Kelionės
Paslaugos
StraipsniaiVisai neseniai grįžome iš saulėtosios Kroatijos, tad kol įspūdžiai visai švieži, skubu pasidalinti jais su Jumis! Skrydžio bilietus pirkome vos savaitė prieš skrydį, kadangi iki paskutinės sekundės nebuvo aišku, kokia bus COVID-19 situacija ir ar pavyks iš vis mums paatostogauti užsienyje. O, kai bilietai jau buvo mūsų kišenėse, liko susiplanuoti maršrutą ir (bandyti) užkariauti Kroatiją.
Mūsų dviejų savaičių pagrindinis kelionės planas buvo – Zagreb, Rovinj, Pula, Plitvice nacionalinis parkas, Zadar, Split, Makarska bei, žinoma, Dubrovnikas, iš kurio ir skridome namo. Dar keletą miestelių, esančių pakeliui, turėjome pasižymėję, jei norėtumėme kur nors sustoti atsipūsti ar tiesiog pramankštinti kojas. Nors atstumai Kroatijoje neatrodo dideli, tačiau daugumoje kelių greitis yra ribojamas iki 60km/val., todėl visuomet atkreipkite dėmesį ne tik į kilometrų skaičių, bet ir numatomą kelionės laiką! Mes stengdavomės išvažiuoti rytais, kuo anksčiau, kad iki pietų spėtumėme pasiekti dienos tikslą ir mūsų mažasis, trijų metų turistas galėtų pietų miegą išmiegoti viešbučio lovoje. Kita priežastis – karštis. 35-37 laipsniai šilumos ir didelė drėgmė – išbandymas net ir didžiausiems karščio mėgėjams! Tad, jei planuosite keliauti į Kroatiją liepos/rugpjūčio mėnesiais, turėkite tai galvoje!
Prieš skrendant į Kroatiją reikia užpildyti įvažiavimo į šalį formą, kurią galite rasti čia, ją tikrino tiek išskrendant, tiek atskridus į šalį. Taip pat reikia turėti vakcinacijos sertifikatą arba neigiamą COVID-19 testą. Nors oficialiame Kroatijos saugumo reikalavimų internetiniame puslapyje buvo parašyta, kad testą galima atlikti jau nuskridus, to labai nerekomenduoju. Pirmiausia dėl to, kad nesu tikra, ar be sertifikato galėsite užpildyti įvažiavimo į šalį formą, kadangi joje reikia įkelti skiepų/neigiamo testo sertifikato kopiją, o antra – oro uostuose (tiek išskrendant, tiek atskridus) taip pat liepė parodyti serfikatus. Taip kad užpildyta forma ir sertifikatas yra būtini, norint išvengti papildomų nervų prieš kelionę.
Tik nusileidus Zagrebo oro uoste, nuskubėjome pasiimti išnuomotą automobilį ir, tiesiu taikiniu, į viešbutį pailsėti. Šiek tiek pamiegojus, išsiruošėme pasivaikščioti po centrinę miesto dalį, kurioje jau šeimininkavo Ponas Futbolas! Pro visus langus, kavinių terasose, miesto skveruose… Visur galėjai girdėti ir matyti futbolą bei jo fanus! Kroatams futbolas – šventas reikalas! Tad įsiliejome į šį šurmulį ir mes, o vakarop dar turėjome laiko aplankyti Zagrebo katedrą, vietinį turgų, šv. Marko bažnyčią bei įžymųjį funikulierių (bilietas – apie 10 kunų žmogui). Atvirai pasakius, nesužavėjo mūsų Zagrebas, buvome numatę jam skirti dar vieną dieną, tačiau nusprendėme, kad kitur bus įdomiau ir jau kitą rytą krovėmės daiktus į Rovinj. Kelias tikrai ilgas (ir mokamas), tad nusprendėme užsukti ir atsigaivinti į Opatiją – nedidelį kurortą prie Rijekos. Nors paplūdimys (jei taip galima pavadinti betoninį grindinį ant kurio visi ilsėjosi ir deginosi) mūsų nesužavėjo, tačiau promenada bei jūros vaizdai buvo tobuli! Išsimaudę bei suvalgę po didžiulę porciją ledų (kaina 10-12 kunų) tęsėme kelionę į Rovinj.
Kodėl pasirinkome būtent Rovinj? Nes tai – labai patogi vieta Istrijos pusiasalio tyrinėjimui, taip pat tai labai gražus bei romantiškas miestelis, o kur dar vieni iš geriausių paplūdimių, kuriuos matėme Kroatijoje! Atostogaudami visuomet stengiamės ne tik apžiūrėti vietos įžymybes, bet ir pailsėti, tad Rovinj mums buvo idealus variantas! Nakvynei Rovinj (ir visuose kituose miestuose) pasirinkome apartamentus, nes keliaujant su mažu vaiku tai yra pats patogiausias variantas – vietos daug, pilnai įrengta virtuvė, balkonas su nuostabiu vaizdu, o ir nuomos kaina labai draugiška piniginei (visuose miestuose mokėjom apie 50 eur už naktį, nuomavomės booking.com platformoje).
