Keliautojos įspūdžiai: Seišeliai ir mano kuklusis vidinis „aš“

Pradėsiu nuo to, kad nei aš, nei mano vyras tikrai nesame užkietėję keliautojai, nuovokiausi pigiausių šansų radėjai. Man regis, tai buvo pirma tokia tolima kelionė, į kurią leidomės savo jėgomis, t. y. be jokių agentūrų. Ir kaip tai pasiteisino!!! Kokiais 2500 € ir krūva pačių teigiamiausių įspūdžių, kurių, kad ir kaip norėčiau, čia perteikti nepavyks. Tai tikrai nebus pasakojimas, kaip pigiausiai nukeliauti į Seišelius, bet esu tikra, kad bent keletui planuojančių padėsime. Žinau, jog asmeninių patirčių apie šį romantiškai skambantį kraštą mūsų puslapiuose yra mažai. Taigi... pradėkime kelionę.

Keliavome du suaugę, 2015 m. vasario 1 d. – vasario 19 d. Kelionės datą ne maža dalimi įtakojo vyro užimtumas ir tai, kiek kainuos bilietai. Aišku, į oro sąlygas taip pat buvo atsižvelgta :) Kadangi mūsų tikslas buvo įsitekti į tuo metu dar buvusius 12 000 lt., t. y. ~3475 €, o kelionės į tolimus kraštus bilietai dažniausiai apima didžiąją dalį išlaidų, norėjome, kad bilietai nekainuotų daugiau kaip pusę numatytos sumos. Done! Bilietų ieškojau įvairiose paieškos sistemose. Radom neblogų ir tinkamų (kainos, bet tikrai ne patogumo prasme): Dublinas-Abu Dhabis-Mahe-Abu Dhabis-Dublinas. Liko išspręsti klausimą, kaip nusigauti ir grįžti iš Dublino. Čia pasitarnavo mūsų pigios oro linijos – pirmyn iš Kauno, grįžom į Vilnių, kas mums, Vilniuje gyvenantiems, buvo super patogu! Keliavome šauniomis oro linijomis – EtihadAirways. Valgyti duoda ir, beje, visai skaniai. Atsigert ir išgert – taip pat, pagalvėlę, dekutį, ausines, kad pažiūrėti kokį nematytą ar jau legenda tapusį filmą (pvz. „Titanikas“ :)), viską duoda. Nežinau, ko dar galėčiau reikalauti iš oro linijų, jei neskrendu pirma klase. Net įrankiai, kuriais valgėme buvo ne plastikiniai, o normalūs, daugkartinio naudojimo, man tas patiko. Aišku, gal dabar visur taip tolimų skrydžių reisuose, bet kai paskutinį kartą skridau, tą kartą per Atlantą, valgyt reikėjo su lūžinėjančia šakute ir nepjaunančiu peiliu... prasti prisiminimai. Šį kartą viskas buvo daug geriau. Galvoju, kas dar galėtų būti įdomu ir svarbu dėl skrydžių, bet matyt daugiau patirčių šiuo klausimu neturiu. Kaina? 1421,17 € (Kaunas – Dublinas (Ryanair) Dublinas – Abu Dhabi–Mahe – Abu Dhabi - Dublinas (Etihad) Dublinas – Vilnius (Ryanair)). Nežinau, daug tai ar mažai. Net neabejoju, kad buvo galima rasti ir pigiau, bet tuo metu, kai ieškojome, tai mums buvo pigiausias variantas, o ir atitiko mūsų tikslą – ne daugiau pusė numatyto biudžeto.

