Keliautojo įspūdžiai iš Rumunijos sostinės Bukarešto: čia norėčiau grįžti gal po 20 metų

Spalio antroje pusėje atsirado galimybė apsilankyti Rumunijos sostinėje Bukarešte. Sužinojęs apie kelionę pradėjau ieškoti informacijos apie miestą ir ką jame galima pamatyti. Informacijos nebuvo labai daug, net anglų kalba ne kažin kiek. Bet pamačius mūsų seimo rinkimų rezultatus pagalvojau, kad blogiau vis tiek nebus.

Ir vis dėlto buvau optimistas…

Bet apie viską iš pradžių.

Kelionė buvo suplanuota lėktuvu, skrydis per Varšuvą, nes tiesioginio skrydžio iš Lietuvos nėra. Taip pat neblogų variantų su persėdimais buvo skrendant per Vieną. Nepatingėkite patikrinti įvairių skrydžio variantų, nes mūsų atveju skrydis iš Varšuvos į Bukareštą butų kainavęs daugiau nei jungiamasis skrydis Vilnius-Varšuva-Bukareštas.

Nusileidus Bukarešto oro uoste į miesto centrą galima patekti autobusu, bilietą nusipirksite šalimais sustojimo esančiame aparate, kuris mūsų apsilankymo metu neveikė, arba netoliese esančiame kioskelyje. Šiuo atveju reikia turėti grynųjų, vietos valiuta - lėja. Bilieto kaina į vieną pusę 4,5 lėjos (apie 1 Eur). Į miestą taip pat galite nuvykti taksi, o kad taksi vairuotojai nepiktnaudžiautų užsieniečių naivumu, galite nusipirkti ir bilietą į taksi. Kaina bus didesnė, apie 10-14 Eur, o nusipirkti galima pačiame oro uoste esančiuose automatuose.

Pinigai. Neskubėkite jų keistis oro uoste, nors gal nedidelę dalį teks. O neskubėti reikia todėl, kad oro uoste kursas bus kur kas prastesnis. Oro uoste už 1 eurą gavome 4,02 lėjas, o miesto centre apie 4,4 lėjas.

Gyvenamojo ploto nuomos kainos nėra didelės, todėl galite jo pasiieškoti ir pačiame centre. Nors ir viešojo transporto kainos, tikriausiai, vienos mažiausių Europoje. Metro bilietas, su kuriuo galima važiuoti du kartus, kainavo 5 lėjas. Veikiausiai grynųjų reikės ir čia, nes mažai kur veikė bilietų automatai. Bet mums daugiau jų niekur ir nereikėjo.

Tęsiant apie pinigus, tai parduotuvėse maisto kainos gal šiek tiek mažesnės nei pas mus, drabužių kainų skirtumų nepastebėjome, bet Pizza Hut picerijoje dviese galite pavalgyti už 12 eurų. Visai šalia senamiesčio esančioje populiarioje užeigoje už dvi LABAI gausias vakarienes sumokėjome 25 eurus.

Ir šioje vietoje visi Bukarešto privalumai baigiasi. Žinoma, juokauju... bet tik šiek tiek.

Didžiausią įspūdį paliko architektūra ir tvarka. Čia nėra nei vieno, nei kito. Čia normalu spjaudytis gatvėje, miesto centre šiukšliadėžėje rasti pilną kažkokio didelio žvėries kaulų, pilni šaligatviai nuorūkų. Ir nors šunų gatvėse nemačiau, bet, kad rumunai jų turi apsčiai, tai akivaizdu - vaikštant reikia būti atsargiems, nes pilna šunų vedžiojimo pėdsakų.

