Aš myliu Siciliją, arba... (2)

Antroji pasakojimo iš kelionės po Siciliją dalis - nuotykiai tęsiasi toliau, intrigos mezgasi, kuo tolyn - tuo įdomyn darosi :)

[Liepos 15, 3-ioji kelionės diena]

Negaliu sakyti, kad atsikėliau neišsimiegojęs. Vis dėlto 3 valandos miego nėra taip jau ir mažai Prieš akis mūsų laukia ilga kelionė į kitą Sicilijos galą, kurios metu turėsim tiek mokėti susikalbėti su italais, tiek susigaudyti autobusų keitime. Dušas, itališki pusryčiai ir raktų nuo kambario atidavimas.... Didelis didelis ačiū už galimybę pagyventi šiame kukliame, bet jaukiame ir mielame "Citrinos namų" viešbutyje.

Tempiamės lagaminus žemyn. Nors dar tik pusė devynių ryto, miestas jau seniai prabudęs. Antai vienoje gatvės pusėje vyras "rėkaujasi" su kitoj pusėj stovinčia moterimi. Visokių kinietiškų nesąmonių pardavėjai su mumis maloniai sveikinasi ir kviečia apžiūrėti jų prekes. O mes neturime laiko.

"SAIS Autolinee" bilietų pardavimo centre perkamės du bilietus iki Catania miesto. Vieno bilieto kaina 13,20 euro. Jei perki pirmyn ir atgal, kaina - 21,10 euro, bet nepirkome, nes ką gali žinoti, kaip pasisuks tavo keliai.....
Taigi, dedame savo lagaminus į bagažo vietą, sėdamės į autobusą ir mintimis jau gyvename ne Palerme, o kelionėje skersai per visą Siciliją.....

Kelionė iki Catania oro uosto truko 2 valandas ir 40 minučių. Nusprendėme išlipti oro uoste, nes savo stovyklos informaciniame lape radome nurodymus, kaip nusigauti iki kito miesto būtent iš oro uosto. Taigi, lipam. Lauke vis dar apsiniaukę, stiprus vėjas ir vėsoka. Keista.....

Kol Jolanta oro uosto tualete persirenginėja šiltesniais drabužiais, aš stebiu, kaip fantastiškai beprotiškai greitai keičiasi oras Iš oro uosto į autobusų stotelę einame jau visiškame karštyje be jokio vėjelio ir debesėlio. Sumąstėm, kad kol Jolanta būna su džinsais (taip, beje, buvo ir Palerme), tol saulė šviečia. Su džinsais ji ir liko, nes bijojom, kad vėl apsiniauks.

***

Dabartinis mūsų kelionės planas - nusigauti iki miestelio Augusta ir paprašyti vairuotojo, kad sustotų prie Palazzo di Vetro (stiklo namų).
Dar prieš kelionę SM narės miciettos paprašiau, kad išverstų prašymą sustoti prie stiklo namų. Išvertė. Ir ačiū jai labai!!!

Tą vertimą aš didelėm raidėm atsispausdinau ir sumokėjęs 3,60 euro už bilietą iki Augustos, daviau perskaityti prašymą. Vairuotojas tuoj pat linktelėjo galva, o mes autobuse vis mąstėm, kokie gi žmonės susirinks prie tų paslaptingųjų stiklo namų - prie mūsų susitikimo taško, nuo kurio iki stovyklos mus nuveš vadovas.

40 minučių ir mums vairuotojas jau šaukia, kad čia yra Palazzo di Vetro . Kartu išlipa ir dar viena jauna mergina, mano galvoj iškart sukasi mintys - ar ji į mūsų stovyklą važiuoja, ar ne? Kas jau laukia prie Palazzo di Vetro???

***

O prie Stiklo Namų po palme jau sėdi du vaikinai su didžiulėmis kuprinėmis. Mergina, išlipusi kartu su mumis, taip pat sustojo ties mūsų susitikimo tašku ir išsitraukė........ Stovyklos informacinį lapelį Viskas - galvoju - pirmieji žmonės, su kuriais praleisiu dvi savaites.

