Kelionė per Balkanus + FOTO

Pasakojimo apie mūsų kelionę nenoriu išplėsti ir labai smulkiai aprašinėti. Tai bus daugiau informacinio pobūdžio: ką daryti, ko ne, į ką atkreipti dėmesį ir kas svarbiausia – išlaidos ir taupymas. Nors po kelionės supratome, kad daug kur iš tiesų neapgalvotai išlaidavome, bet tam juk ir yra atostogos, bent retkarčiais neskaičiuoti.

Viskas prasidėjo, kai nusprendėme aplankyti Juodkalniją, o tai norėjome padaryti tik pravažiavus Kroatiją. Savo automobilio nenorėjome aukoti šiai kelionei, todėl teko pamąstyti, kaip patogiau ir taupiau pasielgti. Po ilgų diskusijų nusprendėme skristi į Prahą, ten nuomotis automobiliuką. O grįžti iš Budapešto. Keliavome keturiese, tad vidutiniškai bilietai Vilniaus-Praha (su „Air Lituanica“) ir iš Budapešto į Vilnių su „Wizzair“ ir „Ryanair“ kainavo 290 Lt. Bagažo kainų neskaičiuoju, kadangi tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas keliauti su lagaminu ar be. Nors šioje kelionėje pamatėm „Wizzair“ bagažo paslaugų privalumą prieš „Ryanair“.

Ir štai vėlyvą spalio pradžios vakarą mes Prahoje. Nuo oro uosto iki viešbučio taksi nuderėjome už 550 Kronų. Keliaujant keturiese – labai gera kaina. Nakvynę pasirinkome netoli centro ir greitkelio į Austriją, kad po to nestovėtume rytiniuose kamščiusoe. Kitą dieną išsinuomavome automobiluką ir jau po pietų buvome pasienyje su Austrija. Nuomojantis automobilį norėtume patarti turėti ne tik asmens dokumentą ir teises, bet ir, pvz., draudimą su Jūsų duomenimis ir adresu. Nes ir šį kartą teko raudonuoti už mūsų tautiečius. Nuomos punkte mums pranešė, kad pigiausia ir lengviausia padirbt Lietuvos pasą ir kad neseniai lietuvė išsinuomavo tris Mercedes automobilius, iš kurių nuomotojai rado tik vieną. Tad nuomos procesas užtruko. Automobilį nusprendėme perduoti nuomotojams toli nuo Prahos, tad reikėjo papildomai sumokėti už automobilio pargabenimą (apie 200 eurų.). Už 9 paras gavosi nei daug, nei mažai – apie 600 eurų, nors suma galėjo būti apie 50–70 eurų mažesnė. Patarčiau mokėti grynais, ne kortele, nes nuo kortelės nuskaičiavo labai nepalankiu Kronų ir Euro kursu.

Pasienyje su Austrija siūlau apsipirkti prekybos centre būtiniausių produktų. Juk Čekija buvo pigiausia šios kelionės šalis.

Apie kelio mokesčius paminėsiu, bet turbūt visi ir taip žino, kad įvažiavus į Austriją (pvz., 8,5 euro už 10 parų), Slovėniją, Vengriją reikia pasirūpinti vinjetėmis ir jas klijuoti ant stiklo tik tose vietose, kur nurodyta ant pačios vinjetės. Nors jų kaina pasirodo nemaža, ypač kai žinai, kad keliausi ne 10 parų per šalį, o tik keletą valandų, bet patikėkite – baudos labai didelės.

Pravažiavę autostrada Austriją, atsidūrėme Slovėnijos Maribore. Važiavome šiuo keliu, nes mums taip patarė, kad išvengtume kamščių Austrijos tuneliuose. Tad Bledą palikome kitam kartui.

Būtinai aplankykite pakeliui Liublijaną. Jaukus, šiltas miestelis, kuriame tikrai daug nesugaišite laiko ir būtinai nueikite į turgelį, sezono metu ten yra daug skanėstų J. Taip pat užsukome į Slovėnijos pajūrį – Koperį. Tik čia pajutom, kad jau atostogos! Jūra, saulė, šiluma.

Keliaujant per Kroatiją, nakvynes rinkomės atsitiktinai, iš anksto nerezervavome, nors, kaip paaiškėjo, galima buvo nemažai ir sutaupyti, ir gyventi arčiau jūros, ir sugaišti mažiau laiko ieškant apartamentų. Visos kelionės metu (turėjome 10 nakvynių) už nakvynę vidutiniškai mokėjome apie 13-14 eurų vienam asmeniui.

