Makalius.lt komandos įspūdžiai iš Žaliojo Kyšulio Respublikos: patarimai keliausiantiems ir idėjos drąsiausiems

Egzotika už nedidelius pinigus! Afrika! Čia tai bent. Tiesą pasakius, kelionę įsigijome net dorai nepasidomėję, kur vyksime. Vien šalies pavadinimas – Žaliojo Kyšulio salos – skambėjo labai egzotiškai, tad ilgai negalvoję su kolege Elvina griebėm kelionę.

Vėliau susidūrėme su šiokiu tokiu informacijos trūkumu, mat šios salos lietuvių dar mažai numindžiotos, todėl teko paskaitinėti ir užsienio keliautojų forumus. Tikiuosi, šie įspūdžiai bus naudingi besiruošiantiems ten vykti ar net jei ir tokių planų neturite :)

Pradžiai – truputis informacijos, kurią galite rasti ir internete: Žaliojo Kyšulio Respublika įsikūrusi Atlanto vandenyne, šalį sudaro 10 gyvenamų salų bei 8 negyvenamos salelės. Salos yra nutolusios nuo Afrikos krantų apie 500 kilometrų bei maždaug 1600 km į pietus link pusiaujo nuo Kanarų salų, priklausančių Ispanijai.

Tik kelios iš šių salų turi išvystytą viešbučių infrastruktūrą ir yra pritaikytos turistams. Kitose turizmas nėra plačiai išplėtotas, mažai viešbučių ir taip pat turistų. Ten mes nesiruošėme kelti kojų, tad pasirinkome Sal – nedidelę salą (30 km x 12 km), kurioje ir apsistoja daugiausiai atvykėlių.

Sala Sal – tai nesibaigiantys paplūdimiai, vandens sporto mėgėjų rojus ir salinos, nuo kurių kilęs salos pavadinimas.

Pirmas įspūdis – salų pavadinimas gan klaidinantis, nes žalumos saloje nedaug :) Iš paukščio skrydžio matyti pavieniai medžiai ir krūmai, aplink plyti dykumos ir ugnikalniai.

Apsistojame pajūryje įsikūrusio Santa Marija miestelio centre esančiame viešbutyje „Oasis Atlantico Belorisonte“. Viešbučio teritorija nemaža, gražiai sutvarkyta, apsodinta. Apgyvendinimas bungaluose (atskiruose nameliuose su terasomis).

Pačiame miestelyje nemažai veiklos – barų gatvė, keli naktiniai klubai, turistams skirtos suvenyrų parduotuvės, restoranai, užkandinės. Taip pat čia rasite gražią, nors ir neilgą, pajūrio promenadą vakariniams pasivaikčiojimams, kelis paplūdimio restoranus, nedidelę valčių prieplauką. Vakarais beveik visur groja gyva muzika. Visos pramogos ir atrakcijos sutelktos palei jūrą, toliau prasideda vietinių gyvenamieji namai. Miestelio centre stūkso didelė balta bažnyčia – 97 % gyventojų yra katalikai. Iš vietinių girdėjome, jog verta nueiti į sekmadienio mišias, mat mišios čia afrikietiško stiliaus – jų metu žmonės ne tik meldžiasi, bet ir šoka, dainuoja, bažnyčioje atmosfera laisva ir šventiška.

Miestelis nėra didelis, viską apeisite per gerą valandą, o nemėgstantys pasivaikščiojimų gali išsinuomoti dviračius.

Užbėgdama įvykiams už akių pasakysiu, jog visos viešnagės metu saloje jautėmės tikrai saugiai, vakarais drąsiai vaikščiojome už viešbučio ribų. Vietiniai neįkyrūs, nesiveržia pirmi pakalbinti ar susipažinti. Tik suvenyrų pardavėjai šūkauja iš tolo, kad kainos geriausios būtent pas juos.

Apie kainas

Kainos saloje gan aukštos, vakarietiškos. Nors nakvynė kainuoja nedaug, tačiau maitinimas nėra pigus – restorane ar užeigoje už antrąjį patiekalą sumokėjome 8-10 Eur, už bokalą alaus – 3 Eur. Labai populiarus braziliškas kokteilis Capirinha – 2,5-3 Eur. Labai brangūs vaisiai ir mėsa, nes šalyje praktiškai neauginami gyvuliai ir netinkama dirva vaismedžiams, viskas gabenama iš žemyninės Afrikos dalies. Ieškantiems pigesnio maitinimo – miesteliuose populiarios vietinės mažos kepyklėlės, kuriose galima nusipirkti įvairių kepinių ir skanios šviežios vietinės duonos (nebrangu). Vis dėlto keliaujant į Žaliojo kyšulio salas apsimoka užsisakyti viešbutį su maitinimu.