Na ką – bilietai jau el. pašte! Galvoje šiek tiek tvinksi nuo įtampos, nes nurodant emeil‘o adresą, į kurį turėjo atsiųsti bilietus, sugebėjau nurodyti neteisingą!!! Komentarų nereikia, aš pati sau jau daug prisikomentavau šiuo klausimu, bet viskas baigėsi gerai, greitai klaidą pastebėjau, informavau agentūrą, atsiuntė bilietus teisingu adresu. Tai gi, kitas etapas – kur gyvensim? Naktų numatyta ne taip ir mažai, 15. Ką pirmiausia daro nepatyrę keliautojai? Naudojasi visagaliu „google“ įvesdami ką nors panašaus į „kelionė į Seišelius“, „apartamentai Seišeliuose“ ar dar kaip nors panašiai gudriai. Aš pamenu tą stingdantį jausmą, kai pamačiau, ką mums siūlo „google“, o tiksliau už kiek jis mums siūlo! Dauguma pasiūlymų vienam žmogui buvo brangesni nei visas mūsų kelionės biudžetas. Lengva humoro gaidele su vyru pradėjom svarstyti, kas galėtų mums paskolinti palapines tam laikui. Na, bet pasėdėję pasitarę, ėmėmės rimtesnių paieškų. Trumpai pasakysiu, kad labiausiai pasitarnavo Trip Advisor – ten radom tikrai nemažai puikių ir tikrai įperkamų pasiūlymų. Mūsų pagrindiniai prioritetai buvo – kiek įmanoma arčiau vandenyno, kad galėtume pėstute ryte atsikėlę nueiti išsimaudyti, kad būtų pilnai aprūpinta virtuvė. Dar vienas pliusas buvo dedamas vietoms, kuriose buvo minima galimybė pasikepti maistą lauke ant griliaus. Taip pasidėlioję, kas mums aktualiausia, radome labai puikią vietą miestelyje Beau Vallon. Aš tikrai niekaip negalėčiau čia parašyti visko to gero, bet trumpai: kambarys su balkonu, virtuvė, saugoma teritorija, tvarkoma kasdien, teritorijoj palikus mašiną, apsaugos darbuojas ją išsiurbdavo, nuplaudavo, vos išėjus iš teritorijos – parduotuvė, kita parduotuvė – perėjus gatvę, vandenynas – 7 min. pėsčiomis, iki salos sostinės Viktorijos – 15 min. kalnų keliuku. Atvirai pasakysiu, aš tiek nerimavau, kai pervedėm avansą – ar mus pasitiks, ar tvarkinga ten bus, ar įmanoma bus gyventi ir t.t. ir pan. Bet viskas taip puikiai buvo, kad tikrai, galėčiau drąsiai rekomenduoti tą vietą visiems be išimties, tiek draugams, tiek nedraugams :)

Buto šeimininkas buvo tikrai labai paslaugus žmogus. Pasiėmęs iš oro uosto, pakeliui aprodė esmines vietas, paaiškino, ką ir kaip geriau daryti, ko nedaryti ir pan. Tiesa, kadangi buvom antra para be normalaus miego, tai ne viską ir atsiminėm, bet vis tiek jautėmės dėkingi :) Beje, seišeliečiai dauguma labai puikiai kalba angliškai, tad nerimauti dėl to, ar pavyks gauti atsakymą į klausimą, nereikia, tikrai atsiras ne vienas galintis padėti. Iš buto šeimininko taip pat nuomojome mašiną. Nutarėme, kad taip bus patogiau, nei ieškotis neaišku pas ką. Mašinytė maža, ala Hyundai i10, nei vienas negalėjom prisiminti tikslaus modelio, automatine pavarų dėže (šeimininkas minėjo, kad turistams kitokių net ir nerekomenduoja, nes eismas pas juos kaip Anglijoj – kaire puse). Važiavo kuo puikiausiai, jokių bėdų neturėjom. Pati nesiryžau išmėginti savo sugebėjimų važiuoti kita kelio puse, o vyras prie „atbulo“ eismo įprato per kelias dienas. Net ir kalnų keliukai nebuvo baisus uždavinys. Suma sumarum: gyvenimas 15 parų – 600 €, 11 dienų auto nuoma – 275 €, pasitikimas ir nuvežimas į oro uostą (nutarėm neeksperimentuoti ir neieškoti ten nuvykus autobusų, o geriau ramiai nuvažiuoti tiesiai į vietą) – 60 €. Na štai, pagrindiniai kelionės elementai yra – bilietai, apgyvendinimas, mašina (2356,17 € jau išleista).