Netrukus susižvalgėm su ta mergina, aš paklausiau, ar į WORKCAMP ji važiuoja, o ji tik linktelėjo galva, nusišypsojo ir priėjo pažindintis

- Labas, aš Romana.
- Labas, aš Rimvydas.
- Kas?
- Rimvydas.
- ?
- Rim-vy-das.
- A, gerai, Rimintass, ok, supratau
- O aš Jolanta.
- Malonu, Jodanda, aš Romana

Pirmoji mergina - Romana iš Čekijos Respublikos. Jai 22 metai, gyvena Podrubice mieste, tačiau šiuo metu studijuoja Prahoje.

***

Pamatę, jog pradėjome pažindintis, iš po palmės atsliūkina ir du vaikinai iš Prancūzijos, kurie išgirdę mūsų visų vardus net nesistengė jų įsiminti, tiesiog pasisveikino ir tiek.

Pirmasis - Antoine (Otuanas) iš Prancūzijos, Paryžiaus. Jam 20 metų, būsimasis gydytojas, bet rūko nesvietiškai daug. Jo pavardė lengvai įsimenama - Cazanova

Antrasis - Simon (Saimonas). Iš ne Paryžiaus Studijuoja kažką su ekonomika. Jam taip pat 20 metų.

Vos spėjam pasisveikint, iš už kažkokio kampo atbėga dar du vaikinai. Iškart puola sveikintis

Pirmasis - Ivan iš Serbijos. Jam 25 metai, bet atrodo jaunesnis už mane. Studijuoja fiziką ir vis burba, kad jo šalyje nieko gero neįmanoma pasiekti.

Antrasis - Mladen, irgi serbas. Abu iš Belgrado. Mladenui 24 metai. Studijuoja kažką su matematika. Abu vaikinai susipažino, kai atsidūrė viename universiteto bendrabučio kambaryje. Į stovyklą 50 valandų važiavo traukiniais, nes laisvu nuo mokslų metu dirba traukinių stotyje, todėl gauna milžiniškas nuolaidas kelionėms po Europą.

Na gerai, ir mes

Rimvydas. Nick name, kurio pastoviai prašo visi po to, kai pasakau savo ilgąjį vardą - Rimvis. 17 metų, į šią stovyklą patekęs per visišką klaidą, nes joje gali būti tik pilnamečiai Šiuo metu vis dar mokosi, baigė 11 klasių ir bandys pėdint į 12.

Deja, tiek Rimvydas, tiek Rimvis buvo patys sudėtingiausi žodžiai, kokie tik gali būti, taigi, visi mane vadino Rino.

Jolanta. 18 metų. Gyvena ir mokosi Lietuvoje, baigė 11 klasių ir ruošiasi baigti vidurinę mokykloje. Kur pasuks jos keliai toliau? Nežinia. Stovykloje Jolanta niekas ištarti taip pat negalėjo, taigi, jos vardas staiga pasikeitė į Jolanda.

Vos spėjom pradėt bendraut (iš kur esi, ką veiki gyvenime - beprasmiški klausimai, kurių po kelių minučių jau nebeprisimeni, kaip ir vardų.... ), atvažiavo mūsų stovyklos lyderis. Nužvelgęs mūsų kompaniją (buvome septyniese), paskui žvilgtelėjęs į savo automobilį (tilptų maksimum 4 žmonės), išsprogdino akis, susinepatogino ir priėjo sveikintis

Piero. 24 metai. Gyvena Katanijoje, čia pat ir studijuoja kalbas. Stovyklos vadovo darbas yra jo pirmasis darbas, nors jo kortelėje užrašyta "unemployed" (bedarbis). Gyvena viengungišką gyvenimą ir mano, kad šeimyniniam gyvenimui jis yra visiškai nesubrendęs.

Mėgstamiausi jo žodžiai yra This Fu**ing sh*t ir Brilliant , beigi See you in a bit .

***

Piero, toks didis džentelmenas, pasakė, kad į automobilį pirmos lipa merginos. Taigi, Jolanta su Romana jau sukrovė savo lagaminus ir sėdo vidun. Liko dar dvi laisvos vietos, kurias užėmė Antoine ir Simon iš Prancūzijos. Piero pažadėjo greitai grįžti ir pasiimti likusiųjų - Rino, Mladen ir Ivan.

