Kotryna dalinasi įspūdžiais iš rojumi žemėje vadinamų Seišelių: kai tave supa tokia gamta, pamiršti viską!

Kaip visuomet su vyru ieškojome egzotinės kelionės, kur būtų šilta, kai pas mus, Lietuvoje jau spaudžia šaltukas. Jokių kriterijų neturėjome, tiesiog laukėme kol rasime gerų skrydžių pasiūlymą. Vieną rytą, gerdama kavą darbe pamačiau specialų skrydžio pasiūlymą iš Varšuvos į Seišelius, jo kaina siekė apie 480 € į abi puses vienam asmeniui. Gal ir neatrodo labai pigu, tačiau mums tiko datos, tai nebuvo lietaus sezonas ir buvo šilta! Tad po kelių valandų, ilgai nedvejoję nusipirkome bilietus. Tiesa, iki Varšuvos turėjome atvykti patys, tai į kainą nebuvo įskaičiuota, todėl galutinė suma dar šiek tiek išaugo. Kaip visuomet pradėjome domėtis, dėliotis ko tikimės iš kelionės, ką norime pamatyti. Jau nusipirkę skrydžio bilietus supratome, jog kelionė nebus pigi, tiek viešbučiai, tiek visos kitos pramogos iš aprašymų neatrodė pigiai. Visgi, ko norėti skrendant į vieną iš gražiausių kampelių žemėje? Todėl nusprendėme gyventi apartamentuose, kitaip tariant butuose ar namuose, kuriuos užsisakėme per „Airbnb“ programėlę, kadangi turėjome viziją – kuo daugiau keliausime, tuo mažiau laiko leisime namuose.

Mahe, Praslin, La Digue – tai vienos iš garsiausių, populiariausių Seišelių salų. Todėl nutarėme aplankyti jas visas, savo dvi savaites atostogų padalinę kiekvienai iš jų.

Mahė sala

Tai Seišelių salyno sostinė, būtent į šią salą ir nusileidome. Tiesa pasakius iš jos labai daug nesitikėjome, todėl pasirinkome tik kelias nakvynes, tačiau buvome labai nustebę. Kadangi, kaip ir minėjau, viskas pasirodė brangu, tik atskridę nusprendėme iki savo apartamentų vykti vietiniu autobusu. Oro uoste išsikeitėme šiek tiek vietinių pinigų, kad turėtume grynųjų. Atėjome iki autobusų stotelės, ji visai šalia oro uosto ir vietinių pasiteiravome kada atvyks kitas autobusas. Jie atsakė, jog neužilgo – visi atsipalaidavę, niekas niekur neskuba. Taigi, po 30 min. jau buvome autobuse. Vietiniai kreolai draugiški, paprasti, padėjo įsikelti lagaminus, paaiškino kur mums išlipti. Kadangi buvome tik du baltieji tame autobuse, nesunku buvo atspėti jog esame turistai. Paklausite, ar nebijojome, ar nebaisu? Ne, o kodėl turėtų būti? Tikime, jog pasaulyje yra labai daug gerų žmonių ir kiekvienoje kelionėje ta taisyklė pasitvirtina 1000 %. Šią kelionę autobusu turbūt prisiminsime visą gyvenimą. Visą kelią važiavome pajūriu, tokio grožio pajūriu, kokio niekada nebuvome regėję. Vietiniai tiesiog išlipdavo savo stotelėje ir nužingsniuodavo namų link. Akys raibo nuo vandens žydrumo ir kontrastų. Taigi, po keliolikos minučių vietinis kreolas mus perspėjo, jog kita stotelė mūsų ir, kad nežiopsotume :) Šypteliojome, padėkojome visiems tame autobuse, o jie mus išlydėjo plačiomis šypsenomis. Kelioms naktims išsinuomavome butą, geroje lokacijoje, maždaug per vidurį salos (kai daug keliaujame, svarbu, jog vieta būtų patogi strategiškai, turėtų gerą susisiekimą), visai šalia vandenyno. Nakčiai mokėjome apie 80 € dviems asmenims. Pailsėję ir įsikūrę nusprendėme, jog laikas pasivaikščioti, pasižvalgyti. Nuėjome į paplūdimį, visai šalia apartamentų. Jis nebuvo TOP 10 gražiausių paplūdimių Seišelių salyne, manau, nebuvo net TOP 20, bet su vyru dar kelias minutes tylėjome netekę žado ir savaime kirbėjo mintis – kokie tuomet kiti paplūdimiai? Kokiame rojaus kampelyje esame? Mahė, iš kurios nieko nesitikėjome, labai maloniai nustebino. Kelias dienas naudojomės vietiniais autobusais pažinti salą, važinėjome į visus salos kampelius. Paskutinę dieną Mahėje nusprendėme išsinuomoti automobilį vienai parai, kad nuvažiuotume į atokiausius salos kampelius. Labai džiaugiamės, jog maršrutą susidėliojome būtent taip – akys spėjo prirasti prie neapsakomo grožio, nes kitos salos stebino vis labiau.

