Kelionės
Paslaugos
StraipsniaiŠi kelionė mums paliko labai įvairių jausmų: nuo liūdnų iki džiaugsmingų, nuo baimių išgyvenimo iki laisvės pajutimo. Tai puiki kelionės idėja nenorintiems toli važiuoti, tačiau mėgstantiems istoriją ar norintiems pamatyti ir susipažinti su kalnais. Čia tikrai dar grįšime, kadangi dar labai daug liko, ką pamatyti.
Ieškai kelionės į Lenkiją ir Tu?
Į kelionę išvykome penktadienio vakarą (2022 m. spalio 28 d.) ir grįžome trečiadienio naktį (2022 m. lapkričio 2 d.). Kelionės į Lenkiją metu 1 naktį praleidome Krokuvoje, 1 naktį Osvencime ir 3 naktis Zakopanėje, čia mūsų laukė ir pirmasis žygis į kalnus.
Iš penktadienio į šeštadienio naktį atvykome į Krokuvą, kur buvome numatę nakvynę. Atsikėlus ryte, nusprendėme aplankyti Veličkos druskų kasyklas. Velička – miestelis, nutolęs apie 15 km nuo Krokuvos, kuriame nuo XVII amžiaus veikė viena seniausių druskų kasyklų visoje Europoje. Veličkos druskų kasykla įspūdingiausia Europoje, o taip pat tik tokia viena pasaulyje, kuri veikė nepertraukiamai nuo viduramžių laikų. Ji iškasta 9 lygiais, gylis siekia virš 300 m, o bendras tunelių ilgis – apie 300 km. Šis „požeminis pasaulis“ įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Nepraleisti progos ir apsilankyti „druskų urvuose“ gali kiekvienas.
Lydint gidui, apėjome ir apžiūrėjome apie 3 km ilgio turistinį maršrutą, o kaip mini gidė – tik 1 proc. visos Veličkos druskų kasyklos, tačiau pamatėme daug ką. Ekskursijos pradžioje nusileidome mediniais laipteliais į 135 m gylį ir ėjome koridoriais vis patekdami į sales, kur eksponuojami druskų gavimo mechanizmai, paminklai, druskų figūrų ekspozicijos, ežerai, o taip pat garsioji Kingos bažnyčia, kurioje pamatėme iš druskų išskaptuotus paveikslus, didelį šviestuvą pagamintą iš druskos, altorių.
Turistinis maršrutas truko apie 2-3 val. Bilietus buvo galima įsigyti internetu arba vietoje (standartinis bilietas – 109 zlotai, studentams ir senjorams – 99 zlotai, vaikams ir jaunimui –89 zlotai ir kt.). Ekskursija vykdoma įvairiomis kalbomis: kas 30-60 minučių lenkų, kas 60 minučių anglų kalbomis, taip pat ir kitomis kalbomis (slovakų, čekų, vokiečių, ukrainiečių, italų).
Antrasis lankytinas objektas – Krokuva. Tai vienas seniausių bei gražiausių miestų Lenkijoje, kuris nebuvo sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu. Iš pradžių nusprendėme aplankyti Vavelio kalvą, ant kurios stovi karališkieji rūmai bei pati Krokuvos katedra. Galima apsilankyti karališkųjų rūmų viduje, tačiau mes pasinaudojome galimybe užlipti į žvalgybinį bokštą (bilietas kainavo vos kelis zlotus).
Vėliau žingsniavome link Kazimiero kvartalo, t. y. žydų kvartalo, kuris garsėja užeigų ir karčemų gausa, jame yra net 6 sinagogos, o taip pat čia buvo nufilmuotas garsus filmas „Šindlerio sąrašas“. Nuo Kazimiero kvartalo ėjome link Krokuvos žymiojo senamiesčio, kuriame yra daugybė istorinių pastatų, liudijančių apie šlovingą Krokuvos praeitį. Aplankėme Turgaus aikštę bei Turgaus halę. Beje, Turgaus aikštėje yra daugybė puikių ir nebrangių vietų, kuriose galima pavalgyti ar tiesiog užkąsti ir atsigerti kavos, tad joje nusprendėme ir pavakarieniauti.
Taip pat pamatėme ir žymiąją Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią bei apsilankėme jos viduje – įspūdinga. Bevaikštant senamiestyje, priėjome ir žymųjį Barbakaną, kuris nutolęs vos už 8 minučių kelio nuo Turgaus aikštės. Tuomet aplankę pagrindinius lankytinus objektus miesto centre, išvažiuojant iš miesto, užsukome į Kosciuškos piliakalnį (ang. Kosciuszko Mound), nuo kurio atsiveria visa panorama į pačią Krokuvą bei į tolumoje esančius Tatrų kalnus (ten yra modernus Kosciuškos muziejus, įėjimas kainuoja apie 15-20 zlotų). Aplankę minimus objektus, vykome į Osvencimą, kur turėjome įsigiję nakvynę. Kadangi vykome spalio mėnesio gale, kai greitai temsta, norėdami sutaupyti laiko, nusprendėme, kad iš vieno miesto į kitą važiuosime vakarais, jau sutemus.
