Keliautoja Agnė dalinasi įspūdžiais iš Vietnamo: šalies autentika kartu ir žavi, ir stebina

Vietnamas – kontrastinga šalis, stebinanti turistų dar neužgrūsta gamta ir miestais, zujančiais nuo gyventojų (kurių šalyje daugiau nei 97 milijonai), o gatvės maistas paperka skonio receptorius! Tiesa, naktimis tas pačias gatves tenka dalintis su žiurkėmis, kurios išlenda ieškoti maisto likučių. Visgi ši šalis priėmė mane, o aš priėmiau ją, su tuo kas mane stebina ir tuo, kas žavi. Pasidalinsiu kas Vietname man įsiminė labiausiai!??

Vietnamas buvo viena iš septynių šalių, kurias aplankėme kelionės po Pietryčių Aziją metu. Čia praleidome daugiau negu tris savaites, stebėjome vietinį gyvenimą, atsidavėme pažinimo džiaugsmui. Keliavome traukiniu nuo šiaurinio apniukusio Hanojaus iki tropinio Danango šalies centre. Plaukiojome Halongo įlankoje, tarp galybės iš vandens kyšančių uolų, to nežinant ragavome šunieną bei nufotografavome „Instagram“ topą – auksinį tiltą su jį laikančiomis rankomis „Bana“ kalvose.

Gyvenimas ant traukinio bėgių

Mums didžiausia atrakcija Hanojuje tapo traukinio bėgiai pačiame miesto centre, aplink kuriuos verda gyvenimas net dardant traukiniams kelis kartus per dieną. Čia žaidžia vaikai, moteriškės skalbia drabužius arba plauna indus tiesiog prisėdusios ant bėgių. Verslesni gyventojai, įkūrę kavines, kviečia turistus į vidų, pardavinėja prekes, teikia kirpimo paslaugas. Žodžiu, vyksta įprastas gyvenimas, tik, išgirdus atriedančio traukinio signalą, visi trumpam atsitraukia, o šiam pravažiavus – grįžta prie savo darbų.

Apvalus bambukinis plaustas

Apvalus bambukinis žvejų plaustas atsirado norint išvengti didelių mokesčių, kuriuos įvedė kolonijinė prancūzų valdžia tradiciniams laivams. Nors prancūzai pasitraukė, šie neįprasti plaustai pasiliko ir pritapo vietnamiečių buityje, o štai turistui – tai smagi pramoga. Juo pasiplaukioti sugalvojome ir mes, tik šis planas neišdegė. Tad apie viską nuo pradžių.

Eidami pakrante pamatėme viename plauste atplaukiančius 7 vietinius vaikinukus. Pamojavome, jie atmojavo, tada prisišvartavo ir pakvietė paplaukioti ir mus. O pakvietė ne šiaip sau – norint tokį laivą išjudinti, reikia ypatingų gebėjimų ir patirties, kitaip suksiesi ratu. Tačiau, belipant, mano vyras paslydo ant akmenų ir atsivėrė pora rimtai kraujuojančių žaizdų. Mūsų laimei, tie vaikinai buvo ne iš kelmo spirti: greitai nuskynė čia pat augančią žolę, įmaišė džiovinto tabako nuo išardytos cigaretės ir taip pristabdė kraujavimą, o pro šalį plaukęs žvejys paaukojo ant stiebo iškeltą Vietnamo vėliavą, kad atrėžtų mums skiautę laikinam tvarsčiui. Randas liko, o skiepai nuo stabligės atsipirko!

Kava

Vietnamiečiai labai mėgsta kavą, jie yra antri didžiausi kavos eksportuotojai pasaulyje. Kavos ruošimo tradicijos čia išties unikalios. Gėrimas ruošiamas naudojant specialų metalinį filtrą, pro kurį lėtai besisunkiantis vanduo prilašina puodelį gana stiprios ir aromatingos kavos. Tai gana hipnotizuojantis procesas, tačiau galiu patikinti – laukti verta. Vietoje šviežio pieno naudojamas kondensuotas, kuris čia labai populiarus. Taip pat yra egzotiškesnis kavos variantas – kava su plaktu kiaušiniu. Kiaušinis taip gerai išplakamas, kad susidaro tiršta kreminė puta, kuri užpilama ant paruoštos kavos – skonis primena plikytą kremą.

Maistas

Vietnamo virtuvė laikoma viena sveikiausių pasaulyje. Patiekalai ne tokie riebūs kaip kinų virtuvėje, maistas nėra aštrus, lyginant su kitomis Azijos šalimis ir tai, mūsų lietuviškam skoniui, buvo gera žinia. Dominuoja šviežios daržovės, žolelės ir vietiniai prieskoniai su mėsa bei jūros gėrybėmis. Vietnamo įžymybė: „Pho“ sriuba, kuri, paprastai tariant, yra tiesiog tobula. Verti paminėjimo ir daržovių suktinukai („spring rolls“/„summer rolls“), gatvėje ant mažų iešmelių kepta mėsa bei jūros gėrybės.