Iki II-ojo pasaulinio karo Bukareštas buvo vadinamas mažuoju arba rytų Paryžium. Tuomet pasirodė sovietai su savo meno suvokimu, o 8-tam dešimtmetyje Bukareštą sukrėtė žemės drebėjimas ir tuo dar kartą pasinaudojo komunistinis režimas. Dabar šis miestas, o ypač centrinė dalis, vėl prašosi žemės drebėjimo. Sutinku, kad lankiausi šiame mieste rudenį, saulės nedaug, (galbūt) turėjau susidaręs ne pačią geriausią išankstinę nuomonę ir visa tai paveikė mano įspūdžius. Ir vis dėlto, šis miestas, o teisingiau jo pastatų architektūra, pats didžiausias nesusipratimas kokį esu matęs. Beskonybė, gigantiškumas,  stiliaus vientisumo nebuvimas, šlapio betono spalva, keistai plačios gatvės, tarp nutrintų daugiabučių paslėptos bažnyčios. Kelias dienas vaikščiodamas po šį miestą pats stebėjausi kiek daug galima galvoti apie tai, koks šis miestas negražus. Jei Milane pyksti dėl ant katedros šono kabančio didelio reklaminio stendo, kuris sugadins tavo padarytą Milano katedros nuotrauką, tai šiame mieste tokios reklamos tik nekalta priemonė slėpti tai, ką reikėtų griauti. Manau, kad kai kurie karo nuniokoti Sirijos miestai atrodo daug nuotaikingiau.

Rumunijos Parlamentas, kuris yra antras pagal dydį pastatas pasaulyje, lyg uoga ant viso šio didelio nesusipratimo. Siūlau ne tik apsilankyti jame, bet ir pasivaikščioti aplink. Šalimais jo statoma katedra, kuri savo dydžiu nenusileis kitoms Europos katedroms. O norintys patekti į Parlamentą turi tuo pasidomėti iš anksto, nes į jį įleidžiama tik grupėmis, tad jums atėjus ir nusipirkus bilietą teks laukti kol leis visą grupę. Jas leidžia maždaug kas 30 minučių, bet tai nereiškia, kad jūs pateksite taip greitai, kaip norite. Mums pasiūlė palaukti 1 val. 30 min., nes kitos grupės jau buvo suformuotos.

Kitas lankytinas objektas, ypač jei čia lankysitės šiltuoju metų laiku, botanikos parkas. Įėjimas mokamas - 5 lėjos. Dar galite aplankyti Triumfo arką, bet net ir neaplankę, daug neprarasite. Mes lankėm, bet man įdomesnis objektas pasirodė netoli šios arkos parke esantis paminklas Maiklui Džeksonui ir netoli jo labai draugišką šuniuką vedžiojantis vyriškis. Tiesa, čia pat yra etnografinis muziejus, sumažintos mūsiškos Rumšiškės. Žinoma, kaip ir visur yra muziejų, bet ties tuo viskas ir baigiasi. O čia jau net neironizuoju. Neretas portalas į TOP 10 Bukarešto lankytinų vietų įtraukia prekybos centrą ar kokią kavinę...

Prakalbus apie kavines, tai jų čia netrūksta, ypač senamiestyje. Aš siūlyčiau apsilankyti šalia senamiesčio esančioje kavinėje "Origo". Aplinka jauki, kava labai gera. Visai šalia jos rasite "Energiea." Čia vakarais vietos galite ir nerasti. Kas ieškosite suvenyrų ar šiaip norėsite pamatyti labai gražų knygyną, kuriame yra ne tik knygų, siūlau apsilankyti ČIA. 

Na gerai, Bukarešte galite rasti ir gražesnių vietų. Radau ir aš, nes buvau pasiklydęs… Čia tikrai galima pajausti Paryžiaus dvelksmą, bet ne švarą. Tai rajonas netoli Irano, Latvijos ambasadų. Pasivaikščioti čia geru oru, neskubant ir nestresuojant, jog pasiklydot, būtų malonu, gal pavyktų pajausti tą tikrąją Bukarešto istorijos dvasią.

Dėl to, koks Bukareštas yra dabar, ant rumunų pykti negalima, nes visi rumunai, su kuriais bendravome, sakė, kad tai negražus mietas, miestas neatspindintis Rumunijos.

Vietas, kuriose lankausi, vertinu kriterijumi - ar norėčiau čia grįžti. Šiuo atveju - gal, po 20 metų.

Manote, kad vertindamas šį miestą persistengiau, buvau per daug subjektyvus ir kritiškas? Bet tam ir keliaujame, kad rinktumėm įspūdžius, ir jie nėra blogi, jie tiesiog tokie. Norite savų įspūdžių - teks ten nuvykti ir įvertinti patiems, juolab jei jums pabodo gražūs Europos miestai, kur viskas taip pritaikyta turistams, kad kitą kartą pasigendi autentiškumo.

Nuotraukų ir teksto autorius: Nerijus Sujeta