Laikui bėgant pradėjom svarstyt, ką reikėtų nuveikti tuose Seišeliuose. Juk negulėsim 15 parų bambas išvertę (tiesą sakant, aš gal ir būčiau gulėjusi, bet reik juk ir vyrui malonumų apturėt). Sala nedidelė, lyg ir nepanašu, kad būtų galima kažką labai nuveikti. Ir vis dėl to, bambų deginimas sudarė mažiausią laiko dalį, nepaisant visų mano pastangų tam priešintis. Be abejo, tos 11 dienų auto nuomos mane jau iš anksto informavo, kad nebus čia pagulinėjimo savaitėlės. Ir vis tik...a woman can dream (moteris turi teisę svajoti). Dar būdami Lietuvoje šiek tiek domėjomės, ką reikėtų pamatyti, kur nuvažiuoti. Juk ir Makalius yra lankęsis šioje egzotiškoje šalyje, tad pas jį ir kreipėmės patarimų. Vieną įsidėmėjau labai gerai „jei buvai Seišeliuose, bet nebuvai La Digue, vadinasi niekur tu ir nebuvai“. Ir vėl mes skanuojam puslapius, ieškom, naršom, o juk aš – nepataisoma „all inclusive“ kelionių svajotoja! Tai gi, nuostabiąją La Digue galima pasiekti keliais būdais: plaukti keltu iš Mahe salos arba iš Mahe salos skristi į Praslin ir tuomet iš jos keltu keltis į La Digue. Mes pasirinkom pastarąjį variantą, nes apie pirmąjį nežinojome, o internete tiesiog nepastebėjome. Ramia širdimi, kaip jau tą patyrusi, galiu duoti pirmąjį patarimą planuojantiems – būtinai susiplanuokite La Digue saloj praleisti bent jau dvi dienas, kad galėtumėte ramiai pasimėgauti jos grožiu, neapsakomais paplūdimiais, ramybe. Per nežinojimą turėjome vos keturias valandas tarp skrydžių, keltų ir visų kitų keliavimų, tad tik paskubomis apskriejome tą rojaus kampelį. Nedarykite tokios klaidos, geriau nusimatykite papildomai kelis šimtus eurų nakvynei toje saloje, bet būtinai pasimėgaukite visu tuo, ką ji turi.

Skrydis irgi vertas dėmesio: skridom tokiu mažu lėktuvuku, kur nėra jokių skrydžio palydovių, o pilotų kabiną gali matyti, nes nėra jokių durų. Toks beveik privatus lėktuvėlis, įdomi ir smagi patirtis. Na, o dabar, protingieji kurmiai, paskaičiuokim: kelionė į šią salą atsiėjo nei daug nei mažai – 244,25 € skrydis Mahe-Praslin-Mahe, 54 € - keltas iš Praslin į La Digue ir atgal, 20 € - dviračių nuoma saloje, ir iš viso gauname: 318,25 €. Bet buvo verta. Nepaisant to, kad Seišeliai jau savaime yra nepaprastai gražūs, ta sala vis tiek yra unikali. Dar pasakysiu tiek, kad būdama pačioje saloje net nesugebėjau žavėtis ja tiek, kiek gal įmanoma, nes mano kuklus žmogiškasis „aš“, paprasčiausiai nesugebėjo rasti tinkamų tam emocijų. Ir visai neperdedu, man iš tiesų tai buvo kažkas, ko aš negaliu net ir papasakoti. Ten yra tiesiog fantastiškai gražu :)

