Kelionės
Paslaugos
StraipsniaiSlinko 2022-ųjų žiema. Mintimis jau ruošiausi artėjančioms didžiosioms metų šventėms, metų pradžioje laukiančiai kelionei į Dubajų ir vieną dieną žmona pasitiko su žinia, kad Kalėdas švęsime be sniego – dykumoje. Negalėjome nepasinaudoti atsiradusia galimybe pigiai ir patogiai nuskristi iš gimtojo Vilniaus į Izraelio ir Jordanijos pasienio miestą Eilatą, o iš ten leistis į pažintinę kelionę.
Nusileidus oro uoste mūsų laukė griežta Izraelio pareigūnų patikra. Taip šalis bando apsisaugoti nuo bet kokių pavojų, kurių jai ir taip netrūksta, gyvenant apsuptiems nedraugiškų jų atžvilgiu arabų valstybių. Žinoma, nemalonus reikalas, ypač, kai iš bendro keleivių srauto sustabdė būtent mus.
Sienos kirtimo procedūra yra paprasta ir greita, be didesnių patikrų. Iš anksto buvome įsigiję turistinę vizą Jordan Pass, kuri tuo pačiu yra kaip bilietas į beveik visus lankytinus objektus šalyje, įskaitant ir geidžiamiausią šalies perlą – Petrą.
Tik žengus žingsnį Jordanijos žemėje jus pasitiks „monopolinė taksi mafija“, gausite pasiūlymą, kurio negalėsite atsisakyti – važiuoti su jais už tiek, kiek paprašys, be jokių derybų. Alternatyva eiti pėsčiomis 10 km iki miestelio mūsų nesužavėjo, tad pradėjome pažintį su Jordanija keliaujant brangiu taksi.
Su automobilių nuoma turėjome šviežios ir karčios patirties iš kelionės JAV, todėl šį kartą nuodugniai patikrinome nuomos sutartį ir mūsų laukiantį automobilį. Defektų lape pildyti tikrai buvo ką, todėl kiek užtrukome. Vos pajudėję iš vietos pastebėjome, kad mūsų automobilio, turėjusio būti su automatine pavarų dėže, pavaros perjungiamos rankiniu būdu, kaip mums paaiškino grįžus į nuomos punktą – „tiptronic“ principu.
Vairavimo stilius čia ganėtinai chaotiškas ir būdingas tokioms šalims: eismo juostų yra tiek, kiek tuo metu telpa automobilių, pirmumo teisė priklauso pirmiau užlindusiems, orientuotis ir išvengti susidūrimų padeda nuolatinis garsinio signalo naudojimas. Tačiau visa tai greitai perprantama ir prisitaikoma, o užmiesčio keliai gana geri, neapkrauti eismo, todėl vairavimas pasidaro malonus ir be streso.
Pasiekėme Beduinų gyvenamą miestelį, kur teko palikti savo nuomotą automobilį – čia baigiasi asfaltuotas kelias ir prasideda pati tikriausia smėlio dykuma. Pirmoji mūsų nakvynė buvo Vadi Rumo dykumos stovyklavietėje, esančioje tarp dykumos kopų, iki kurių nusigavome persėdę į vietinių vairuojamus visureigius.
Čia ragavome tradicinę Beduinų klajoklių vakarienę, iškeptą ypatingu būdu: karštos žarijos ir įvyniotas į foliją maistas užkasamas po dykumos smėliu, taip troškinamas kelias valandas. Galiausiai, kaip koks lobis, atkasamas ir patiekiamas svečiams.
Prie bendro vakarienės stalo jaukioje aplinkoje bendravome su mus priėmusiais klajokliais, taip pat su keliautojais iš kitų šalių, apsikeitėme vertingais patarimais ir netgi suplanavome bendrą kitos dienos ekskursiją visureigiais dykumoje.
Ekskursija buvo gana ekstremali, kadangi skrodėme aukštas, kaip piliakalniai kopas, lyg koks greitaeigis kateris per bangas. Aplankėme pasakiško grožio dykumos objektus, garsių kino juostų filmavimo aikšteles ir pasiklausėme istorijų, kuo ypatingos mus supančios, iš smėlio išnyrančios uolos.
Toliau patraukėme link savo pagrindinio vizito tikslo – Petros.
Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!
Pernakvojome to paties pavadinimo, tik jau šiais laikas gyvenamame miestelyje. Nuo pat ankstaus ryto, siekiant aplenkti didžiulius turistų srautus, leidomės į pažintį su šiuo Jordanijos perlu. Sužavėjo nuostabūs senovės civilizacijos kūrinių likučiai. Praleidome čia visą dieną, teritorija tikrai milžiniška, todėl norint pamatyti visus objektus, reikia neatsipalaiduoti.
Vakare pasinaudojome prieš tai sutiktų keliautojų patarimu ir aplankėme Little Petra (liet. Mažoji Petra). Tai yra viešbutis, kurio kambariai įrengti tokiu pat principu kaip ir tikroji Petra – uolose. Draugiškas šeimininkas noriai aprodė mums teritoriją. Vakarą tęsėme vaišindamiesi arbata, klausydamiesi tradicinės muzikos, stebėdami šokius ir šiltai bendraudami, tarsi su artimiausiais savo draugais.
Kelionę tęsėme kitame unikaliame objekte – Negyvojoje Jūroje. Norėdami išsimaudyti, turėsite kelis pasirinkimus: susimokėti lankytojo mokestį viename iš palei pakrantę įsikūrusių SPA centrų, baseinų ar maudyklų, kurių čia rasite nuo prabangiausių iki ekonominės klasės.
Kitas variantas – tiesiog palikti automobilį šalikelėje ir bandyti rasti dar neužstatytą laisvą pakrantės ruožą, kaip pastebėjome darant vietinius. Tiesa, jeigu susidomėjote pastaruoju variantu, įspėjame, kad tai yra vienas iš druskingiausių vandens telkinių pasaulyje ir tai tikrai jaučiasi vos išlipus iš vandens, todėl geriau pasirinkti maudyklas su įrengtais dušais. Praleidome pusdienį plūduriuodami ant vandens ir patraukėme atgal link Izraelio.
Pakeliui kelis kartus buvome sustabdyti policijos postuose – saugumas ir šioje valstybėje yra prioritetas. Paskutinę nakvynę pasirinkome savo nuomotame automobilyje, viešame paplūdimyje, kažkur tarp Akabos miestelio ir Saudo Arabijos. Čia apsistojome ne vieni – stovėjimo aikštelėje pagarbiu atstumu buvo išsirikiavusių ir daugiau automobilių. Tačiau būtent mes, turistai, labiausiai traukėme patruliuojančios policijos dėmesį, kurie periodiškai pasibelsdavo pasiteirauti, ką mes čia veikiame.
Paskutinę dieną skyrėme pažinčiai su Akabos miesteliu. Įdomus faktas, kad būtent čia išdidžiai iškelta Jordanijos vėliava, žyminti arabų sukilimą prieš Osmanų imperiją. Ji – viena didžiausių pasaulyje iškeltų vėliavų, net 20 metrų pločio ir 40 m ilgio!
Priduodant automobilį nuomos punkte, mums pasiūlė už simbolinę, gerokai mažesnę nei vietos taksi kainą, nuvežti iki pasienio punkto.
Likusias pora dienų praleidome Izraelio pusėje, Eilato mieste. Panardėme ir pasigrožėjome jau bebaigiančiais išnykti koralais, atšventėme Kalėdas ir grįžome namo.
Teksto ir nuotraukų autorius: Rolandas Danilčikovas