Praslin sala

Praleidę kelias dienas Mahe saloje, leidomės į tolimesnę kelionę – į Praslin salą. Kadangi, salose yra tik viena kompanija, kuri vykdo susisiekimą greitaeigiais laivais tarp salų, kreipėmės į ją. Bilietas vienam asmeniui į vieną pusę – 50 €. Po kelių valandų jau buvome Praslin saloje. Kaip ir minėjau, visas nakvynes užsisakėme per „Airbnb“. Praslin saloje šeimininkas, kurio apartamentuose apsistojome, pasisiūlė mus paimti iš uosto, kas buvo labai malonu ir netikėta. Tai nuostabi prancūzų pora, kurie pardavė savo nekilnojamą turtą Lione ir nusprendė gyvenimo saulėlydį praleisti Seišeliuose. Jų apartamentus La Colombe D'Or, rekomenduojame visiems – gyvensite ant jūros kranto ir jausitės lyg patys laukiamiausi jų svečiai. Taip pat, jų kaimynas organizuoja nuostabias ekskursijas, leidomės į dvi. Ar gali būti patogiau kai ekskursijos laivas išplaukia iš tavo kiemo, o kaimynas dar ir nuolaidą pritaiko?

Pirmoji ekskursija buvo į paukščių salą. Tai mažas rezervatas, kuriame gyvena nykstančios ir jau beveik išnykę paukščių rūšys. Jie visi gyvena laisvėje, prižiūrimi savanorių, iš tos pačios salos. Matėmė paukščių, kurių likę vos penki, visame pasaulyje. Gamta ten palieka be amo!

Antroji ekskursija buvo į vėžlių salą. Seišeliai garsėja vienais iš dižiausių pasaulyje sausumos vėžlių. Kol jų nepamatai, sunku protu suvokti, jog jie TOKIE dideli! Mano vyro ūgis 1,92m, o sutikome vėžlių, kurie buvo tik šiek tiek mažesni už jį. Maitinome juos bananais, tai jiems didžiausias delikatesas. Glostėme, žaidėme, tiesiog džiaugėmes vieni kitais. Ir jei galvojate, jog kartu su mumis tai darė dar šimtai turistų, tai labai klystate. Visur, kur tik keliavome Seišeliuose, sutikdavome tikrai ne per daugiausiai turistų, lyginant su kitomis šalimis, kuriose buvome ir tai labai džiugino. Patys gražiausi pasaulio paplūdimiai nebuvo nugulti armijos žmonių, o vieni iš didžiausių pasaulio vėžlių, kurie gyvena laisvėje, nebuvo nuvarginti turistų dėmesio ir jautėsi labai komfortiškai.

Taigi, Praslin sala žavėjo nė tik žadą atimančiais paplūdimiais, bet ir savo gamtos, gyvūnijos grožiu.

La Digue sala

Pati mažiausia iš visų trijų salų, į ją plaukėme tiesiai iš Praslin salos. Joje vakarais nebuvo apšvietimo, jokių automobilių, visas susisiekimas vyksta dviračiais. Sala maža, vietiniai vieni kitus pažįsta, turistų nėra labai daug. Šioje saloje yra mokamas paplūdimys, vienintelis, kuriame reikėjo mokėti įėjimo mokestį visos mūsų kelionės metu, bet tai buvo gražiausias paplūdimys, kurį tik esame matę. Labai rekomenduojame jame apsilankyti. La Digue sala – paplūdimių ir vėžlių sala, įmanoma, jog jų saloje sutiksite daugiau nei šunų. Taip juokaudavome su vyru, nes jie tiesiog vaikščiodavo kur norėdavo, visai nekreipdami dėmesio į turistus.