Besiilsėdami dar spėjome aplankyti Poreč bei Motovun miestelius bei, žinoma, Pulą. Poreč – labai simpatiškas, nedidelis pajūrio miestelis, o štai Motovun – visai kitoks! Jis įsikūręs ant kalno, toliau nuo jūros. Fantastiškai graži ir įdomi vieta, tik vienas minusas – tai yra visiškai turistinis miestelis. Šiuo metu turistų buvo nemažai, bet stumdytis nereikėjo, o kaip ši vieta atrodo per patį sezono įkarštį bijau ir pagalvoti. Jei sugalvosite aplankyti šį miestelį, važiuokite kuo anksčiau ryte, kad aplenktumėte dalį turistų ir rastumėte laisvą mašinos stovėjimo vietą, arba vakarop, saulei leidžiantis, vaizdai tuo metu yra nepakartojami! Na ir Pula... Jei jau esate šioje Kroatijos pusėje – praleisti šio miesto neturėtumėte dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – kelias vedantis nuo Rovinj iki Pulos. Jis visas apsodintas alyvmedžių giraitėmis ir ten įsikūrė daugybė vietinių parduotuvėlių, kur galite įsigyti labai kokybiško kroatiško alyvuogių aliejaus. Taip pat kainos Puloje mums pasirodė pačios mažiausios iš visų lankytų miestų. Ir būtina paminėti šio miesto lankytinas vietas – senamiestį ir amfiteatrą! Net jei esate buvę Romoje, tikrai nenusivilsite šiuo amfiteatru. Jis didelis, puikiai išsilaikęs, šalia jo tyvuliuoja jūra… Vaizdas lyg iš gražiausio atviruko.
Toliau mūsų kelionėje – Plitvice nacionalinis parkas. Ne veltui tai lyg Kroatijos simbolis. Grožio nenupasakosi žodžiais, tad tiesiog reikia patiems pamatyti. Karantininiu metu žmonių ten nebuvo labai daug, lengvai radome laisvą vietą pasistatyti automobilį ar pasidaryti nuotraukas be pulko žmonių. Bilietus galima pirkti vietoje arba internetu. Mes pirkome vietoje, nebuvo jokių eilių, tačiau sezono metu tikrai geriau nerizikuoti ir nusipirkti iš anksto. Įėjimo kaina – apie 150 kunų, tačiau į tai jau yra įskaičiuotas plaukimas laivu, važiavimas traukinuku ar autobusu. Parke yra du įėjimai ir daugybė vaikščiojimo trasų, kiekvienas gali pasirinkti pagal savo norus ir galimybes. Mažas pastebėjimas – nepamirškite vandens ar užkandžių. Kavinukių yra, tačiau labai mažai ir kainos didelės.
KIti mūsų sustojimai – Zadar ir Split. Miestai panašūs savo gyvybe, bet kartu ir labai skirtingi. Abejuose miestuose praleidome po dvi dienas ir abu mums labai patiko. Paklausite kuom? Zadar – gyvybingas miestas, daugybė žmonių centre, promenada pasivaikščiojimui prie jūros...Split senamiestis yra VAU! Mažos gatvelės, praėjimai… Lyg primena Tuniso mediną, lyg Italijos miestus, lyg kažką, kas labai pažįstama, bet dar iki galo neatrasta. O toliau – Makarska. Čia jau susipina dvejopi jausmai. Prie Makarskos esantis Biokovo nacionalinis parkas yra dar viena vieta, kurią PRIVALOMA pamatyti, jei esate šioje Kroatijos dalyje! Kalnai, jų dydybė ir adrenalinas – viskas persipina šiame parke. Jei nuspręsite čia važiuoti, prisiminkite kelis dalykus – bilietas kainuoja apie 60 kunų, per 1 valandą yra įleidžiamos tik 25 mašinos, kadangi kelias į kalną yra labai pavojingas. LABAI PAVOJINGAS. Todėl maksimali koncentracija, puikūs vairavimo įgūdžiai yra būtinybė (kitu atveju galite tiesiog nusipirkti ekskursiją ir nerizikuoti savo bei kitų gyvybėmis, ekskursijos kaina iš Makarskos miesto – apie 120 kunų). Kelio atkarpa iki kalno viršūnės yra 23km, ją nuvažiuosite per mažiausiai valandą laiko (ir tiek pat atgal), tačiau priminsiu dar kartą – kelias ten yra labai pavojingas, bet vaizdai… Mes su vyru diskutavome, kur yra gražiau, Plitvice parke ar Biokovo parke ir mūsų nuomonės išsiskyrė, taip kad šis kalnas ir kelias iki jo yra labai labai užburiantys. Makarskos miestas mums nepatiko, taip paprastai pasakius. Tai lyg Palanga per ilgąjį vasaros savaitgalį. Žmonių daug, nėra vietos nei praeiti, nei prigulti paplūdimyje (aš nežinau, kas čia darosi sezono metu, jei dabar jau nebebuvo vietos), maisto kokybė prasta, lankytinų vietų ar bent kažko įdomesnio nėra. Trumpai pasakius – tik jūra, žmonių prikimšta promenada ir barai. Viskas. Sutikome ten nemažai lietuvių, čekų, bet dauguma – turistai iš Lenkijos, kurie atvažiuoja savaitei ar kelioms su visa šeima ir gimine. Jei ne šalia stūgsantis Biokovo kalnas, tai būtų ir visai neverta čia užsukti.
