Atvykite į Kiprą – čia niekada nepritrūks saulės, vyno ir meilės

Atvykite – čia niekada nepritrūks saulės, vyno ir meilės, – taip savo šalį pristato Trodo kalnuose esančios vyninės savininkas, kurio nuoširdi šypsena neleidžia abejoti nė vienu žodžiu. Ir išties, praleidęs čia bent savaitę, įsitikinsi tuo pats. Kipras vilioja paplūdimiais, mitais ir istorija, tu amžiams įsimylėsi jo kalnus, uolėtas pakrantes ir kone ištisus metus žydinčius sodus.

Kipras – tikėtini netikėtumai

Kalbėdami apie Kiprą, žmonės dažniausiai mini paplūdimius, uolas, debesų beveik niekada netemdomą saulę, tobulą įdegį ir apsipirkimus, o Trodo kalnai tarsi paliekami antrame plane. Tačiau, jei nepabūgsi ne visai saugiai atrodančių, siaurų, vingiuotų kalnų keliukų ir jais pakilsi, aplankysi kalnų miestelius, o ypač Kykos vienuolyną, greičiausiai būtent ši kelionės dalis paliks giliausius įspūdžius. Keliaudamas čia nepamiršk šiltesnių rūbų, nes pakilus viršun dažnai būna vėsiau, gali ir palyti. Į kalnus geriausia vykti išsinuomojus automobilį, nes tuomet galėsi ramiai apkeliauti visas tave dominančias vietas ir užtrukti ten tiek, kiek panorėsi. Tiesa, yra vienas niuansas – eismas čia, kaip ir Maltoje, vyksta kairiąja kelio puse, tad prie to įprasti gali būti nelengva. Į kalnus taip pat važinėja ir autobusai, organizuojamos ekskursijos. Ekskursijų ir jų organizatorių pasirinkimas pakankamai nemažas – Pafoso mieste ne vienoje vietoje matėme kompanijas, siūlančias ekskursijas anglų, rusų, prancūzų, vokiečių kalbomis, kurių kainos pasirodė daug draugiškesnės, nei pasiūlytos viešbučio: į Trodo kalnus nuvykti buvo galima už 20–30 eurų, kai viešbutyje šią ekskursiją įsigyti siūloma už 50 eurų.

Trodo kalnuose stūkso XI a. įkurtas Kykos vienuolynas. Jame tvyrančią ramybę ir šventumo atmosferą šiek tiek trikdo turistų gausa, ypač sezono metu, tad norėdamas geriausiai pajusti išties didingą šio vienuolyno dvasią – vyk ne su ekskursija. Taip pat reikėtų atsiminti, kad viduje neleidžiama fotografuoti ir prašoma apsirengti kukliau – sijonai ir kelnės turėtų būti žemiau kelių, o palaidinės dengti pečius. Tiesa, jeigu tai pamirši – nieko baisaus, nes vienuoliai prie įėjimo dalina apsiaustus, kuriais vilkėdamas galėsi patekti vidun. Tai ortodoksų vienuolynas, todėl moterims derėtų nepamiršti ir skarelės. Turistams nukrypimas nuo normos atleidžiamas, tačiau šį pagarbos ženklą vienuoliai vertina. Pačiame vienuolyne galėsi aplankyti seną cerkvę su šv. Marijos ikona, taip pat apvaikščioti vienuolyno kiemus ir koridorius, įsigyti vienuolių rinktų žolelių, arbatžolių, jų gaminto vyno ir įvairių kitų rankų darbo dalykų.

Būnant kalnuose taip pat verta užsukti į kaimelius, tenai sutiksi malonius ir draugiškus vietinius, rasi užeigų ir vyninių, iš kurių atsiveria gražios kalnų panoramos, taip pat nemažai vynuogynų ir vyno ūkių. Daugelyje jų siūlomos nemokamos vyno, sūrio ir kitų užkandžių degustacijos, šiek tiek primenančios Italijos Montepulčiano miestelio vyninių organizuojamas degustacijas. Čia populiaru ragauti Commandaria vyną, kurį vietiniai pristato kaip savotišką Limasolio simbolį. Tai labai saldus vynas, beveik kaip likeris, apie 15 proc. stiprumo, kurį visai smagu siurbčioti neskubant ir plepant su kalbiais vyninės savininkais.

Kipro dualizmas

Šiaurinė salos dalis nuo 1974 m. yra okupuota turkų. Graikiškosios dalies kipriečiams tai labai skaudi tema, nes daugelis jų buvo priversti palikti savo namus, daiktus, žemę ir pasitraukti į pietus, užleidžiant visą užgyventą turtą okupantams. Nepaisant to, turkišką Kipro dalį aplankyti tiesiog būtina – šiaurinėje dalyje plytinti Kirenija ir aplink ją esantis regionas palieka neišdildomus įspūdžius. Graikišką ir turkišką dalis skiria demarkacinė linija, saugoma automatais ginkluotų kareivių, tai sukelia nelabai malonų įspūdį, o ir pasus jie tikrina labai sąžiningai. Nepasiėmusius dokumentų be jokio gailesčio grąžina atgalios, tad, susiruošus į Kireniją, paso geriau nepamiršti.

