Kelionės
Paslaugos
StraipsniaiMano kelionės jau seniai bebuvo kitokios ar išskirtinės. Paprastai visad vykstu į oro uostą, sėdu į lėktuvą ir lekiu pažinti miesto ar pramogauti. Nieko ypatingo, ar ne? Kartais pagalvoju, kad visa tai tampa rutina, tik kiek įdomesne, nei sėdėjimas biure nuo ryto iki nakties.
Tik štai ši kelionė, apie kurią Jums netrukus papasakosiu, bus viena išskirtinių mano trumpame gyvenime. Juk plauksiu keltu! Gėda prisipažinti, bet tai tiesa – anksčiau keltu esu plaukęs tik kelias valandas arba... Na, iš Klaipėdos į delfinariumą juk turbūt visi plaukėme. Gavęs progą išbandyti lietuviškus keltus tolimomis kryptimis (Švedija, Vokietija), dar tą pačią dieną ėmiau dėlioti savo kelionės maršrutą, o kitą rytą kišenėje jau turėjau „DFDS Seaways“ kelto „Victoria“ bilietus iki Kylio (Vokietijoje) ir atgal.
Ši kryptis, beje, labai populiari – ketvirtadienio vakarą lipant į keltą Klaipėdoje teko pastovėti eilėje kartu su šeimomis, traukiančiomis į Vokietijos pramogų parkus. Ech, pasijutau mažu vaiku – mano kelionės tikslas juk taip pat papramogauti! Kelto registratūroje mane atvykusį pasveikina laivo komercijos vadovas Juozas. Į Juozą galima kreiptis visais klausimais. Ėjau net pasiguosti, kad kiek baisoka keltu pirmą kartą taip ilgai plaukti – Juozas nuramino, kad tikrai nėra ko bijoti, keltas yra labai saugus, o visa komanda yra apmokyta nelaimės atveju padėti visiems išsigelbėti. Pasirodo, visa įgula, net barmenai ir indų plovėjos – prieš kiekvieną savo pamainą išklauso instruktažą ir kartu visi prisimena pagrindinius veiksmus nelaimės atveju.
Mūsų keltas pajuda iš Klaipėdos uosto lygiai 19:30. Užeinu į savo kajutę – ji atrodo tikrai didesnė, nei nuotraukose! Lyg 3* viešbučio kambarys, labai tvarkingas. Manęs laukia 22 valandos kelionės Baltijos jūra – vasarą labai ramia, rudenį ir žiemą kiek labiau banguota. Laivo kapitonas Henrikas sako, kad bangavimo nereikia bijoti – keltas didelių bangų metu išskleidžia taip vadinamus „pelekus“, kurie stipriai sumažina bangavimo pojūtį visiems keleiviams.
Išalkusieji kelte gali pavakarieniauti. Tą padarau ir aš. Už 15-20 litų čia galima įsigyti karštą patiekalą, o sumokėjus 45 litus, galima krautis visko, ko tik panorėsi – švediškas stalas. Maistas skanus, šviežias, yra ir desertų. Po vakarienės visi keleiviai išsiskirsto – kas į kelto parduotuvę apsipirkti, kas į kajutę miegoti, o likę bendrauja ir sėkmingai randa naujų draugų laivo baruose. Šįkart pasirenku miegą – noriu pailsėti prieš turą po Vokietiją!
Ir iš tiesų, gerai pailsiu. Ryte pabudęs kajutėje akimirką nesupratau, kur esu – ar viešbutyje, ar namuose. Ne, visgi kelte! Jau artėjome prie Kylio, tačiau liko dar kelios valandos plaukimo. Pusryčiai kelto savitarnos restorane kainuoja 5 eurus (18 litų), pavyksta pasistiprinti visam pusdieniui. Per visus televizorius rodomi lietuviški kanalai. Štai technologijos! Telefono ryšio nėra, bet televizorius veikia kuo puikiausiai net ir vidury Baltijos jūros. Visi stebi „Labą rytą“.
Po pusryčių kapitonas Henrikas duoda leidimą apsilankyti ant tiltelio - tai vieta, iš kurios valdomas laivas. Visa erdvė maždaug trigubai didesnė už mano kelionių studiją, esančią Vilniaus centre. Čia - ir pasitarimų kambarys, ir trys "vairai", daugybė kompiuterių, netgi popierinis jūrlapis (jei netyčia sistema sustreikuotų). Henrikas papasakoja, kad kartą yra plaukęs nuo Lietuvos iki pat Čikagos. Kelionė truko 18 parų! Visas jo gyvenimas - jūroje.
Plaukiant tiek šonuose, tiek priekyje matau ir kitus laivus. Norvegų didžiuliai keltai, lenkų krovininiai laivai plaukia visai netoli mūsų. Bet taip tik atrodo – jūroje laivai prasilenkti turi ne mažesniu, nei vieno jūrmylės atstumu (1.85 km). Sąsiauriuose gali ir arčiau vienas kito būti – pusė jūrmylės.
