Kartais einant Senos pakrante arba kur nors centre staiga išnyra čigoniškos išvaizdos merginos ir klausia ar nepametei žiedo. Žinoma sakai, kad ne, tada jos tą žiedą pavarto, randa "prabą", pasimatuoja - "ech, per didelis, prašom jums, bus suvenyras". Jeigu paimi į rankas ir jau nori eiti apsidžiaugęs tokiu lobiu, jos pradeda prašyti pinigų "kokakolai, kavai ir t.t." ir ganėtinai įkyriai. Vieni žiedus atiduoda atgal, kiti, mažiau drąsūs duoda kelis eurus. Jeigu nenori susimokėti, geriau auksinių žiedų neimti.
Kita dažna apgavystė - parašai labdarai. Merginos (vėlgi rumunės) prieina ir pradeda gestais rodyti, kad joms reikia parašų. Tiems, kurie sustoja jos gestikuliuodamos išaiškina, kad parašai renkami kurtiesiems/akliesiems ir bruka į rankas tušinuką. Jei pasirašai, reikalauja pinigų apie kuriuos iš pradžių neužsimena. Teko matyti lietuvį, kuris pasirašė ir nuėjo tolyn, o mergina jį dar ilgokai vaikėsi ir reikalavo pinigų, kol galiausiai nuėjo šalin. Tačiau didžiausia gudrybė čia yra ta, kad kol tu bandai suprasti ko iš tavęs nori, kas nors bando pavogti piniginę iš rankinės ar kišenės.