Sėdim po palme, serbai pasakoja apie savo kelionę iki Sicilijos, o aš pasakoju apie vakarykštę fiestą Palerme. Gal už 5 minučių prie mūsų privažiuoja mažytis automobiliukas. Iš jo išlipa Giusi - stovyklos organizacijos Legambiente darbuotoja, mums padėsianti maisto ruošime.

Džiusi iškart pasako, kad visai neuspranta Ingliš, bet tik truputį Doič Vokiškai ji pasako, kad pakeliui dar turėsime pasiimti vieną "berniuką" iš traukinių stoties. Džiusi mus nuveš iki mokyklos, kurioje mes gyvensime.

***

Važiuojame į traukinių stotį. Pakeliui ji bando mūsų paklausti, ar mes alkani:

- A jū engry? Oi....no engry...no nono.... Čium čium? Niamu niamu?

Supratom. Pasakėm, kad nelabai, nors išbadėję visi kaip reikalas. Taigi, privažiuojame Augusta traukinių stotį. Ten mūsų jau laukia pilietis iš Pietų Korėjos.

Won Jun. Gyvena Seule, Pietų Korėjoje. 27 metai, šiuo metu studijuoja kažką su finansais, ruošiasi būti buisnessmenu . Išgirdęs mūsų vardus (Rim-vy-das, Mla-den ir I-van) jis gal 10 minučių negalėjo sutramdyti juoko, o jo vardą išgirdę mes, taip mandagiau palinksėjom galvom ir užsičiaupėm....

Tokioj smagioj kompanijoj riedam į Villasmundo - miestelį, kuriame gyvena 4000 žmonių ir kuriame 2 savaites gyvensime mes. Visiškai ramus ir jaukus miestelis. Pro jį važiavome siestos metu, taigi - nulis žmonių lauke.

***

[Mokykla]

Tik įvažiavus į mokyklą, kurioje gyvensime, tyliai pasakiau VAUUUUUU. Nesitikėjau, kad mokykla bus nauja. Nesitikėjau, kad kieme augs palmės ir viskas bus nepriekaištingai tvarkinga. Išvis nesitikėjau nieko gero, bet dabar......

Bet dabar, padėjus daiktus mokyklos koridoriuje, ekskursija po ją. "Taigi, kairėje - vaikinų tualetas, dešinėje - merginų. Kairėje - merginų kambarys, dešinėje - vaikinų. Kairėje - merginų dušai, dešinėje - vaikinų. ( ) Taip pat čia rasite ir sporto salę, pavėsinę lauke, grilių, virtuvę bei valgomąjį. Dar - mini sodelį mokyklos viduryje beigi... SKAMBUTĮĮĮĮ "

Radome netgi ir sudedamas lovas. Yahoo, nereiks miegoti ant grindų. Ir užvalkalai yra, ir kelios pagalvės (kurios atiteko merginoms) beigi rankšluosčiai. Beveik viešbutis, tik gal šiek tiek geriau.....

***

Vos pasidėję daiktus , išsirinkę lovas beigi jas susitvarkę, einame į valgomąjį. Pietauti!!!!!!!!! Tris dienas normalaus maisto nevalgius, stovyklos organizatorių paruošti ryžiai su daržovėmis bei tunu buvo tiesiog pasaka.

Stovykloje jau buvo atvykęs ir dar vienas dalyvis-organizatorius-padėjėjas - Joseph.

Joseph'ui 58 metai, gyvena Prancūzijoje, bet gimė Italijoje. Rašytojas-dailininkas-prancūzų kalbos mokytojas. Piešia be galo be krašto gražius piešinius, rašo detektyvus ir visuomet visur padeda.

Dar viena stovyklos vadovė mūsų laukė prie pietų stalo. Corina - gyvena Villasmundo bei dirba pradinių klasių mokytoja. Tai viskas, ką mes apie ją žinojome...

***

Po pietų turėjome laisvo laiko, kurio metu.... Aš, Ivan, Mladen, Jolanta ir Romana suėjom į merginų kambarį ir bendravom. Apie viską - mokslus, keliones, šalis, kuriose gyvenam, kaip pasakyti tą ar aną kita kalba ir panašiai. Tuo tarpu, prancūzai Antoine ir Simon bendravo su rašytoju Joseph, kuris grojo gitara ir kalbėjo.

