Diena, kai viskas prasidėjo: PIRMAS ŽINGSNIS SVAJONĖS LINK
Tik svajoti neužtenka, o norint, jog tai taptų realybe, reikia nudirbti daug darbų.
Tai pareikalavo daug stiprybės, nes kuriant planus dažnai išsiskirdavo nuomonės. Kartais aplankydavo noras viską mesti, bet nusiraminus vėl suprasdavai, kad taip pasielgęs liksi tik prie trupinių krūvos, o mūsų norai yra kur kas didesni. Mes norime daryti tai, ko nedarė kiti, tad mūsų sprendimai, kuriems pritardavo bent du komandos nariai, iškart yra atmetami, nes tai reiškia nuspėjamus ir, matyt, jau kažkieno darytus žingsnius.
Taigi nusprendėme išsiskirti į dvi grupes. Lietuvoje lieka Dmitrij Juvko ir su norinčių prisijungti prie mūsų žmonių pagalba, telefonu bando "užkariauti" tolimiausius kraštus, kurių paprastai neprivažiuosi su automobiliu. O aš ir Tomas pradėjome ruoštis savo vasaros kelionei į Europą. Prisigaminome kalnus produktų, kurie turėjo atstoti miegą, maistą ir pramogas kelionėje, nes nusprendėme į ją leistis turint tik pilną baką degalų ir po 1 eurą į dieną. Pinigų atsisakėme tam, kad "išliptume" iš komforto zonos ir taptume dar labiau motyvuoti. Kelionėje vadovausimės principu, jog aplankytų šalių negalime palikti tol, kol mūsų produktai neras vietos tos šalies parduotuvėse. Kartu mus, be abejonės, stabdys ir tai, jog tiesiog neturėsime kuro keliauti toliau ir taip nepasieksime projekto finišo linijos.
Jei nori prisijungti ir eiti kartu, mes labai pasidžiaugsime :) Ačiū tariame "Adatytei" už šiltus drabužius, Jauku.lt komandai už lašinių pantį ir naminę duoną, ačiū Ievai už lauknešėlį pirmoms kelionės dienoms, ačiū tiems, kurie mumis tiki ir tiems, kurie sako, jog "susimausime", nes būtent Jūs mus dar labiau motyvuojate :) Taip pat sakau ačiū Austėjai bei Iš anksto dėkoju žmonėms, kurie mus priims Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje…
Užkariaukim pasaulį per 100 dienų kartu?
………………………………………………………
1 diena
VISADA TRŪKSTA VIENOS NAKTIES
Planas palikti gimtinę ir pasileisti į gyvenimo kelionę truputuką vėlavo, o didžiausia to priežastimi tapo technikos gedimai paskutinėmis STARTO minutėmis. Sugedęs kompiuteris, kieme pradurtos dvi padangos rodė ženklus kurie matyt mus turėjo sustabdyti nuo pirmųjų mūsų žnigsnių, bet nepatikėsit mus tai tik dar labiau užvedė Galėjo pradurti ir visas keturias:) Dėl šių ir dar keletos smulkių trugdžių nukrypome nuo plano. Dabar suprantu studentą, kuriam visuomet pritrūksta vienos dienos
Lenkijos pasienyje mus "pasitiko" smagiai kažką švenčianti pasieniečių porelė. Iš vyruklo sklido labai aitrus kvapas, o jo kolegei sunkiai sekėsi prieiti prie mūsų automobilio Gavus įsakymą atidaryti bagažinę, ponas pasienietis iš jos iškart ištraukė mūsų papuošalų medžio pakuotę ir pradėjo ją lupti. Matyt norėjo padovanoti savo partnerei arba rasti tai, ko nerado Teko papasakoti kur, dėl ko ir kaip mes keliaujame, o medelį kaip atsiminimą apie mus padovanojome jam. Gavę dovaną pasieniečiai mus palydėjo šypsenomis ir linkėjimais "užkariauti" Varšuvą.
Varšuvą pasiekėme 3 val. nakties. Čia mus pasitiko besišypsanti sena Tomo draugė Agata, kuri mus priėmė, nuprausė ir paguldė. Ačiū Tau, Agata.
Nieko nepirkom, niekur nestojom, išskyrus autobuso stoteles tam tikriems "pastovėjimams", tad likus iki projekto "Užkariauti pasaulį per 100 dienų" pabaigos 99 dienų išleistų pinigų eilutėje puikuojasi apskritas 0!
……………………………………………………………………….
