Nors kalendorius jau rodo prasidėjusią žiemą, prie lankytinų Paryžiaus objektų vis tiek krūvos besišypsančių turistų, tačiau nusifotografuoti norimoje vietoje su mažiau kitataučių fone – daug lengviau. Pėsčiomis apėjome visus pagrindinius ir nepagrindinius senamiesčio lankytinus objektus.
Galime drąsiai teigti, jog Paryžiui metų laikai nė motais. Ruduo ir žiemos pradžia čia šilti – žibintų, lempučių ir įvairių skoningų dekoracijų apšviestu vidurnakčiu lauke gali grožėtis be pirštinių. Prancūzai pasistengė – karuselės, mugės, apžvalgos ratas, kurio kinietišką išvaizdą labai gerai maskuoja atėjęs vakaras.
Nuogąstaujantiems, jog dienos dabar trumpos ir ką čia pamatysi, galėčiau atsakyti, jog tai didis džiaugsmas, nes vakare pasimato tikrosios prieškalėdinio Paryžiaus spalvos. Truputis lietaus? Ką tas lietus, kai gatvėse šokamas breikas, pusnuogiai žmonės atlieka vaidinimus, o lėtai nuo medžių krintantys lapai tik dar kartą pakuždą, jog esame viename romantiškiausių miestų.
Niekas nepasikeitė – prie Eifelio sukiojasi prekeiviai su žybsinčiomis Eifelio iškamšomis, didysis bokštas sumirga savo kalėdinį sveikinimą, ana paryžietė vis dar geria kvapnią kavą ir kramsnoja pyragaitį, praėjus šyptelį, netyčia už rankovės užkliuvusi skrybėlėtoji dama, vyras veda per perėją du šuniukus ir nesižvalgo, jog seniai dega raudonas šviesoforo signalas, metro armoniką virkdo Monmartro gatvelių pasiilgęs senukas, kvatojantis jaunimas skuba į gyvą muziką grojančią kavinukę už kampo, stilingi vyrai su damomis už parankių nešasi pirkinių maišiukus ir plačiai šypsodamiesi aptarinėja vakaro planus, skuba tik automobilių kamščiuose sėdintys veikėjai...
Širdyje šventė. Žinoma, kad šventė, juk tai Paryžius su visomis savo spalvomis ir atspalviais! Ir tos kelios moterytės, akivaizdžiai besisiūlančios vyrams į draugiją, bei pora santykius kumščiais besiaiškinančių jaunuolių visai negadina bendro miesto vaizdo. Čia Paryžius - jis didelis ir jaukus. Čia yra visko. Skirsis tik tai, ką norėsite pamatyti...
Pasivaikštom?