Sekantis naujųjų draugų atvežimas - 17:30, laiko iki tol dar yra marios. Mūsų stovyklos vadovui paskambina viena mergina iš Korėjos, sako, kad oro uoste pamiršo savo lagaminą, tai dabar jai tenka grįžti atgal..... Bet pažada, jog dar šiandien atvyks į stovyklą.

Į mūsų plepesius įsiterpia Piero ir klausia, ko reikia parvežti iš parduotuvės. Aš iškart stoju rėkiu, kad man reikia dantų pastos, nes pamiršau ją viešbutyj... Piero pasiūlo važiuoti kartu, o aš ir neatsisakau....

***

Pakeliui iš sporto salės paėmę kelis kamuolius pripūtimui, einame link mašinos. Neužsiveda automobilis. Piero tarsteli, kad reikia pakrauti akumuliatorių ir liepia šiektiek palaukti. Ateina Džiusi - mergina, kuri mus atvežė iki mokyklos. Automobilinių reikalų imasi ji Tuoj pat pakrauna Piero akumuliatorių ir mes pajudame link parduotuvės.

Šitaip ir prasideda mūsų bendravimas - pamažu, po vieną, po kelis jis pradeda mūsų klausinėti, kad geriau pažintų. Važiuojam į degalinę pripūsti kamuolių. Vėliau Piero užsimano kavos, tai einame į barą. Nuperkam Antoine prašytų cigarečių ir geriam kavą. "Ice coffee for my new friend, please" - tokią frazę Piero mestelėjo barmenui.

Už kavą nereikėjo mokėt. Piero sakė, kad kitą kartą aš jam turėsiu "statyt" alaus Važiuojam į Marketą. Cha cha cha, siesta, viskas uždaryta, nė vienas marketas nedirba... Piero pažada pastos nupirkti vėliau.

***

Taip ir slinko laikas. Pažindinomės, bendravom, Piero vis važinėjo mūsų apipirkinėt, atvežė man dantų pastą. Likau skolingas jam dar vieną butelį alaus... Atėjo metas sekančiam susitikimo prie "Stiklo namų" laikui. Piero išvyksta pažiūrėti, ar kasnors jau laukia.

***

Vis dėlto kažkas laukė. Atvažiavo dvi merginos, bet Piero tuoj pat išvažiavo atgal, nes kitos dvi merginos atvažiavo vos 5 minutes pavėlavusios.

Pirmoji - Julie. 29 metai. Gyvena Canadoje, Quebecke. Quebeckas yra prancūzų dalis Kanadoje, tad ji ne per geriausiai kalba angliškai, užtat labai laisvai - prancūziškai. Studijuoja kažką su rekreacija, turizmu bei socialiniu darbu.

Antroji - Patritia. Bet prašo ją vadinti tiesiog Patri. 21 metai, gyvena Ispanijoje (tačiau visada sako, jog Katalonijoje), Barselonoje. Visą laiką atrodo mieguista, pavargusi bei apsnūdusi, tačiau niekada nepamiršta pasidažyti ir atrodyti puikiai

***

Mano vardo ir vėl niekas negali ištarti. Piero mane su visais supažindina kaip Rino, o ir aš jau pradedu pratintis prie savo naujo vardo
Po kelių minučių visi draugiškai einame gaminti vakarienės. Mūsų laukia ant laužo kepta vištiena su salotomis, vaisiai, vynas vynas vynas....

Kartu su Piero atvažiuoja ir dar dvi merginos....

Vera. 21 metų mergina iš Rusijos, Nižnij Novgorodo. Kažką studijuoja, bet tai buvo visiškai nesvarbu

Nataša. 22 metai, irgi iš Rusijos, irgi iš Nižnij Novgorodo, irgi kažką studijuoja, irgi ne tai buvo svarbiausia

***

- Sveiki, ką čia darot? Aš Vera.
- O aš Nataša. Čia kas nors rusiškai supranta?