Nori čia apsilankyti ir Tu?
Atsibudę jau Osvencime iškart keliavome į Aušvico-Birkenau valstybinį muziejų. Aušvicas buvo didžiausia nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla. Ekskursija pradedama nuo buvusios Aušvico I stovyklos (Leszczyńska g. 11), o baigiasi antroje jos dalyje – buvusioje Aušvico II-Birkenau stovykloje (ekskursantai pervežami autobusu, kadangi viena nuo kitos stovyklos nutolusios apie 3-4 km). Kaip ir daugumoje, taip ir šiame, muziejuje bilietus galima įsigyti internetinėje svetainėje arba kasoje prie įėjimo.
Atvykome ankstų rytą, tačiau jau didžiulės žmonių eilės rikiavosi prie įėjimo į šią garsiąją vietą. Anglų kalba ekskursijos teko laukti dar valandą, kadangi visos vietos jau buvo nupirktos, tad rekomenduojame įsigyti bilietus iš anksčiau arba atvykti kuo anksčiau į kasą. Kad patektum į muziejų, kiekvienas besilankantis privalo pateikti asmens dokumentą, o taip yra patikrinami jo daiktai. Į muziejų nešini didžiulėmis kuprinėmis ar krepšiais nepateksite, tada iškart tokius nešinius palikti muziejaus saugykloje ar automobilyje, ,apgyvendinimo įstaigoje. Prieš prasidedant ekskursijai, kiekvienam lankytojui išduodama klausymosi įranga. Taip pat prieš prasidedant ekskursijai, kiekvienas lankytojas turi galimybę pamatyti trumpametražį filmą apie šios stovyklos istoriją. Po trumpos filmo peržiūros atėjo mūsų laikas, tad sulaukę grupės gidės pradėjome kelionę.
I-ojoje stovykloje turistinis maršrutas truko apie 2 val. Klausydamiesi gidės istorijų, faktų ir kitokių įdomybių vaikščiojome stovyklos pastatų viduje, apžiūrėjome ekspozicijas, nuotraukas ir t. t. Tų jausmų, kuriuos patiri besilankydamas tokiose vietose, neįmanoma perteikti, reikia apsilankyti, kad tai suprastum. Tikriausiai daugeliui didelį įspūdį ir jaudinančius jausmus sukelia pamatyti tokie vaizdai, kaip nužudytų vaikų batai, žmonių plaukai (iš jų padaryti audiniai), likę lagaminai, rūbai...
Šioje stovykloje buvo nužudyta daugybė žmonių, tad tik galime bandyti įsivaizduoti, koks tragiškas žmonių gyvenimas joje buvo. Aplankę Aušvico I-osios stovyklos teritoriją, keliavome į Aušvico II-ąją Birkenau stovyklą. Užtrukome apie 1 valandą. Autobusu grįžome į ten, kur pradėjome ekskursiją. Papietauti nusprendėme Osvencimo miestelyje, kur radome puikų Lenkų restoraną „Chata na Zaborskiej Restauracja“. Maistas patiekiamas didelėmis porcijomis, labai skanus, o ir aplinka nenuvylė. Galiausiai, po pietų, leidomės į galutinį tašką – Zakopanės miestelį, vadinamą Lenkijos žiemos sostine.
Nekeista, kad kaip ir daugumos, mūsų pirmasis žygis į kalnus buvo žygis į Tatrų kalnus, Lenkijoje. Tatrai (lenkiškai ir slovakiškai vadinami Tatry) – aukščiausia Karpatų kalnų dalis, išsidėsčiusi palei Lenkijos ir Slovakijos sieną. Nors didžiausia kalnų dalis ir visos aukščiausios viršūnės yra Slovakijoje, ne ką mažesnį įspūdį palieka Tatrų kalnų dalis, esanti Lenkijoje. Tatrai, aukščiausi ir vieninteliai tokie kalnai Lenkijoje, tad tai Lenkijos pasididžiavimas. Įspūdingos viršukalnės, paslaptinga gausybė kalnų ežerų, begalė garsių turistinių kurortų aplink, vaizdingi žygių maršrutai ir t. t.
Nors tai mūsų ne pirmoji pažintis su kalnais, esame buvę Šveicarijos Alpėse, Kroatijos Dinarų kalnuose, ši kelionė paliko didžiulį įspūdį, kadangi tai pirmasis kartas, kuomet viršūnes pasiekėme savo kojomis, nieko nepadedami – nei automobilio, nei keltuvo, nei traukinio ar pan. Susiradę kalnų žygių maršrutus žemėlapiuose, susidarėme žygio maršrutą.
Makaliaus siūlo susipažinti su Tatrais!
Galiausiai grįžome į apartamentus, tą dieną įveikėm 28 km pėsčiomis. Antrąją dieną pasirinkome lengvesnį maršrutą. Iki pradžios taško atvykome automobiliu.
Antrąją dieną pėsčiomis įveikėme 24 km maršrutą.
Teksto ir nuotraukų autorė: Aistė Vieraitytė