Įvažiavę į Kroatiją supratome, kad čia neįsibėgėsi. Pirmiausia tai ženklai, ribojantys greitį. O antra, kroatiškos baudos už greičio viršijimą. Tad su šiuo reikalu atsargiai. Už 12km/h mes sumokėjome 125 Lt. Galėjo būti ir 250 Lt, bet kadangi sutikome mokėti vietoje, kaina sumažėjo per pusę. Baudų sumas patikrinome, kad nebūtume apgaudinėjami policininkų. Tad nuo šiol važiavome pagal taisykles, kas labai vargino ir planuotas maršrutas prailgo, kadangi maksimalus leidžiamas greitis kito nuo 40 iki 60 km/h. Gerai tokiais atvejais turėti kunų, nes mokant baudą reikėjo važiuoti iki bankomato. Bankomatas nuskaičiuoja irgi nepalankiu kursu, tad idealiausią kursą matėme tik Rovinyje – už 1 eurą gavome 7,6 kunas. Didmiesčiuose ir turistinėse zonose šis kursas yra mažesnis + dar prisideda komisiniai. Kroatijoje pasiruoškite ženkliai didesnėms maisto kainoms kavinėse.

Už kelius Kroatijoje mokama prie vartelių nusukant nuo greitkelio, įvažiavus reikia tik atsispausdinti iš aparato talonėlį. Paskaičiavus gavosi, kad už 1 km mokėjome 10 lt. centų. Taip kaip ir į priekį važiavome tik pajūriu, už kelius mokėjome tik keliose vietose.

Pakeliui aplankėme vertus dėmesio miestelius ir miestus tokius kaip Rovinis, Cirkvenicas, Senj, Zadaras (rekomenduoju į jį važiuoti su keltu per salą, GPS pats nurodo šį maršrutą. Už keltą keturiem asm. + automobilis sumokėjome apie 60 litų (136 kunai)), Šibenik, Primošten, Trogir, Split, Dubrovnikas.

Juodkalnija pakerėjo savo jūra, jos spalva ir paplūdimiais bei kalnais. Pakeliui į Budvą teko grožėtis Kotoro įlanka, Kotoro miesteliu. Pačioje Budvoje nakvynės kainos didokos (aplink prabangūs viešbučiai ir Kazino), todėl pasirinkome labai jaukų miestelį Rafailoviči, maždaug už 5 km nuo Budvos, šalia gražaus paplūdimio ir įlankos.

Juodkalnijoje su greičiu irgi atsargiai. Važiavom 45 km/h greičiu kur stovėjo 40 ženklas, vis tiek sustabdė ir liepė mokėt baudą, nes jų duomenimis mes važiavome 55. Tad nepasiduokite, bandykite įrodinėti savo tiesą. Šiuo atveju praverčia rusų ir lenkų kalbos žodynas. Tad nieko nepešę, Juodkalnijos policininkai mus paleido. Buvo ir dar vienas atvejis su greičio viršijimu. Sustabdžiusiam policininkui prisipažinome, kad iš tiesų galėjome viršyti greitį, bet kadangi ženklą 80 staigiai keičia 60 ir stabdymas nuokalnėje, tai neužteko laiko sulėtinti iki reikiamo greičio ir t.t. Tad šį kartą geranoriškai nusiteikęs policininkas palinkėjo mums geros kelionės.

Juodkalnijoje nusprendėme daugiau laiko skirti poilsiui, tad aplankėme tik Stary Bar, tikrai verta, kadangi retai kur galima pamatyti 12 amžiaus cerkvę ir kad vienoje vietoje būtų cerkvė, bažnyčia ir mečetė. Verta dėmesio ir Šv. Stefano sala.

Važiuojant atgal Budapešto link, apsistojome jaukiame miestelyje Senj, taip pat verta aplankyti ir KRKA parką arba garsujį Plitvicos ežerų parką (tikrai reta kur pamatysi šitiek ežerų ir krioklių vienoje vietoje). Link Vengrijos keliavome tik autostrada (~ 600 km.), tad už kelius sumokėjome apvalią sumelę. Jei nuspręsite aplankyti Zagrebą, negaiškite laiko, nieko ypatingo ten neatrasite, tiesiog susipažinsite ir užsidėsite pliusą, kad buvote Kroatijos sostinėje.

Noriu paminėti, kad keliavome jau pasibaigus sezonui ir nakvynių kainos buvo sumažėjusios beveik dvigubai, ko nepasakysi apie maistą.

Įvažiavus į Vengriją už pasienio punkto reikia už kelių km nusukti nuo greitkelio ir nuvažiuoti į Letenye miestelį, artimiausioje degalinėje sumokėti už kelius.

Daugiau kaip ir viskas aišku: naktinis Budapeštas (nuostabus senamiestis kaip dieną, taip ir naktį), palinka, guliašas, oro uostas, persėdimas Briuselio oro uoste, Vilnius... home sweat home.

Dėkojame mūsų skaitytojui už įspūdžius.