Egzistuoja ir tamsioji vietnamietiškos virtuvės pusė. Šalyje, kurioje žmonės ilgai kentėjo nuo bado, skurdo ir karų, susiformavo gana neįprastos kulinarijos tradicijos. Taip, tai daugeliui girdėta šuniena, kuri, kaip įtariame, atsidūrė ir mūsų lėkštėje. Vietnamiečių gynybai galiu pasakyti, kad buvo skanu. Taip pat ir kitas naminis keturkojis – katinas yra įtrauktas į meniu (tiesa, pasak vietinių jis ne toks skanus, todėl retai sutinkamas). Išsikalbėję su vietos žmonėmis sužinojome, kad čia valgomi ir smulkesni gyvūnai: žiurkės, skorpionai ir gyvatės. Parduotuvių lentynose rasite skorpionų arba kobros užpiltinių („snake wine“).

Tiltai

Garsiausias ir labiausiai fotografuojamas tiltas Vietname neabejotinai yra Auksinis tiltas su jį laikančiomis rankomis. Atidarytas 2018 m., jis sulaukė beprotiškos sėkmės ir didelio lankytojų būrio. Verta paminėti, kad tiltas įsikūręs „Ba Na Hills“ pramogų parke, aukštai kalnuose, į kuriuos veda svaiginantis pakilimas funikulieriumi. Didžiulis kompleksas siūlo gausybę pramogų ir atrakcijų, todėl jį verta aplankyti ne tik dėl garsiojo tilto.

Be Auksinio rankų tilto, susižavėjimą kelia ir Auksinio drakono tiltas, Danange. Kartą per savaitę šis drakonas spjaudosi ugnimi ir sukuria įspūdingą reginį. Taip pat, šis tiltas vakarais žaismingai keičia spalvas ir yra Danango miesto simbolis.

Eismas

Vietnamas visų pirma asocijuojasi su motorolerių gausa gatvėse. Tai yra pagrindinė transporto priemonė šalyje, kuri tinka visiems gyvenimo atvejams, nuo visos penkių asmenų šeimos pavėžėjimo, iki įvairių krovinių gabenimo. Didelis iššūkis yra paprasčiausias gatvės kirtimas, nes trūkstant įgūdžių gali tiesiog paskęsti motorolerių jūroje. Automobiliai ir sunkusis transportas pagal hierarchiją yra aukštesnėje vietoje, kas didesnis – to ir taisyklės. Juk mažai paguodos palindusiam po ratais, kad jis buvo teisus.

Žvelgiant mūsų akimis, gatvėse vyrauja tikras chaosas ir kelių eismo taisyklės tarsi neegzistuoja, tačiau keisčiausia yra tai, jog eismo įvykių matyti neteko. Ir tik po kurio laiko supranti, ypač patiems tapus eismo dalyviais, jog vis dėlto taisyklės egzistuoja, tik kai kurios jų yra nerašytos ir įsisavinamos intuityviai. Štai garso signalas tampa svarbiausiu bet kurios transporto priemonės elementu, o jo garsumas tiesiogiai proporcingas automobilio dydžiui! Keliaujant tarpmiestiniais autobusais greitai supratome, kad geriausios vietos yra gale, arba kuo toliau nuo vairuotojo pusės, nes būtent iš čia sklinda toks kurtinantis garsas, kad, regis, ir iš numirusiųjų prikeltų.

Paplūdimiai

Mes su vyru juokaujame, kad visas Vietnamas yra vienas ilgas paplūdimys. Ir iš tiesų, kadangi Vietnamo pakrantės ilgis yra daugiau kaip 3400 km, tikrai puikių paplūdimių rasite visoje šalyje: purus sniego baltumo smėlis, aukštai besistiebiančios palmės, smagios bangos ir smaragdinė jūra yra Vietnamo koziris.

Kruizas Halongo įlankoje

Mums jis taip patiko, kad šiuo kruizu plaukėme dukart! Pradžiai pasirinkome privatų plaukimą mažu tradiciniu žvejybiniu laiveliu su kapitonu–gidu, visos dienos turui. Tokiu būdu turėjome laisvę sustoti tuščiuose paplūdimiuose ir mėgautis visiška ramybe bei privatumu. Tiesa, išgirdome mažai istorijų, nes laivo kapitonas kalbėjo tik vietnamietiškai, nepaisant to, bendravome universalia ženklų kalba.

Po kelių dienų turą pakartojome su grupe, tuo pačiu maršrutu. Jo metu aplankėme plūduriuojantį žvejų kaimelį, grožėjomės įspūdingomis stalaktitų ir stalagmitų kompozicijomis irdamiesi baidare, pietavome laive, apsupti UNESCO pasaulio paveldo uolėtų salų. Taip pat užsukome į beždžionių salą, kurios pavadinimas sufleruoja, kad tikrieji salos šeimininkai – tikrai ne žmonės. Tuo įsitikinome ir mes, kai buvome užpulti grupelės suirzusių makakų, kai šios negavo jokio skanėsto. Ekskursiją vainikavo vienas gražiausių saulėlydžių.

Pabaigai

Vietnamo autentika kartu ir žavi, ir stebina. Visgi, šiuo metu šalis yra ant didelių pokyčių slenksčio. Šalį kasmet aplanko vis daugiau turistų, paplūdimiuose kyla masyvūs viešbučių kompleksai, sparčiai auga ekonomika, todėl buivolus laukuose greitai pakeis žemės ūkio technika, o nuoširdžias šypsenas ir susidomėjimą tavimi – noras užsidirbti.

Dėl šių priežasčių, tinkamiausias metas keliauti į Vietnamą yra dabar.

Teksto autorė: Agnė Rusinaitė