Jogailė žiemos savaitgalį praleido Maltoje: mus pasitiko pavasariškas oras su švelniu vėjeliu!

Makalių pasirinkome dėl tos priežasties, kadangi nenorėjome sukti galvos dėl jokių smulkmenų ir tai pasiteisino jau po kelių savaičių nuo pirkimo datos! Iš Makaliaus komandos gavome laišką, kad pasikeitė mūsų skrydžio laikas, o viešbutis negali mūsų priimti pasirinktomis datomis dėl renovacijos. Pradžioje išsigandome, galvojome reikės viską planuoti iš naujo, derintis su viešbučiais ir skrydžių bendrovėmis, bendrauti laiškais ir naršyti skirtingose interneto svetainėse, tačiau nuostabi Makaliaus komanda pasirūpino viskuo – suderino skrydžio laikus ir surado kitą viešbutį (kuris buvo net geresnis nei pirmasis variantas) ir už tai nieko nereikėjo papildomai mokėti, tiesiog atrašyti į laišką, kad sutinkame su pokyčiais!

Kadangi kelionę pirkome iš anksto, prisiskaitėme jog žiemą Maltoje būna tikrai vėsu, todėl nieko nepamatysime, viskas bus sušalę ir užsidarę. Tačiau visą laukimo laikotarpį viltį palaikė tai, kad šioje saloje beveik visada šviečia saulė, ko Lietuvoje tikrai trūksta, tad nusprendėme, kad temperatūra nesvarbi, bent galėsime iškišti nosį į saulę. Tačiau, tik atvykus į Maltą mus pasitiko maloni staigmena – nuostabiai šiltas, pavasariškas oras su švelniu vėjeliu. Visas keturias vizito dienas temperatūra dienos metu laikėsi apie 17-18 laipsnių šilumos, tad užteko lengvo švarkelio arba megztuko, tiesa, vakarais sėdėti lauko terasoje jau buvo vėsoka, tačiau ilgiems pasivaikščiojimams miesteliuose, oras buvo puikus. Atvykus čia žiemos metu, pastebėjome, kad dėl tokios šilumos nustebę ir vietiniai – galima pamatyti ir bėgikų trumpomis rankovėmis, su šortais, ir kalendorine žiema gyvenančių vietinių, apsirengusių pūkinėmis striukėmis ir užsimaukšlinusių kepures.

Pati Malta, kaip sala, nustebino savo grožiu net ir ne sezono metu. Turbūt dėl savo išskirtinės architektūros, kadangi vyrauja gelsva smėlio bei balta spalvos, viskas čia atrodo tvarkinga ir vientisa, nors ir trūko vasariškos žalumos ir gėlių margumo. Kaip ir tikėjomės – saulė teigiamai veikia visus, tad saloje sutikti vietiniai buvo be galo paslaugūs, malonūs ir geranoriški, kas palaikė nuotaiką visos kelionės metu. Gyvenome rajonėlyje St. Julians, kuris garsėja savo naktiniu gyvenimus, restoranais ir prekybos centrais – vienu žodžiu tikras rojus turistams, tad jau pirmą vakarą pavyko pavakarieniauti restorane su puikia panorama į prieplauką su mažytėmis valtelėmis ir milijonu švieselių. Kalbant apie restoranus, kuriuose lankėmės, visada nustebino aukšta maisto kokybė, didelis pasirinkimas ir labai prieinamos kainos, tad dviese neteko išleisti daugiau nei 30 € už du patiekalus ir gėrimus.

Antrąją kelionės dieną, planuojant ką gražaus privaloma pamatyti, supratome, kad viskas šioje saloje iš ties yra labai netolimais atstumais, todėl pasimėgaudami gražiu oru, bene pusę salos pasivaikščiodami apėjome per pora valandų ir apžiūrėjome visas krantines, nulipome prie jūros skalaujamų uolų ir pasidarėme gražių nuotraukų. Šiek tiek nuvargus lengvai susiradome autobusą, vežantį į Valetą ir sumokėję po 1.5 € už dviejų valandų bilietą (su kuriuo neribotai galima važinėtis visais saloje esančiais autobusais), vos už poros stotelių jau išlipome prie pagrindinio salos fontano – Triton Fountain, esančio prie pat pagrindinių sostinės vartų. Valeta nustebino savo tvarka ir architektūra – viskas čia labai estetiška, sutvarkyta ir didinga, su didelėmis parduotuvių vitrinomis ir grandioziniais pastatais. Pasukus į mažesnę gatvelę galima pamatyti Italiją primenančią atmosferą ir rasti puikių mažų restoranėlių, kuriuose kainos yra gerokai mažesnės nei pagrindinėje gatvėje, o aptarnavimas be galo malonus ir šiltas. Visą sostinę išvaikščiojome per porą valandų su pietų pertrauka, pereinant per visas gatves bei pasigrožint Malta iš įvairių kampų.

