Miglė pasakoja apie kelionę į kaimyninę Varšuvą: savo grožiu stebinančių vietų aplink mus – daugybė

Paskutiniu metu vis dažniau tenka išgirsti, jog kartais nereikia rinktis toliausiai nuo mūsų esančios ar sudėtingiausiais būdais pasiekiamos vietos, kadangi savo grožiu stebinančių vietų aplink mus – daugybė. Viena tų vietų – Lenkijos sostinė Varšuva.

Su draugu kelionę pradėjome Vilniaus autobusų stotyje, 2018 metų sausio 22 dieną, kadangi keliavome „Lux Express“ autobusu. Tokį kelionės būdą pasirinkome dėl nesėkmės su lėktuvo bilietais. Čia neišsiplėsiu, o apie nesėkmes – šiek tiek vėliau. Kelionė autobusu truko apie 8 valandas, tačiau tikrai neprailgo – autobuse įrengtos patogios sėdimosios vietos, kiekvienoje kėdėje įtaisytas mini kompiuterio ekranas, kuriame galima žiūrėti įvairius filmus, klausytis muzikos, žaisti žaidimus. Taip pat visos kelionės metu buvo galima pasidaryti kavos bei arbatos. O svarbiausia – kelionė pirmyn atgal dviems kainavo 20 €, tai reiškia, kiekvienam tik 10 €!

Na, o dabar apie patį miestą. Varšuvoje apsistojome „Airbnb“ puslapyje susirastame bute, visai šalia miesto centro. Sostinėje kaip ir visoje Lenkijoje „kainos nesikandžioja“, taigi už beveik savaitės viešnagę sumokėjome nedaug, o ir butas buvo visai šalia įvairių lankytinų vietų. Kaip ir didžioji dalis turistų, turėjome preliminarų lankytinų vietų planą, kurio norėjome laikytis.

Pirmąją dieną skyrėme paprasčiausiam apsižvalgymui mieste – Varšuvos senamiestis, daugybė bažnyčių, paminklų, memorialų Antro pasaulinio karo aukoms pagerbti, parkų. O ypatingo grožio bažnyčių mieste tikrai daug. Įdomu tai, jog didelė dalis Varšuvos Antrojo pasaulinio karo metais buvo tiesiog sugriauta ir vėliau atstatyta bei rekonstruota. Sunku patikėti, jog buvo sunaikinta tiek daug istorijos.

Antrąją kelionės dieną vykome į Lenkijos žydų istorinį muziejų. Nuvykome valanda per vėlai, todėl taip ir nepavyko jame apsilankyti. Tai buvo jau antrasis nesusipratimas šios kelionės metu, todėl patarimas – visada pasitikrinkite internete darbo valandas kad netektų nusivilti ir susigadinti dienos! Tą dieną vaikštinėjome po naktinę Varšuvą. Įdomu tai, jog ten lankėmės sausio mėnesio pabaigoje, o miestas dar buvo papuoštas kalėdinėmis dekoracijomis, mieste veikė pora kalėdinių miestelių, kuriuose buvo galima nusipirkti įvairių skanumynų, paskanauti karšto sidro bei vyno. Taip pat mieste veikė pora ledo čiuožyklų. Vienoje jų smagiai praleidome vakarą.

Trečiąją kelionės dieną norėjome aplankyti Koperniko mokslo centrą. Nuvykus į vietą sužinojome, jog bilietų tai dienai nėra – teks atvykti kitą dieną ir juos geriausia įsigyti internetu. Kadangi visos dienos planai nuėjo perniek, teko perkelti apsilankymą mokslo centre rytojui. Taigi, jeigu planuojate aplankyti šią vietą – pasirūpinkite bilietais iš anksto. Neleidome šiam nesusipratimui sugadinti nuotaikos – nusprendėme aplankyti Kultūros ir mokslo rūmus ir pakilti į viršų pamatyti naktinio miesto panoramą. O reginys tikrai vertas dėmesio, ypatingai sutemus!

Įsigijus bilietus internetu į Koperniko mokslo centrą, čia atvykome ketvirtąją dieną. Šis muziejus, tikriausiai, yra viena labiausiai rekomenduojamų vietų mieste. Čia kiekvienas gali praktiškai susipažinti kaip veikia įvairūs fizikos ir gamtos dėsniai. Tačiau ir Koperniko mokslo centre neapsiėjome be netikėtumų – nors buvome nusipirkę papildomus bilietus į vieną šou planetariume – pavėlavome vieną minutę ir nebuvome įleisti net ir po didelių prašymų bei apgailestavimų. Panašu, jog nei viena diena nepraėjo be nuotykių.

Paskutiniąją kelionės dieną apsilankėme „Lazienki“ parke. Parką pasiekėme tik vakarop, taigi teko pamatyti jo grožį sutemus su visais kalėdiniais papuošimais. Kiek vėliau sužinojau, jog šį parką rekomenduojama lankyti šiltuoju laikotarpiu – gamta žydi, galima ežere praplaukti laiveliu, sutikti įvairių gyvūnėlių, paukščių. Po apsilankymo parke užsukome į tradicinių lenkiškų patiekalų restoraną artimiau susipažinti su kaimynų kultūra. Užsisakėme vadinamųjų „pierogi“, kuriuos galima laikyti koldūnais, tik turbūt su daugiau mėsos nei mums, lietuviams, įprasta. Kaip užkandėlę ragavome kepenėlių paštetą su marinuotais ar raugintais agurkais (sunku pasakyti, skonis buvo išties įdomus). Taip pat ragavome neįprastų juodų cepelinų, kurių skonis labai panašus į tuos, kuriuos valgome mes Lietuvoje. O labiausiai mums šoką sukėlęs patiekalas – „flaczki“ sriuba. Ne tik išvaizda dubenėlyje, bet ir skonis burnoje šokiravo (ne iš gerosios pusės), kadangi dar iki šiol sunku suprasti, ką ten iš tikrųjų valgėme.

Taigi iš šios kelionės supratome, jog tikrai nereikia keliauti į kitą pasaulio kraštą, jog būtum nustebintas ir pilnas naujų įspūdžių – kartais nuostabios ir vertos dėmesio vietos yra visai šalia ir nereikalaujančios didelių išlaidų. Taip pat, nors ir patyrėme daugybę nesusipratimų, kurie galėjo sugadinti kelionę – juos nustūmėme šalin ir prasmingai praleidome nors ir planuotą, bet su tam tikrais jau minėtais nesklandumais, kelionę.

Teksto autorė: Miglė Banytė