Ekskursijos

Saloje populiariausios ekskursijos – turai džipais į dykumas ir prie ugnikalnių, taip pat į druskos gavybos salinas, kur vandeniui garuojant išgaunama druska. Lankytinų vietų nėra daug, paminėsiu tas, kurios labiausiai patiko:

Buracona – nuostabaus grožio pakrantė, kurios pagrindinis akcentas – mėlynoji akis. Tai 11 metrų gylio ola, kurioje tyvuliuoja smaragdo mėlynumo vanduo. Šalia yra įlanka, į kurią galima šokti nuo uolų.

Salos sostinė Espargos – jaukus miestukas su keliomis sutvarkytomis aikštėmis bei kolonijinio stiliaus pastatais. Įdomu tiesiog pasivaikščioti ir pamatyti, kaip gyvena žmonės.

Pedra de Lume – užgesusio vulkano krateris. 1804 metais pastačius dirbtinį tunelį galima patekti į kraterio vidų. Krateris yra jūros lygyje ir nors jūra yra už 1 km, vanduo įstengia prasiskverbti į kraterį.

Ponta Preta – būriuotojų ir kaituotojų mėgstama vieta, 40 min pėsčiomis pajūriu nuo Santa Marijos miestelio. Pučiant palankiam vėjui, čia galite pamatyti vienas didžiausių bangų pasauyje. Esant ne tokiam dideliam bangavimui, smagu pasimaudyti.

Taip pat galima užsisakyti paviršinio nardymo išvykas laivu, tačiau šiose vietose povandeninis pasaulis nėra labai įspūdingas.

Transportas

Saloje paprasta išsinuomoti automobilį. Rekomenduoju rinktis visureigio tipo, kadangi saloje daug bekelių ir neasfaltuotų kelių. Autonuomos biuruose duos ir salos lankytinų vietų žemėlapį.

Idėja drąsesniems:

Su Elvina ir naujai sutiktu draugu Antanu išsinuomavę automobilį lakstėme žemėlapyje nepažymėtais keliukais, dykumomis ir kalnais, iš esmės važiavom ten, kur gražu ir akys vesdavo. Įspūdžiai neišdildomi! Dykuma salos gilumoje keičia spalvas ir veidą: raudona, balta, juoda, pilka. Pilka arba apaugusi krūmais, vietomis smėlėta arba uolėta. Artėjant prie Santa Marija miestelio, dykuma virto stačiomis įkalnėmis ir nuokalnėmis. Čia ir prasidėjo visas smagumas – galvojom, ar atlaikys mūsų vargšas Suzukis šį ekstremalų išbandymą. Tik prie vairo geriau tegu sėda patyrę vairuotojai :)

Nevairuojantiems patogiausia būtų naudotis taksi, kurie saloje nėra brangūs, tik dėl kainos gali tekti pasiderėti. Paprasčiausia būtų viešbučio registratūroje iškart paklausti, kiek kainuos nukeliauti iki vieno ar kito objekto, o tada taksi vairuotojui mandagiai paaiškinti, kad važiuojate ne pirmą kartą ir paskutinį kartą mokėjote būtent tokią kainą :) Dažniausiai šis triukas suveikdavo.

Pinigai

Saloje populiariausia valiuta euras, visur be išimties galima atsiskaityti net ir euro monetomis. Vietinė valiuta – Escudo. Išsikeisti valiutą, jei yra poreikis, galima didesnėse parduotuvėse.

Vandens sportas

Ko gero, labiausiai saloje džiaugsis vandens sporto mėgėjai – kaitavimui, būriavimui, banglenčių sportui sąlygos čia idealios. Tam tikrose salos vietose pučia palankus vėjas, vandens temperatūra visus metus nenukrenta žemiau +23 laipsnių. Todėl saloje tikrai pamatysite daug vandens sporto entuziastų, dauguma čia atvyksta būtent dėl to. Vienas populiariausių kaitavimo paplūdimių yra visai netoli Santa Marijos miestelio. Paplūdimyje taip pat yra baras, siūlantis užkandžių, gaiviųjų gėrimų bei alaus, tad čia galima praleisti visą dieną. Norintys išbandyti šią sporto šaką, saloje be vargo ras mokyklų, kur apmokys profesionalūs instruktoriai ir netgi gausite tarptautinį sertifikatą, kad baigėte kursus. Mokyklų pasirinkimas didelis, tačiau rinktis reikia atidžiai – teko matyti atvejų, kai vienas instruktorius moko net 5-7 mokinius vienu metu, tad negali skirti indvidualaus laiko kiekvienam, vadinasi, pamokų teks užsisakyti daugiau. Tokios mokyklos, kaip taisyklė, siūlo geriausias kainas, tačiau ne patį geriausią aptarnavimą.

Sala ir jos klimatas puikiai tiks ir šeimoms su vaikais, ir pasyvesnio poilsio ieškantiems keliautojams. Puikus pasirinkimas ieškantiems šilumos žiemą. Salos paplūdimiai nuostabūs, švelnaus smėlio, jūra gražios smaragdinės spalvos. Mūsų atostogų metu, gruodžio mėnesį, oro temperatūra buvo +27-28 laipsniai šilumos, vandens temperatūra siekė ~+25.

Rūta, Makalius.lt komandos narė