Į Koso salą išvykome antroje spalio mėnesio pusėje. Skeptiškai žiūrėjau į pasirinktą datą, nes nesitikėjau gero oro sezono pabaigoje. Nusileidę Koso salos oro uoste išvydome pelkes, pamaniau, štai – atostogos prasideda. Iš oro uosto vietinių autobusu nuvykome iki Kos miesto (ten buvome rezervavę viešbutį).
Galiu drąsiai rekomenduoti šį dviejų žvaigždučių viešbutį „Santa Marina“, už 7 nakvynes sumokėjome 140 eurų dviems žmonėms ne sezono metu. Tvarkingas, su terasa, tinkleliu nuo uodų (kurio prireikė tik paskutinę viešnagės dieną), virtuve su visais reikalingais rakandais, erdvus kambarys kasdien buvo tvarkomas.
Nors ką tik buvo nulijęs lietus ir pūtė gan stiprus vėjas, lauke apie 14 laipsnių šilumos, stengėmės neprarasti geros nuotaikos.
Nepaisant pirmojo nusiminimo, Koso sala paliko labai gerą įspūdį. Oras kiekvieną dieną vis gerėjo ir gerėjo. Atvykimo dieną spėjome apžiūrėti dalį Koso miesto. Pastarasis turi ką parodyti – griuvėsiai, muziejai, pilis, pakrantė, jaukios senamiesčio gatvelės su besimėtančiu po kojomis paveldu, Hipokrato medžiu, mečetėmis, Šiaurės Afrikos architektūros pavyzdžiu - turgeliu, fašizmo pėdsakais... Visko apžiūrėti per dieną nespėjome, pasilikome kitai dienai.
Antrąją dieną spontaniškai nusprendėme, jog salai apžiūrėti nuomosimės automobilį. Pirmasis tikslas - Termos – netoli Koso miesto esanti vieta, kur iš po žemių trykšta karštosios versmės, o žmonės mėgaujasi natūraliu džiakuziu po atviru dangumi. Beje, į Termas veža vietinis autobusas, bilieto kaina 3 eurai pirmyn-atgal vienam žmogui iš Koso miesto.
Nuvykome iki tolimiausio Kefalos miestelio (nuo Kos apie 42 km), kur atsiveria puikūs gamtos vaizdai ir šalia kurio yra nuostabus paplūdimys su sala netoliese, iki kurios esą galima nuplaukti be papildomų priemonių. Neplaukėme. Maudynėms pasirinkome Paradise paplūdimį. Tiesa pasakius, supratau, ko užsieniečiai važiuoja į Lietuvos pajūrį. Kopos Koso saloje tiesiog nekokios – žemos, smėlis pilkas, gan grubus. Viską pataisė skaidrus ir pakankamai šiltas Egėjo jūros vanduo.
Ką nuveikti Koso saloje? Rekomenduoju maudynes karštosiose versmėse, pasivaikščiojimą Kefalos mieste ir prie jo esančiame paplūdimyje, nueiti į Koso pilį, pavalgyti Zia miestelyje esančioje Dikeos kavinėje, nuvykti pavaikščioti kalnuotame Palio Pylyje, nuvažiuoti palesinti povų ir pašerti kačių į Plaką. Nerealus vaizdas - vidury miško, viena erdve dalinasi povai su katėmis. Nuvažiuokite pasimaudyti Tigaki paplūdimyje – jaukus ir smėlėtas pliažas. Beje, prie jo yra nemažai kavinių su vaizdu į jūrą. Man mieliausias buvo būtent Tigaki - lygus, plataus horizonto paplūdimys.
Kainos Koso saloje nėra aukštos – vynas nuo 2 eurų, duona nuo 1,5 euro, fetos sūris beveik 9 eurai už kilogramą, saulėje džiovinti pomidorai - 10 eurų už kilogramą. Kiek pigiau apsipirkti galima Lidl (važiuojant nuo Zia link Koso), Carefuros prie oro uosto arba važiuojant pagrindiniu keliu (jis čia toks vienintėlis) parduotuvėse. Pigiausiai benzino pylėmės už 1,67 eurų. Už dvi dienas važiavimo su KIA kibirėliu sumokėjome 60 eurų ir įpylėme benzino už 22 eurus.
Reziumė – spalio mėnuo labai tinkamas kelionei į Koso salą. Vietiniai pakuždėjo, jog tas netikėtai prieš mums atvykstant buvęs lietus tikra anomalija ir paprastai pas juos būna labai šilta, kaip, beje ir buvo likusias dienas. Neskaitant pirmosios dienos, laikėsi apie 22 – 26 laipsnių temperatūra. Deginomės, maudėmės ir jautėme tikrą vasarą, gal kiek lietuvišką, bet nesumeluotą vasarą. Tobulas oras žmonėms nepernešantiems karščių. Koso sala taip pat yra puiki kryptis norintiems nelabai brangiai pailsėti ir pamatyti išties daug įdomių dalykų, pajausti vasarišką bei kaitrią Graikijos saulę.
Pabaigai – netingėkite pavažiuoti toliau ir pasivaikščioti. Aplankykite kiek galima daugiau salos kampelių, lankytinų objektų, griuvėsių bei pabūkite gamtoje.