Per pietus mane, vaikštinėjantį po kelto parduotuvę, pasigavo komercijos vadovas Juozas. "Ar nori pamatyti mašinų skyrių?, - rimtai klausia jis. Aš nustembu, sakau - "Ačiū, jau prisižiūrėjau, kai ten savo mašiną parkavome...". O jis pradeda juoktis - juk sakydamas "mašinos", Juozas turėjo omenyje laivo variklių skyrių! Žinoma, kad noriu. Mašinų (variklių) skyriaus vadovas pasitinka mane, uždeda šalmą, ausines ir pajudame ten, kur paprastai keleiviai niekada nepatenka ir nemato. Leidžiamės žemyn stačiais laiptais. Garsas vis stiprėja. Pamatau du variklius, sukančius sraigtus - abu maždaug automobilio dydžio. Prie pat variklių skyriaus darbuojasi mechanikai. Juk jeigu kas nors sugenda, viską sutvarkyti reikia būnant laive. Darbuotojų pamaina keičiasi tik kas mėnesį!
Per pietus pasiekiame Kylį. Visą valandą iki jo lydėjo nuostabūs vaizdai – Kylio miestas, paplūdimiai, įvairiausios šalia praplaukiančios jachtos. Visiems keleiviams metas atlaisvinti kajutes ir su visais savo daiktais keliauti prie automobilių. Netrukus visi pradėsime judėti žeme.
Iki Hamburgo – apie valanda kelio. Mano maršrute tai buvo protingiausias pasirinkimas pirmai stotelei – Kylyje užsilikti nesinorėjo, bet ir per toli pirmąją dieną nuvažiuoti nebuvo verta, todėl saulėtas Hamburgas pasitiko 30 laipsnių karščiu ir brangiais viešbučiais vasaros sezonu... Beje, mums pavyko rasti pigų – tai „Prizeotel Hamburg City“ – visiškai naujas, modernus, vos 2** gavęs, bet visų 4**** vertas viešbutis, dvivietį kambarį įkainojęs 60 eurų. Taigi, maždaug po 105 litus asmeniui. Keista viską pasiekti savo, o ne nuomotu automobiliu – nereikia rūpintis dėl vokiškų kuro kainų (juk pilną baką įsipylėme dar Lietuvoje), mokėti už automobilio nuomą ar draudimą, nervintis ir pratintis prie kito automobilio vairo.
Hamburgo rotušė, Reeperbahn gatvė (lyg raudonųjų žibintų kvartalas), Speicherstadt – istorinis uosto sandėlių rajonas, dabar paverstas prabangiu rajonu, pasivaikščiojimas palei Hamburgo kanalus – trumpa vakarinė pažintimi su miestu, alaus bokalas krantinėje ir... kiek didokos kainos mano vakarienei. Eisiu ieškoti pigiau.
Rasti pavyksta – manasis viešbutis „Prizeotel Hamburg City“ siūlo burgerį su čipsais už 7 eurus. Ir čia jau pasirinkus visus papildomus pagardus! Kaina primena lietuvišką, drąsiai užsisakau. Skrandis džiaugiasi ir laukia rytojaus.
9 valandą ryto, truputį pramigę, lekiam Soltau miesto link – mano GPS sistema rodo, jog būtent šalia šio miesto įsikūręs vienas geriausių Vokietijos atrakcionų parkų – Heide Park. Vėlgi, tik valanda kelio ir mes jau parkuojame automobilį stovėjimo aikštelėje prie įėjimo.
Keli patarimai:
Tai mano mylimiausias parkas Europoje, kol neapsilankiau geresniame. Čia tiek daug pramogų tiek vaikams, tiek suaugusiems – džiaugiasi visos šeimos. Beje, šeimos bilietai pigesni :) o studentams nuolaidos netaikomos.
Pusdienį praleidžiame parke. Mano mėgstamiausi – „Scream“ (laisvas kritimas nuo 103 metrų aukščio bokšto, pasiekiant 100 km/val. greitį), Flueg der Daemonen (Demonų skrydis – naujausias parko atrakcionas, pristatytas tik 2014-aisiais, pats švelniausias ir geriausius jausmus suteikiantis važiavimas), Krake (praminiau jį rykliuku – laisvas kritimas traukinuku 41 metrą žemyn, tiesiai rykliui į nasrus), Desert race (traukinys per 2.4 sekundės įsibėgėja iki 100 km/val.) bei, žinoma, aukščiausi Europoje mediniai kalneliai „Colossos“, laisvo kritimo metu išvystantys net 110 km/val. greitį.