Skrydis į La Digue salą, matyt, ir buvo didžiausias veikimas per visas atostogas. Kita vertus, mes beveik nuolat keliavom. Niekur neskubėdami, sustodami visuose įmanomuose, o kartais ir neįmanomuose paplūdimiuose, pažymėtose vietose, lankytinuose objektuose. Galiu pasakyti tiek, kad Mahe mes apkeliavom, bet nepaisant to grįžę ten rastume dar daug ką nuveikti tuo ramybe alsuojančiu tempu. Mahe saloje galima rasti viską: šilumą, lietų, kalnus, vandenyną (tiek žydrą žydrutėlį, tiek – mums artimesnės Baltijos spalvos), nuostabiausią žalumą, kurios yra tiek daug, kad sunku patikėti, jog ten vyrauja karščiai. Galima rasti net ežerą, šviesaus smėlio ir žvyro paplūdimius, fantastišką povandeninį pasaulį (kas nėra bandęs – būtiniausiai rekomenduoju!! Bent jau tokį, kokį išbandžiau pati – tą paprastą paviršinį nardymą). Nesu vandens pramogų mėgėja, man užtenka, kad vanduo tiesiog būtų horizonte, todėl mintis apie kažkokį nardymą buvo visiškai nepriimtina. Ir vis dėl to vyras įkalbėjo išmėginti. Ir ačiū jam už tai!!!

Be abejo, kaip ir daugelyje šiltų kraštų, žmonės ten mėgsta lengvai užsidirbti, o tai tikrai nėra sunku. Mūsų patirtis, tiesa, nebuvo pati geriausia, bet gal kitiems bus lengvas perspėjimas. Paplūdimiuose nuolat zuja įvairių „pramogų“ siūlytojai – kelionių į kitas salas, kelionių su piknikais, su vaizdais, su šokiais, be jų ir t.t., ir pan. Pasiklausę įvairių pasiūlymų nutarėm, kad be La Digue salos, reiktų nuplaukt į kokią nors dar vieną iš tų „pramogų“ siūlomų gretimų salų. Kaip išsirinkti teisingai – nežinau. Mes negavom nė pusės to, kas buvo žadėta sutariant dėl kelionės, todėl, matyt, reikėtų labai aiškiai kalbėtis – kur, kas, kaip. Į salą mus nuplukdė, bet visos dienos planas buvo visai kitoks, nei žadėta. Todėl rekomenduotume gerai išsiklausinėti. Nors greičiausiai prižadės tiek visko, kad tik jus įtikinti vykti būtent su jais, o ne su kitais, kurių ten pilna. Tiesa, dėl kainos derėtis galima ir reikia, būtinai. Gal ne kaip Turkijoje iki 200 %, bet bent jau 30% kainos, manau, tikrai galima nusiderėti. Mes už dviejų žmonių kelionę (maistas, lengvieji gėrimai, šiek tiek alkoholio, paviršinio nardymo įranga, trumpi paplaukimai iki gretimos salos) mokėjom 150 €, ir čia jau po derybų.

Visai netoli mūsų gyvenamo buto, šalia vandenyno, kartą į savaitę vakare vietiniai gyventojai suvažiuoja į savotišką „kaziuko mugę“. Tik pas juos vyrauja maistas, o pardavinėjamos prekės – suvenyrai turistams. Bet maistas – niam niam. Mums pavyko sudalyvauti dvejuose tokiuose susibūrimuose. Pirmą kartą per nežinojimą atėjome pavalgę, bet antrą kartą tokios klaidos nedarėme ir ragavome vietinių maistų. Tikrai skanu, o ir kainos toje mugėję nesikandžiojo. Tad jei kas apsistosite kažkur Beu Vallon, būtinai pasidomėkit, kada vyksta jų „kaziukas“. O jei ir apsistosite kažkur kitur – atvykti vakarui tikrai galima praktiškai iš bet kurios salos vietos.