Coco De Mer 

Seišeliai garsėja ne tik gražiausiais paplūdimiais, bet ir didžiausias pasaulyje kokosais – Coco de Mer. Seišelių salynas tiesiog neatsiejamas nuo jų. Buvome ekskursijoje po džiungles, vienas tokios palmės lapas užauga maždaug žmogaus dydžio, o kokoso vaisius apie 10 kg ir daugiau! Gidė primigtinai reikalavo žiūrėti ne tik aplink save, bet ir į viršų, kad toks kokosas neužkristų ant galvos. Džiunglėse augo ne tik šie kokosai, bet ir vanilė, cinamonas, kas atrodė daugiau nei egzotiška, nes ragavome ką tik nuskinto cinamono ir vanilės žiedlapių. Taip pat, salose gaminamas kokosų romas, kuris išties išskirtinio skonio, todėl visos geriausios lauktuvės buvo iš kokosų.

Maistas

Tikriausiai klausite apie maistą, kuo kreolų virtuvė išskirtinė, ką ragavome neįprasto? Tiesa yra tokia, jog artimiausia žemė, kitaip sakant artimiausi kaimynai yra daugiau nei už 3000 km nuo Seišelių, kas labai puikiai paaiškina aukštas kainas. Logiška, jog atskraidinti ar atplukdyti produktus į tokį nuošalų visatos kampelį kainuoja daug. Vietiniai naudoja daug ryžių, žuvies, kurią pagauna. Pavakarieniauti restorane dviems kainuoja nuo 50 €. Kelis kartus vakarieniavome ir supratome, jog žmonės čia atvyksta dėl gamtos grožio, o ne dėl kulinarinių ypatybių. Salose labai populiarūs take away kioskeliai – vietinis maistas išsinešimui. Kainuoja apie 4–6 € asmeniui, dažniausia tai mėsa arba žuvis su ryžiais. Tikrai skanus, greitas ir naminis maistas – visi jį labai pamėgę salose. Tokį maistą pirkdavome dažnai, nes tai buvo geriausias kainos ir kokybės santykis ir tikrai rekomenduojame išbandyti. Tiesa, kelis kartus gaminomės maistą patys. Niekaip neatspėsite ką… ogi ryklieną! Parduotuvėje pamatę ryklieną, negalėjome atsispirti. Pabandėme išsikepti, labai priminė tuną, todėl pakankamai dažnai valgėme ryklienos kepsnius.

Internetas

Nesitikėkite gero interneto ryšio, esate viename atokiausių pasaulio kampelių, internetas lėtas arba daugumoje vietų jo visai nėra. Mes tai matėme kaip privalumą, nes kuomet tave supta tokia pritrenkianti gamta, mažiausiai norisi liestis prie telefono, o ir darboholikams būtų labai mažai šansų dirbti.

Žmonės labai dažnai turi daug stereotipų, nes kažką girdėjo, kažkas sakė... Jeigu nesitikite didžiulės prabangos, bet pačių didžiausių įspūdžių, kuriuos prisiminsite visą gyvenimą, Jūs tikrai galite ir netgi privalote nukeliauti į šį rojaus kampelį. Tai mums kainavo kaip maždaug dvi kelionės į Turkiją, su gerais viešbučiais, sezono metu. Juk neskamba labai baisiai, tiesa? Plačia širdimi ir tik dėl to, jog visus jus paskatinčiau keliauti, keliauti, ten kur dar nebuvote, ten kur gal niekada daugiau ir nebenukeliausite, dalinuosi šia patirtimi. Išdrįskite ir tai bus geriausia, kas jums kada nors galėjo nutikti. Lauksiu jūsų patirčių ir būtinai perduokite linkėjimus senukams iš Prancūzijos Praslin saloje, patikrinkite ar paukščių saloje išliko ta, retoji veislė ir perduokite porą bananų vėžliams!

Teksto autorė: Kotryna Vilūnaitė