Keliautojos Rimantės įspūdžiai iš Kosta Bravos regiono Ispanijoje

Įvairiuose kelionių giduose, reitinguose ir keliautojų atsiliepimuose Kosta Brava apibūdinama kaip viena gražiausių Ispanijos pakrančių, nuo Katalonijos sostinės Barselonos nutolusi tik 60 kilometrų.

Blanesas – vartai į Kosta Bravą

Kosta Bravos pakrantė prasideda nedideliame Blaneso miestelyje, kuris, kaip ir dauguma dabartinių turistinių pajūrio miestelių, kažkada buvo žvejų kaimelis. O dabar į jį turistai atvyksta ne tik pailsėti, bet ir aplankyti garsiuosius Marimurtros botanikos sodus. Sakoma, kad tai vieni gražiausių botanikos sodų Viduržemio jūros pakrantėje, turbūt todėl juos taip pamėgę ir instagrameriai. O norint įsiamžinti prie pačių gražiausių vietų, vasaros sezonu ir eilėje gali tekti pastovėti.

Beje, Blanesas yra ir vienas seniausių Kosta Bravos miestelių. Jame iki šiol yra išlikusi ir XVIII amžiuje pastatyta Sant Juano pilis, kuri galbūt nėra tokia populiari, nes čia apsilankę sutikome tik vieną vietinių grupelę, bet iš jos atsiveria nuostabūs vaizdai į miestą.

Pasidalink įspūdžiais iš kelionės ir gauk Makaliaus dovanų kuponą!

Žavingieji pakrantės miesteliai

Nuo Blaneso iki pat Prancūzijos sienos besitęsianti Kosta Brava tikrai turi ką pasiūlyti ir gamtos mylėtojams, ir romantikams, ieškantiems nedidelių jaukių miestelių. Vienas jų – tai nedidukas, turistų neperpildytas, tačiau labai jaukus ir mielas Tossa de Maro miestelis, kuris žavi ne tik savo ramybe, bet ir istoriniu paveldu.

Kiek kitoks, tačiau ne mažiau vertas dėmesio yra Kadakėsas, kurį, atrodo, išties pamėgę prancūzai. Šis jaukus ir be galo tvarkingas miestelis yra įsikūręs netoli Kreuso kyšulio. Deja, 2024 m. vasarą, sugriežtinus lankymo taisykles, įvažiuoti su automobiliu draudžiama – bauda siekia 200 Eurų. Gaila, tačiau greitai pakeičiame savo planus ir vykstame į Verderos pilį („Castel de Verdera“). Paliekame automobilį apačioje ir pradėję trumpą žygį nuo Šv. Helenos bažnyčios („Ermita de Santa Helena“) keliaujame iki pilies. Beje, šis maršrutas – neilgas ir nesudėtingas, tad nesunkiai įveikiamas ir su vaikais.

Jeigu Tossa de Maras ir Kadakėsas beveik visada patenka į „privalomų“ aplankyti vietų sąrašus, Peratalados miesto pavadinimą rasite rečiau. Taip yra todėl, jog atokiau įsikūrusi Peratalada nėra pajūrio miestelis, bet, kaip sakė viena Kosta Bravoje gyvenanti lietuvė, jis tikrai yra vienas gražiausių Kosta Bravos miestelių, esančių toliau nuo jūros. Ypač, kai ant palangių sužydi gėlės, kuriomis nusėtos visos akmeninių pastatų sienos.

Idiliškų miestelių priešingybė – Lloret de Maras

Lloret de Maras – tai visiška Tossa de Maro ar Kadakėso priešingybė. Čia gausu barų, klubų ir kitokių linksmybių vietų. Vargu, ar tai pati tinkamiausia vieta aktyviems turistams ar ramiam šeimyniniam poilsiui, juolab, kad ir automobilio nuoma, ir parkingas čia labai brangus. Visgi vieną privalumą Lloret de Maras turi – tai patogi lokacija ir susisiekimas viešuoju transportu. Kadangi mums reikia tik padėti galvą po aktyvios dienos, rizikuojame ir apsistojame čia.

Katalonijos širdis – Barselona

Iš Lloret de Maro autobusu patogiai pasiekiame tiek minėtą Tossa de Marą, tiek Blanesą ir, žinoma, Katalonijos sostine tituluojamą Barseloną. Atkreipiame dėmesį, kad bilietais į Barseloną ir atgal vasaros sezonu reikėtų pasirūpinti iš anksto. Kitu atveju, rizikuojate likti be vietos.

Naivu tikėtis pamatyti visą Barseloną per dieną ar dvi, tad, nusprendę, kad senamiesčių, arkų, akvariumų rasime ir kitose Europos šalyse, pasirenkame tris, mūsų nuomone, unikaliausius objektus, kurių daugiau niekur kitur nepamatysime. Tai – Šv. Šeimynos bažnyčia (dar žinoma kaip „Sagrada Familia“), Guelio parkas ir Tibidabo kalnas. Į Guelio parką bilietais taip pat reikėtų pasirūpinti bent prieš 2 dienas.

Montserato kalnas

Į kitus objektus (tarp jų ir minėtąjį Kadakėsą bei Perataladą), taupydami laiką, keliaujame nuomuotu automobiliu. Vieną dieną skiriame ir visai netoli Barselonos įsikūrusiam Montserato vienuolynui, tiksliau – jo kalnui. Daugelis į šią vietą atvyksta būtent dėl vienuolyno ir turbūt niekas nepaneigs, kad jis gražus, tačiau, mūsų nuomone, dar gražesni yra Montserato kalnai, po kuriuos pasivaikščioti tikrai reikia gero pusdienio, o gal ir daugiau.

Kelionės perliukas – Nurijos slėnis („Vall de Nuria“)

Na, o kelionės vinimi tampa žygis į Pirėnų kalnų Nurijos slėnį. Tai – 5–6 valandų trukmės, 18 kilometrų žygis, kuris prasideda ir baigiasi Keralbso miestelyje. Pasiekę Nurijos viršūnę,  atsidursite maždaug 2 kilometrų aukštyje, tad kvapą gniaužiantys vaizdai garantuoti. Neturintiems noro žygiuoti 5–6 valandas arba norintiems pasigrožėti gamta su vaikais, tiek žiemą, tiek vasarą į Nurijos slėnį kursuoja traukinukas. Tiesa, planuojantys apsilankyti, nepamirškite ir storesnio džemperio, nes, jeigu pakrantėje kaitina saulė, viršuje birželio pradžioje buvo tik 7 laipsniai šilumos dieną, o ryte ir minusą orų prognozės rodė.

Rondos kelias („Cami de Ronda“)

Tiesa, mano jau paminėtus Tossa de Marą, Lloret de Marą, Blanesą ir kitus pajūrio miestelius jungia gražus Rondos kelias, tad visus juos galite pasiekti ir pėsčiomis, grožėdamiesi pajūrio vaizdais, atrasdami tarp uolų įsikūrusius nuošalius paplūdimius. Visas tako ilgis yra daugiau nei pora šimtų kilometrų, tačiau galima jį išbandyti ir atkarpomis ar bent trumpiems vakariniams pasivaikščiojimams.

Teksto ir nuotraukų autorė: Rimantė Jančauskaitė