Iš tiesų, galėčiau dar daug visko pripasakoti, bet galvoju, kad dar paminėsiu keletą aktualesnių dalykų, o patirtis, kurias galima rasti Mahe saloje, Jūs atrasite patys. Labai rekomenduojame keliaujant, čia jau net nesvarbu į kurią pasaulio vietą, naudotis programėle „maps.me“, į kurią parsisiuntus vietovės, į kurią vykstama, žemėlapį, jai vėliau nereikia interneto – veikia kaip visai neblogas GPS‘as, o ir šiaip parodo visokius užkaboriukus – vaizdinga vieta, vaizdingas suoliukas, šaunus takelis, krioklys, ir pan. Tikrai šauni programėlė. Be jos sunkiai būtų pavykę keliauti ta sala, nes labai daug dalykų ten esančiuose žemėlapiuose tiesiog nesimato.

Mahe saloje tinka turėti tiek eurus, tiek ir dolerius, o keityklos ten – ne taip kaip pas mus, bankai, o labiau primena mūsų vietinės reikšmės lombardus. Kursas, tiesa, keičiasi beveik kas dieną. Mums pakeliui prie vandens buvo trys keityklos, tai visose jose tą pačią dieną gali būti skirtingai kursai, tad pravartu pažiūrėti, kur geriau. Keitimo mokesčio nėra, tad galima keistis nors ir kasdien. Grynų pinigų turėti tikrai reikia, kortele atsikaityti galima palyginus mažai kur, o ir ten, dažniausiai, tik perkant už tam tikrą sumą. Maistą mes daugiausiai pirkdavom turguje, Viktorijos mieste. Vaisiai patys įvairiausi, keistų skonių ir išvaizdos, daržovės gan įprastos, žuvis šviežia. Jūros gėrybių, kad ir kaip būtų keista, nėra. Bet žuvis skani, įvairi, tikrai galima rinktis, ir be abejo – derėtis. Kavinėse, norit tikėkit, norit ne, mes nebuvom! Todėl apie kainas nelabai galiu ir pakomentuoti. Maistą kepėme patys ir valgėme tik namie. Trumpai kelios orientacinės kainos: CocaCola (1,5l) ~2.14 €, kiaušiniai (10 vnt.) ~2.25 € (juos, beje, parduoda vienetais, tad galima nusipirkti ir vieną), 5l vandens ~1.95 €, žuvies dviem žmonėm pavalgyti (deja, nepamenu svoriais) galima nusipirkti už 5 €, vietinis alus (0.33l) (visai neblogas) ~1.55€. Jei norisi atsivežti gėrimų, atsižvelgiant į leistinas normas, labiausiai rekomenduotume pirkti Mahe oro uoste atskridus, nes kainos yra tikrai ženkliai mažesnės nei pačioje saloje, pas mus, ar kituose tarpiniuose oro uostuose.

Apibendrindama šitą skaičiukų magiją galiu pasakyti, kad bendrai sudėjus visas išlaidas (maistas, gėrimai, benzinas, įvairūs skanumynai, lauktuvės (jų vietinė arbata – labai patogu, jei reikia nemažai kam parvežt po smulkmenėlę, MaheKings cigaretės – smulkmenėlė rūkantiems, keletas vietinių vaisių) ir pan.) mums atsiėjo ~ 500 €. Visko gali būti, kad kokiu 100 € ir apsirikau skaičiuodama, nes parsivežiau krūvą sąskaitų, užrašų ir kitų pasižymėtų sumų, tad gal kažkur ir apsižioplinau.

Išvada – į planuotą biudžetą tilpom!! Ir dar šiek tiek liko kitai, kiek paprastesnei, lengviau pasiekiamai šaliai. O mano kuklusis vidinis „aš“ nuo šiol nebe toks jau ir kuklus!

Už įspūdžius dėkojame

Barmenas.lt komandai!