Vos kirtus demarkacinę liniją, pajusi skirtumą. Iš Turkijos atvykę naujakuriai namus statosi turkiško stiliaus, gatvėse nemažai moterų vaikšto apsirengusios pagal islamo reikalavimus, taip pat stūkso apleisti namai. Ir, be abejo, kebabai. Daugybė užeigų, kebabinių, turkiškų saldumynų parduotuvėlių bei ganėtinai priekabių turkų, primygtinai siūlančių užeiti į jų kavinę. Jų būreliai pasitiks tave didesnių miestų turistų pamėgtose gatvėse. Šiaurinėje dalyje tikrai sužavės ten esantis gotiškas Belapaiso vienuolynas ir kalnuose įkurta, nepaprasto grožio vaizdų apsupta viduramžių laikotarpio Hilariono pilis. Taip pat senasis Kirenijos uostas ir jame esantis senovinis įtvirtinimas, nuo kurio aukštų kuorų atsiveria gražus bei romantiškas vaizdas į uostą ir jūrą. Šiame forte įsikūrusiame muziejuje eksponuojamas jūros dugne rastas nuskendęs didžiulis, stebėtinai gerai išsilaikęs senovinis laivas ir jo išlikęs krovinys – tikrai labai įdomi ekspozicija, kurią verta aplankyti.

Romantiškoji Kipro pusė

Netoli Pafoso stūkso, ko gero, žinomiausias Kipro objektas – Afroditės uola. Čia, pasak legendos, iš jūros į krantą išbrido Afroditė. Ši vieta apipinta legendomis – vienišiai pakrantėje ieško širdelių formos akmenukų, tikėdami, kad tai jiems atneš meilę, turintys antrąją pusę stengiasi čia praleisti kuo daugiau laiko, kad jų meilė būtų tvirtesnė. Netoli esančiose olose yra, yra Afroditės maudyklos. Teigiama, kad jose išsimaudę žmonės atjaunėja, pagražėja, atgauna jėgas. O išsimaudę Meilės fontane įsimyli pirmą sutiktą. Išėję iš Afroditės maudyklų neskubėk šokti į autobusą ar taksi ir lėkti toliau – apėjęs priešais maudyklas esantį viešbutį ir kavinę išvysi labai vaizdingą skardį bei rasi laiptus, kuriais galėsi nusileisti į nedidelį, jaukų, tarp uolų įsitaisiusį paplūdimį. Jei netingėsi pasivaikščioti apylinkėmis, tikrai rasi romantiškų ir labai vaizdingų vietų.

Būtinai aplankyk Kato Pafosą – senąjį Pafoso miestą, archeologijos muziejų. Tai labai didelis muziejus atvirame lauke, ištisas atkastas miestas su antikinių vilų, kolonų, pastatų ir labai dailaus amfiteatro liekanomis. Viskas išsilaikę pakankamai neblogai, išlikę nemažai vilų ir terasų grindų mozaikų, vaikštinėdamas išties pajunti čia vyravusią senovinio miesto dvasią. Jis buvo įkurtas ant jūros kranto, tad visada iš vienos pusės matysite jūrą, o iš kitos – kalnus.

Kelionės, pramogos ir suvenyrai

Kipro viešasis transportas nėra labai gerai išvystytas. Autobusai retai važiuoja pagal tvarkaraštį, o ir važinėti nustoja pakankamai anksti. Todėl visuomet, planuodamas dienos išvykas, klausinėk vairuotojų, kada bus paskutinis reisas, kokiu autobusu ir iš kur geriausia keliauti – maršrutai keičiasi, tad juos geriausiai žino patys vairuotojai. Visa laimė, kad jie dažniausiai nusiteikę padėti ir jų patarimai mums nė karto nepasirodė melagingi. Tačiau greičiausiai prireiks naudotis ir taksi paslaugomis, mat autobusai ir autobusiukai nenuveža iki visų lankytinų vietų. Taksi kainos – nenuspėjamas dalykas. Mes nematėme nei vieno skaitiklio, tad dažniausiai tai būdavo susitarimo reikalas. Tiesa, derėtis jie čia nelabai nusiteikę, o ir kainos pasirodė kiek išpūstos.

Apsipirkti geriausia prekybos centruose arba turguose. Turguje kainos mažesnės, tačiau nedaug, be to, kad rastum pigiau, reikia paieškoti. Tačiau mums labai patiko tiek turguje, tiek prekybos centre buvęs prieskonių pasirinkimas – vežėme jų ir sau, ir dovanų, ir tikrai nenusivylėme. Taip pat verta paragauti vietinės gamybos sūrių ir, žinoma, vyno. Kavinėse verta paskanauti šviežios žuvies ir jūros gėrybių. Visur nesunkiai susikalbėsi angliškai, taip pat nemažai kur pavyks susišnekėti ir rusiškai, mat Kipras labai mėgstamas rusų turistų, nemažai šios šalies piliečių čia turi įsigiję atostogų vilas.

Verta aplankyti ir netoli Ayia Napa esantį vandens parką „Waterworld“, ypač jei keliauji su vaikais. Įėjimo kaina vaikams iki 12 metų – 24 eurai, nuo 13 metų – 38 eurai. Parkas bus atviras lankytojams iki spalio vidurio.

Straipsnis iš „Makaliaus kelionės” žurnalo pirmojo numerio, Aurelija Nemickaitė.