami link kito turistų centro – Tulumo.

Kol ilsėjomės Kankune jautėmės lyg pasakoje, tačiau atvykus į Tulumą supratome, jog atsidūrėme rojuje žemėje. Viešbučiai ir paprasčiausi svečių namai atrodė kaip iš populiariausių „Instagram“ nuotraukų, o paplūdimiai baltu smėliu priminė tuos, kuriuos rodo gražiausiuose filmuose. Šiame rojaus kampelyje apsistojome per Airbnb išnuomotame „bungale“, kuris, kaip ir dauguma apgyvendinimo vietų Tulume, yra draugiški aplinkai ir buvo įkurti vykdant darnią plėtrą. Būtent dėl šios priežasties namų apylinkėse galima susidurti su iguanomis, skorpionais ar kitais egzotiniais padarėliais.

Meksikoje viešėdami vieną savaitę spėjome ir pailsėti, ir aplankyti turistines vietas. Didžiausią dėmesį skyrėme gamtiniam paveldui – „cenotes“. Būtent taip vadinami vandeniu padengti urvai, kuriais yra nusėta didelė Meksikos dalis. Kadangi mūsų kompanija turėjo išnuomotą automobilį, nesunkiai galėjome pasiekti visus norimus aplankyti urvus. Be šių objektų lankymo leidomės ir į tolimesnę kelionę iki buvusios majų civilizacijos „Chichen Itza“. Kelionė iki tikslo vietine autostrada buvo savotiškai įdomi, kadangi teko išvysti pakelėse žygiuojančius, kaip tarpusavyje nusprendėme, medžiotojus su šautuvais rankose ir susidūrėme su kelių mokesčio rinkliavomis, kurios yra gerokai atsilikusios nuo mūsų civilizacijos. Tačiau pasiektas objektas buvo tikrai įdomus ir dar niekur kitur nematytas, nors ir tyrinėjimo metu dėmesį vis blaškė nežmoniškas karštis.

Savaitei bėgant į pabaigą mūsų ir vėl šaukėsi lagaminai prašydami juos sukrauti ir kelti sparnus toliau. Taip išsiruošėme į dar vieną kelionės kryptį – Havaną, Kubą.

Havana, Kuba

Kadangi situacija su internetu šioje šalyje išties prasta, daugeliu dalykų rūpinomės iš anksto. Iš savo būsto šeimininkės užsakėme ne tik nakvynę, bet ir pervežimo iš oro uosto paslaugą bei ekskursiją klasikiniu amerikietišku automobiliu. Laiko čia turėjome nedaug, todėl planuoti iš anksto buvo pravartu. Nors šiame mieste praleidome tik nepilnas tris dienas, spėjome pamatyti labai daug. Internete matytos nuotraukos su spalvingais automobiliais neatspindėjo realios situacijos mieste, o girdėti pasakojimai apie komunistinę valstybę taip pat neperteikė to, ką išvydome savo akimis. Čia daugumoje gatvių išvysti galima tik skurdą, kuris yra giliai įsismelkęs į pastatų sienas, o ryškūs senoviniai automobiliai sudaro tik dar didesnį kontrastą. Žinoma, miestas yra turtingas įspūdinga architektūra ir savo istorija, tačiau liūdesys apima pagalvojus, jog žmonės taip turi gyventi XXI amžiuje.

Šioje kelionės dalyje apėme labai dviprasmiški jausmai. Liūdna buvo dėl to, jog kažkam taip reikia gyventi, tačiau džiaugiausi, jog turėjau galimybę pamatyti realų šalies gyvenimą, o ne tik gražius kubietiškus paplūdimius.

Niujorkas

Skaičiuojant paskutines mūsų atostogų dienas atėjo laikas paskutinio miesto pažinimui – Niujorkui. Nuo mažens išsvajotame mieste turėjome tik keturias dienas, tačiau norint miestą pilnai pažinti, manau, neužtektų ir viso mėnesio. Niekada nemiegančiame Niujorke stengėmės pamatyti visus populiariausius turistinius objektus, nepasiklysti painiame metro ir dar spėti pasimėgauti gatvėje parduodama pica vos už 1$. Itin gerai pajusti miesto dvasią galima važinėjantis dviračiais, dangoraižių apsuptyje. Toks keliavimas nuo vieno objekto iki kito galbūt ir atima daugiau laiko, tačiau taip galima daugiau pamatyti ir pajusti visas emocijas. Šis didmiestis tikrai pavergė mano širdį ir tikiuosi turėsiu galimybę dar ne kartą čia sugrįžti, nes norint gerai pažinti Niujorką , reikia jį tiesiog išgyventi.

Pabaigus tyrinėti šį miestą, išaušo Rugsėjo 26 d., kuri reiškė, kad atėjo laikas keliauti namo. Nepaprastos, daugiau nei dvi savaites trukusios atostogos baigėsi, tačiau dar ilgam liko atmintyje!

Teksto autorė: Eglė Žiūkaitė