Pirmiausiai turėčiau pasiaiškinti dėl pavadinimo. Nors esame apkeliavę visas didžiausias Europos salas, išskyrus gal tik Korsiką, o ir žemyninę Portugaliją prieš nemažai metų išnaršėm, Madeira niekada nebuvo mano svajonių kryptis. Galbūt dėl mito, kad čia „diedukų sala“, nėra daug paplūdimių ir nevyksta vakarėliai. Iš karto puolu ant kelių atsiprašyti – šita sala tikrai „kitokia“, nepalyginamai įspūdingesnė už kitas Europos salas ir su Viduržemio jūros pakrantėmis „šalia nestovi“. Čia tikrai pati egzotiškiausia gamta, niekur Europoje nėra tiek daug žalumos ir tokių augalų (na nebent dirbtinai pasodintų). Kalnai, be proto statūs ir, skirtingai nei kitur, žali žali... Begalės takų žygiams, levados, tarpekliai, kriokliai, skardžiai, vandenynas... Bet labiausiai man čia patiko oras, o ypač tas neapsakomas, tropinis lauro miškų kvapas – drėgnas, skanus, atrodo, prieskoniais kvėpuoji. Vietiniai žmonės draugiški, neįkyrūs, vairuoti paprasta, parkuotis irgi, visur labai švaru. Su vyru juokavome, jog nėra prie ko čia ir prikibti. Dar savęs klausiu, o gal čia taip gerai, nes dėl pandemijos senokai buvom kur nors išvykę? Bet manau, kad ypač dabar, per pandemiją, Madeira dar labiau ideali – turistų nedaug ir tie visi plius minus mūsų amžiaus, o vakarėliai vistiek nevyksta visame pasaulyje. Bet apie viską iš eilės.