Islandijos žavesio paslaptis – šiaurietiška gamta ir pietietiškas ramumas

Makaliaus skaitytojas Andrius pasidalino savo prisiminimais apie Islandiją. Vaikinas teigė, kad į Islandiją vyktų nors ir rytoj. Tai šalis, kur išnyksta riba tarp laukinės gamtos ir žmogaus, kur šiaurietiškos spalvos dera su pietietišku gyvenimo ritmu.

Islandija – neįprasta šalis. „Pirmiausiai dėl to, jog tokio kraštovaizdžio niekur nesu matęs. Važiuojant iš oro uosto į Reikjaviką gali pamatyti pavienius namelius ir iš abiejų kelio pusių besidriekiančius lavos klodus – išties itin nepaprastas vaizdas“, - pirmuosius įspūdžius prisimena jaunuolis.

Po vaizdingos kelionės prasidėjo pažintis su sostine. Reikjavikas pasirodė ne ką didesnis nei Telšiai, Anykščiai ar kitas panašus miestelis. Dauguma gyventojų gyvena nuosavuose namuose, tad miesto pakraščiai pakankamai išsiplėtę. Ir jie vis dar plečiasi! Anot gyvenančių Islandijoje draugų, ir dabar dauguma gyventojų iš kaimelių ir vienkiemių persikelia į sostinę.

Reikjaviko centras nėra didelis. Centrinėje miesto dalyje (prie fontano) gyvena daug ančių, kurios savo ekskrementais labai teršia šalia esančią aplinką (miesto taisyklės skelbia apie jų apsaugą). Mieste galima naudotis viešuoju transportu, tačiau dėl nesunkiai įveikiamų atstumu jais nesinaudojome. Taksi naudotis neteko. Beje, dėl bendravimo anglų kalba Islandijoje keblumų nekilo.

Planuojant būti tik Reikjavike, nereikėtų tikėtis, kad pavyks pamatyti daug, tačiau, įsijausti į vietinę atmosferą tikrai pavyks. Nusigauti iki lankytinų vietų galima tiek viešuoju transportu, tiek nuomotu automobiliu. Greičiausiai taupiausias variantas būtų keliauti su draugų kompanija telpančia į vieną ar kelis pilnus automobilius ir keliauti patiems. Islandija nėra didelė, tad per kelias dienas galima pamatyti bent jau pagrindinius lankytinus objektus.

Andriaus nuomone, keliauti į Islandiją verta tik vasarą, kadangi žiemą, anot ten gyvenančiųjų, saulė šviečia vos 4 valandas per parą, tad po ilgesnio miego tik laikrodis išduos, kuris tai paros laikas. Vasarą saulė šviečia pakankamai ilgai (aišku dažniausiai pro debesis). Oras Islandijoje vasaros metu taip pat nėra „vasariškas“ - temperatūra rugpjūčio mėnesį ten apie 15-18 laipsnių šilumos. Dažnai apniukę, tad skėtį ir megztinį ar kitą šiltesnį rūbą turėti tiesiog būtina.

Kiek nustebino, kad nedaug saulės matantys ramūs islandai šypsosi daugiau negu lietuviai. Beje, čia tvyro tam tikras pietietiškas ramumas su šiaurietišku prieskoniu – niekas neskuba, gėrisi gyvenimu ir jo spalvomis, kuriuos čia ryškios ir gaivios.

Įdomi detalė – islandai nemoka arba labai mažai moka už karštą vandenį ir šildymą, kadangi visas karštas vanduo į Reikjaviką tiekiamas iš geizerių.

Ekskursijos po Islandiją metu lankėmės prie geizerių. Pamatėme karšto vandens sroves, kurios nuolatos teka iš žemės, taip pat geizerius, kurie „šauna“ karšto oro srove į viršų. Ten jų ne vienas (gal 3 ar 4) ir kiekvienas jų iškelia vandenį į skirtingą aukštį.

Geizeriai prasiveržia tam tikru periodu (kas 10-15 min.). Tame pačiame geizerių komplekse įrengtame restorane visa mūsų grupė valgė labai skanią sriubą. Tiksliai nepamenu, bet dauguma kainų ten didokos, tad, maistui geriau išleisti kuo mažiau, čia gali padėti vienas ar du registruojami bagažai su maistu keturių žmonių kompanijai. Taip pat besidėliodami lankomų objektų prioritetus, pasidomėkite dėl kainų, galite nustebti, kiek ten gali jūsų 200 litų.

Nuvykome ir prie krioklių, kurie taip pat pasirodė įspūdingi. Savarankiškai iš Reikjaviko (viešuoju transportu) važiavome į dar vieną Islandijos vietą, kurioje būtinai reikia apsilankyti, tai – Blue Lagoon.

Po atviru dangumi esantys karšto vandens baseinai, kuriuos nuolatos šildo karšto vandens srovės. Bemirkstant baseinuose tepėmes kūną ten esančiu purvu, kuris turi itin gerą poveikį odai. Na, tikriausiai, nes visi tepasi. Su šviesiais maudymuisi skirtais drabužiais nepatarčiau ten vykti, kadangi po apsilankymo gali juos tekti išmesti, kaip atsitiko vienam iš mūsų kompanijos. Blue Lagoon įsigijome druskų, mineralinių „tablečių“ voniai, kurios nors buvo nepigios, tikrai džiugino sugrįžus į Lietuvą.

Kadangi vykau į seminarą, daug neišleidau, tačiau Islandija nėra pigi šalis. Pažįstami, kurie šią vasarą planavo vykti į Islandiją, pasakojo, jog pigiausia (nors nepigi) nakvynė yra siūloma sostinėje, o toliau nuo jos kainos didesnės.

Keletas draugų po seminaro pasiliko Islandijoje ilgėliau. Vieni iš jų keliavo autostopu, kiti su vietiniais draugais vyko automobiliu. Tiek vieni, tiek kiti miegodavo palapinėse. Kelionės metu buvo nuvykę iki ledynų, kurie jiems paliko didžiausią įspūdį.

Beje, Islandijoje nėra daug augmenijos, tik krūmokšniai ir pavieniai neaukšti medeliai. Vietiniai juokauja, jog, jeigu pasiklydai miške, tiesiog atsistok. 

P.S. Nuvykti iš Keflaviko oro uosto iki Reikjaviko kainuoja – bilietas pirmyn ir atgal 3500 ISK (apie 74 litus vienam suaugusiam). Išsamiau čia: https://www.flybus.is/flybus.

Turistinių dienos turų, kurių kainos apie 200 litų suaugusiam galite pasižvalgyti čia: http://www.sternatravel.com/ ir http://www.re.is/DayTours/. Reikjaviką su “Hop On – Hop Off” (visą dieną važiuojantys autobusai, kurie sustoja prie svarbiausių lankytinų objektų. Išlipate prie kurio norite, pasivaikštote ir vėl įlipate į kitą atvažiavusį autobusą) autobusu apžiūrėsite už 3000 ISK (apie 63 litai suaugusiam), plačiau čia: http://www.re.is/CitySightseeing/.