Apie parką galėčiau kalbėti ir kalbėti – tai tikrai geriausias mano potyris šiais metais! Bet mums jau metas judėti toliau – vėlgi lygiai valandą – į Brėmeno miestą. Čia leidžiu sau kiek atsipalaiduoti – pagavau akciją ir rezervavau 5* „Swissotel Bremen“ – mėgstamiausią viešbutį Brėmene su šampaniniais pusryčiais. Jeigu dar nežinote, kur sumedžioti nakvynę 5* viešbučiuose už 200 litų, drąsiai rekomenduoju – Makaliaus viešbučių paieška :)
Patikėkite manimi, tokio grožio iš mažai žinomo Brėmeno miesto Jūs nesitikėjote. Įdomiausias man Šniūro kvartalas, kuriame nusprendžiame ir papietauti. Kainos nesikandžioja labai stipriai: pagrindinis patiekalas 9-12 eurų, sriuba 3-4 eurai, alaus bokalas 4-6 eurai. Už lango penktadienis. Pamažu daugėja linksmai nusiteikusių žmonių, šmirinėjančių gatvėmis. Kažkur skubančių, kažko laukiančių, dėl kažko itin besidžiaugiančių. Man patinka pažinti miestą jame naktinėjant. Susipažįsti su naujais žmonėmis, sužinai jų nuomonę apie savo kraštą. Nebandėte?
Nepamirškite nusifotografuoti prie Brėmeno muzikantų statulos, apžiūrėti Brėmeno rotušę, Rolando skulptūrą, Šv. Petro katedrą, arba įmesti monetą į Monetų šulinį, esantį „Am Markt“ aikštės viduryje.
***
10 valanda ryto. Šeštadienis. Na gerai, šiandien galima kiek pamiegoti, bet tik valanda ilgiau! Nes netrukus savo duris visiems pirkėjams atvers Brėmeno pakraštyje esantis „Waterfront“ prekybos centras, kuriame gausu parduotuvių, vis dar neatsidariusių Lietuvoje. Viena jų – „Primark“, kur gali įsigyti batelius už 3 ar 5 eurus, o kelnes – už septynis. Jeigu gyvenčiau Vokietijoje, čia neapsipirkinėčiau, nes man nepatinka gatvėje matyti vienodai apsirengusius žmones. Tačiau šiuo atveju lietuviai gali pasidžiaugti ir, iš tokios „shopinimosi“ kelionės grįžę, puikuotis niekur nematytais drabužiais. Tik niekam nesakykite, kiek mažai mokėjote! :) Automobilių „Waterfont“ pasieksite per 10 minučių, vietiniu transportu (tramvajumi) – per 15-20.
Neribojamo greičio autobanu lekiam Hamburgo link. Kaip ir visada, užtrunkame lygiai valandą. Čia nespėjome aplankyti vieno objekto – miniatiūrų muziejaus. Miesto centre įsikūręs, 12 eurų už įėjimą prašantis muziejus vertas kiekvieno už jį sumokėto cento. Nežinau, kur dar galima pamatyti tokį kiekį kruopštaus, itin kruopštaus darbo. Perkant bilietus, kasininkė būtinai Jūsų paklaus, iš kur esate. Išdidžiai pasisakykite – iš LIETUVOS! Muziejaus ekrane rodoma statistika, kiek ir kokios tautybės gyventojų apsilankė šiame muziejuje. Aš buvau 2542 lietuvis, o kelintas tu?
Naujausias muziejaus įrengimas – miniatiūrinis oro uostas. Ar galite patikėti, kad muziejuje kyla ir leidžiasi lėktuvai, važiuoja peronu ir sustoja prie įlaipinimo/išlaipinimo vartų? Muziejuje kas 15 minučių diena keičia naktį, o viską įdėmiai apžiūrint bei grožintis tuo, ką per metus aplanko net 1 milijonas žmonių, paprastai praleidžiama apie 3 valandas. Miniatiūriniam pasauliui Hamburge sukurti prireikė net 500 000 darbo valandų, 13 kilometrų miniatiūrinių traukinių bėgių. Jeigu manote, kad muziejus įdomus tik vaikams – klystate, vaikai, viską apžiūrėję, tempia tėvelius namo, o tėveliai stovi kaip įbesti ir grožisi sukurtu pasauliu!
O mums jau metas judėti Kylio link. Šįkart tenka pastovėti kamščiuose, tad kelionė trunka apie pusantros valandos. Jeigu keliausite panašiu maršrutu, nepamirškite, kad registracija į keltą prasideda likus 3, o baigiasi – likus 1.5 val iki išplaukimo. Būtinai pasilikite laiko nenumatytiems atvejams – kamščiams ar kitiems nesklandumams. Mes nusprendėme užsukti į Kylyje esantį „Citi-Park“ prekybos centrą ir pripirkti namiškiams lauktuvių.
23 valandą vakaro „Victoria Seaways“ pajuda Lietuvos link. Visi keleiviai įsikuria savo kajutėse ir lyg ramiausiame viešbutyje užmiega. Vėlų sekmadienio vakarą, pasiekiame Klaipėdos krantus. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau atrasti naujus kelionių būdus - šįkart atradau kelionę keltu. Pasiek Europą pailsėjęs ir tu!!!
Beje, jeigu svajojate dirbti jūroje ir plaukiojimas laivais atrodo neatsiejama Jūsų gyvenimo dalis, naujausiame rudens numeryje "Makaliaus kelionės", kuris pasirodys spalio pabaigoje, rasite svajonių profesijos interviu su laivo "Victoria" kapitonu Henriku ir komercijos vadovu Juozu - galbūt jie galutinai tave įtikins traukti ten, kur sako širdis? 