Trečiąją dieną keliavome į istorinę Maltos sostinę – Mdina, dar žinomą Tyliojo Miesto vardu, kur filmavo net kelias serialo „Sostų karai“ (angl. „Game of Thrones“) serijas, tad jau autobuse susiradome visas čia filmuotas scenas ir ieškojome konkrečių vietų, kas paįvairino mūsų pasivaikščiojimą. Miestelis buvo kitoks nei sostinė Valeta – atrodė, kad esame dideliame labirinte su daugybe siaurų gatvelių tarp aukštų pastatų lygiomis sienomis. Dėl turistų mažumos šiuo sezonu turėjome progų pasidaryti nuotraukų pačiose gražiausiose gatvelėse ir gauti staliuką net ir tokiu metu užgrūstoje populiarioje desertinėje – „Fontanella Tea Garden“. Mums, kaip kavos gurmanams, tai buvo vienintelė vieta Maltoje, kur gavome iš tiesų labai skanios ir kokybiškos kavos, palyginus su kitomis turistinėmis vietomis, o jų gaminti naminiai pyragai, desertai ir tortai buvo ant kiekvieno kliento stalo ir iš tiesų paliko labai didelį įspūdį.

Nors neplanavome, dėl pasitaikiusio itin gero oro nusprendėme aplankyti tris garsiąsias Maltos įlankėles – „Riviera Bay“, „Gnejna Bay“ ir „Golden Bay“, kur pavyko ne tik pamatyti ir dalelę nuostabios Maltos gamtos, tačiau ir gerokai pavargti kopinėjant po uolas! Šios įlankėlės vasaros metu yra vienos labiausiai lankomų vietų siekiant pailsėti prie vandens ir išsimaudyti, tačiau net ir tokiu metu čia buvo pilna žmonių, kurie džiaugėsi saule, bangomis ar tiesiog gražiu atsiveriančiu vaizdu. Atvykus čia tikrai rekomenduoju užlipti bent į vieną uolos viršūnę ir pasidaryti įspūdingų nuotraukų. Užlipę į vieną tokių, mes, kaip aktyvūs ir gamtą mylintys turistai, nusprendėme apeiti visą uolėtajį kraštą kartu su kitais čia atvykusiais žmonėmis, kurie atvažiuodavo pasibūti su savo šunimis ir pasivaikščioti. Apie dvi valandas keliavę uolienomis palei pat skardį pamatėme labai daug istoriją menančių objektų, akmeninių keliukų, statinių ir net patys to nežinodami horizonte pamatėme miestelį, kuris buvo pastatytas specialiai kino juostos „Popajus“ (angl.„Popeye“, 1979 m.) filmavimui, o dabar veikia kaip teminis kaimas, siūlantis turistinę programą.

Kadangi Malta nėra didelė, o susisiekimas čia labai patogus, naudojantis viešuoju transportu, kiekvieną kelionės etapą stengėmės praleisti vis kitoje vietoje – vykome apžiūrėti įvairias pakrantes, miestelius ir rajonėlius, kas leido artimiau susipažinti su šios salos gyvenimu. Vienas patarimas – visus vykti dienos metu, kadangi tuomet atsiveria visas salos grožis bei vaizdas į salos krantus, o vakarais pasilikti apžiūrėti patį centrą, kuomet visi įžiebia savo restoranų lemputes ir apšviečia pastatus. Tikrai čia norėtume grįžti ir vasaros metu, kuomet galima mėgautis ir vandens pramogomis, tačiau dėl nedidelio kiekio paplūdimių manyčiau, kad ši sala nėra skirta lankyti labai šiltu metu, nes reikia daug vaikščioti, važinėtis autobusais ar kitu transportu, kas esant dideliam karščiui labai išvargintų.

Teksto autorė: Jogailė Petrauskaitė