Mes su Jolanta iškart - Mes suprantam Apsidžiaugė baisiausiai rusės ir pradėjo bendrauti su mumis. Ši stovykla - jų antroji stovykla, jos kątik grįžo iš pirmosios, kuri vyko žemyninėje Italijoje. Palyginti su buvusia stovykla, čia joms - rojus. Iš viso Italijoje merginos praleis 2 mėnesius ir pabūvos 4 stovyklose. Likusios dvi bus netoli Palermo.

Mūsų stovykla buvo ekologinė-archeologinė. Taigi, visi privalėjome rūšiuoti šiukšles. Buvo trys konteineriai - maisto atliekos, popierius ir plastikas. Stikliniai buteliai buvo dedami į šoną po stalu, kiek pamenu, juos galima priduot ir gaut didelę nuolaidą naujam buteliui.

Belaukiant vakarienės, visi aprodėm rusėms mokyklą, jos išsirinko sau lovas, perstumdė kitų lovas, kaip norėjo, kad joms būtų geriau Ai, patiko man jos. Tik truputį reikėjo apsiprasti prie jų juokelių bei keiksmažodžių lavinos
Vera išsitraukė iš lagamino Rusijos vėliavą ir pakabino ją garbingiausioje vietoje - ant lentos, kurioje buvo rašoma frazė "I love you" visomis kalbomis. Tą vėliavą rusės pasisavino oro uoste iš futbolo sirgalių, kaip tik tą dieną visi sirgaliai skrido į Vieną palaikyti Rusijos komandos.

Piero užėjo, nutraukė mūsų pokalbį ir pasakė, jog važiuoja parsivežti dar vienos stovyklos gyventojos - merginos iš Pietų Korėjos. Won Jun jau ploja rankomis, kad turės su kuo sava kalba pakalbėti.

***

Kadangi kalba su Vera ir Nataša užsivedė apie buvusią stovyklą, jos tiesiog negalėjo tverti savo kailyje, kaip norėjo papasakoti apie ankstesnėje stovykloje buvusias korėjietes Taigi, jos mums sudarė kažkokį korėjiečių merginų įvaizdį ir mes jau buvom nusistatę mintyse, kokio žmogaus tuojau sulauksime su Piero

- Jos visą laiką miegojo. Skirtumas tarp Italijos ir Korėjos 7 valandos, todėl dienom jos miegojo, o naktim rašinėjo savo dienoraščius. Visą kelionės laiką vien dienoraščius rašė. Viską aprašė. Mane, Verą, mokyklą nuo grindų iki lubų, vazonus su gėlėm ir batų numerius. Į darbą 40 laipsnių karštyje jos eidavo apsimūturiavusios galvas, burnas, nosis, su džinsais, ilgarankoviais megztiniais ir uždarais batais. Viskuo spėja pasirūpint ir apsisaugot - telefonas užrakintas, rankinukas su spyna, lagaminas su trim spynom, dienoraštis su penkiom...... Pastoviai šypsosi ir nieko nesupranta, ką joms sakai....... Neduok Dieve užmina kam nors ant kojos, tai pusę dienos atsiprašinėja...

***

Ir kaip Jūs manot, ko po tokio pasakojimo apie korėjietes mes dar galėjome tikėtis? Štai pro duris įeina ji.

- What is your name?
- M?
- What IS YOUR Namee..
- My name is Shinhwa Jang and I am from South Korea

Vadinome ją tiesiog Šinua. Jai 21 metai, būsimoji pradinukų mokytoja. Beprotiškai drovi, bet tik pirmąsias dienas. Užbėgsiu už akių - Vera su Nataša pasakė, kad ši korėjietė yra daug geresnė už ankstesnėje stovykloje buvusias. Tiesa, Šinua miega arba rašo dienoraštį vos tik pasitaikius progai, taip kad šito nepaneigsi...

***

Vakaras prabėgo sėdint pavėsinėje rateliu ir plepant, geriant vyną, valgant vaisius... Miegoti ėjome gal tik 1 valandą nakties, nes sekančią dieną nereikėjo eiti į darbą Aptarėme rytdienos planus ir.... Buona Notte, ragazzi

Paplūdimio "malonumai" , nauja stovyklos dalyvė bei žygis po Villasmundo mišką - trečiojoje pasakojimo dalyje!