2 diena
UŽKARIAUTA LENKIJA
Puikios 4 valandos miego siaučiant uraganams ir škvalui. Tik pabudę iškart sulaukėme LRT radijo skambučio. Po debiutinio pokalbio radijo eteryje, sukilo dar didesnis noras "užkariauti" Varšuvą ir keliauti toliau į Vokietija.
Internete susiradę kontaktus parduotuvių, kurios mus domina patraukėm jų ieškoti. Teko nusivilti, nes daugėlio jų jau tiesiog nėra, matyt Lenkija paveikta Euro krizės :)
Metėm laukan sąrašą ir pradėjom tiesiog važiuoti ir ieškoti kažko tinkamo.
Varšuva turi turbūt patį sudėtingiausią pasaulyje žiedą su 5 šviesaforais, aplin kurį apvažiuoti reik turėti kantrybės ir gerų vairavimo įgudžių:) Deja, mus pagal taisykles to padaryti nepavyko, o netyčia pristabdžius tramvajaus veiklą, mus pasitiko miesto angelai sargai:) Pirmą kartą pasidžiaugiau jog Tomas turi puikius lenkų kalbos įgūdžius, tad kaip ir visiems taip ir Varšuvos pareigūnams teko išklausyti mūsų svajonę, po kurios jie nusprendė tiesiog prisijungti prie projekto, mūsų nebausdami. Šį kartą dovanų nepalikome, bet ačiū pareigūnams Witold ir Artur už supratingumą :)
"SUPER!" išgirdau iš Tomo lūpų po pokalbio su parduotuvės vadovu. Pirmoji yra, o tai jau galimybė judėti toliau, nors Lenkijoje suplanuotos dar dvi dienos, mums jų nebereiks. Rytoj dar keli susitikimai ir kelionė tolyn, į Vokietiją.
Lietuvoje Dmitrij pradeda partnerių paieškas, kurie norėtų būti armijos dalimi ir prisidėtų prie istorinės "užkariavimo" istorijos. Matyt bando mus aplenkti, nes jo parduotuvių sąskaitoje jau yra dvi valstybės Estija ir Amerika :)
…………………………………………………………………
3 Diena
PALIEKAM VĖLIAVĄ IR KELIAUJAM TOLIAU
Leidome sau ilgiau pamiegoti, kad kūnai atsigautų Nusprendėme pradėti rytais sportuoti, nes posakis, jog sveikam kūne, sveika siela, man labai patinka
Susikrovėme daiktus ir išvažiavome į suplanuotus paskutinius susitikimus Lenkijoje. Planą turėti savo produktus vienoje parduotuvėje ir tik tuomet leistis į kelionę, patrigubinome
Varšuvoje vėliava įsmeigta!!! O kad būtų smagiau, pabandėme laimę nueidami į vieną populiariausių Lenkijoje vyrų žurnalo "MALEMEN" redakciją. "Išprogdinom" redaktorių ir kitame mėnesio numeryje turėtume išvysti savo šypsenas
Sakyčiau iš kaimyninės šalies tiek daug nesitikėjau Džiugu. Atsimojavome su Agata ir patraukėme toliau į Vokietiją.
600 kilometrų mokamais keliais tikras malonumas, o dar tokio patogumo sustojimai pailsėti verčia tik šypsotis. Pusiaukelėje gerai pasistiprinome, nes neaišku, kada bus galimybė sočiai pavalgyti
Kam jau kam, bet Lenkijos pareigūnams mūsų automobilis tikrai patinka, nes jau kertant Lenkijos - Vokietijos sieną jie vėl mus pasivijo švyturiuodami ir važiuodami iš paskos Po lengvos kratos, jie leido išvažiuoti iš jų šalies. O labiausiai juos nustebino, kokiu būdu lietuvaitis Tomas Kulita taip gražiai "čiulba lenkiškai", Tomas jiems pasakė, jog mes kaip broliai, o broliai turi susikalbėti Miegas vis labiau merkė akis, bet prisiminiau, jog dovanų esu gavęs Liūdni Slibinai kompakčiuką "Be jokių E", ačiū Aistei Lasytei Dainavom iki pat vietos ir 3h nakties įvažiavome į Berlyną. Vėloka, bet mus pasitiko labai svetinga Julija, kurios namai tikrai verti susižavėjimo. Taip jauku, jog kritom tik numetę daiktus. Ryt laukia nauji žmonės, naujos parduotuvės, nauji "užkariavimo būdai".
Su visa pagarba, Simonas [Saimis]