O dabar trumpai apie Adrijos jūros brangakmenį – Dubrovniką ir kelią iki jo. Nuo Makarskos iki Dubrovniko yra geras „gabalas“ kelio. Galima važiuoti autostrada arba galima važiuoti vietinės reikšmės keliu. Bendras kelionės laikas skiriasi pora minučių, tačiau bevažiuojant pamatyti vaizdai skiriasi gerokai, todėl nerekomenduojame važiuoti autostrada. Netoli Bosnijos ir Hercogovinos sienos prasideda derlingiausia Kroatijos vieta. Pakelyje auga arbūzai, melionai, figos… O šalia renkasi kaimo bobutės, kurios juos pardavinėja. Labai smagus vaizdas ir labai skanūs vaisiai, tačiau kainos neypatingos, Zagrebo turguje buvo gerokai pigiau. Įvažiuojant į Bosnijos ir Hercogovinos teritoriją, pasieniečiai, patikrinę pasus, praleidžia važiuoti tolyn. Jokių įvažiavimo formų ar neigiamų testų niekas neklausia. Lygiai tokia pati procedūra laukia ir vėl įvažiavus į Kroatiją. Mums jokių kamščių nepasitaikė ir viską pravažiavome ganėtinai greitai, tačiau vietiniai minėjo, kad vasaromis, kai būna daug turistų, būna ir daug kamsčių. Tik pravažiavus pasienio kontrolę, jūroje pastebime austrių tinklus ir daugybę mažų kioskelių, kuriuose pardavinėja šviežias austres. Tai mums buvo labai maloni staigmena! Aš niekur nebuvau skaičius, kad Kroatijoje yra populiaru auginti austres, o pasirodo – yra! Vienos austrės kaina – apie 6 kunos arba 1 euras. Užkandę austrių, pasiekėme ir Dubrovniką, kuriam turime paskutinę parą iki skrydžio namo. Aš tiesiog nežinau, ką pasakyti apie šį miestą. Jis labai gražus, labai didingas, įdomus bei užburiantis... Ir gerokai brangesnis nei visi kiti Kroatijos miestai. Tai pirmi apibūdinimai šovę man į galvą. Neįmanoma nupasakoti grožio ir emocijų esant ten. Tie, kas žiūrėjo serialą „Sostų karai“ supras ką aš turiu omenyje, nes šis serialas buvo filmuotas būtent Dubrovnike (ir kai kurie epizodai Splite). Tiesiog, turėdami galimybę, nuvykite patys ir suprasite apie ką aš kalbu.
O dabar įdomiausia dalis- skaičiai. Skrydžio bilietai visiems – 290 eur (du suaugusieji ir trejų metų vaikas). Automobilio nuoma dviem savaitėms, su pilnu draudimu, paėmimu iš Zagrebo ir grąžinimu Dubrovnike – apie 400 eur. Kuro kaina – apie 1,50 eur (11 kunų), kelionės metu nuvažiavome apie 1400km. Nakvojome septyniuose miestuose, vidutinė nakvynės kaina – 50 eurų. Maisto kainos parduotuvėse panašios kaip Lietuvoje, ledų kaina svyruoja nuo 1,10 eur (8 kunų) Puloje iki 2 eur (14 kunų) Dubrovnike. Patiekalų kainos kavinėse svyruoja nuo 8 eur iki x eur. Pigiausiai, mūsų akimis žiūrint, buvo Zagrebe ir Puloje, brangiausiai – Dubrovnike. Alaus kaina visur, išskyrus Dubrovinką, buvo apie 2,80-3 eur (20-25 kunos), Dubrovnike kaina buvo nuo 5,60 eur (40 kunų). O brangiausiai, kiek matėme, kaina siekė net ir 80 kunų už 0,5l bokalą alaus.
Teksto autorė: Karolina Liaugminaitė – Karu
