Pasakojimas apie Andrių Užkalnį, kuris keliavo į Gruziją ir bandė suvalgyti XXXL chačapurį

Kaip bandyti suvalgyti geldos dydžio XXXL chačapurį, kodėl verta Batumio centre servelatu pamaitinti šunį-lokį ir neišnykti nuo šios planetos paviršiaus važiuojant Gruzijoje vietiniu taksi mums papasakojo labiausiai skaitomas lietuviškai rašantis autorius pasaulyje* Andrius Užkalnis, neseniai apsilankęs svetingosios Gruzijos gražiausiame iš gražiausių kurorte Batumyje.

Andriui žengus pirmuosius žingsnius tvankiame subtropiniame Gruzijos Kutaisio oro uosto karštyje negausus būrelis vietinių taksistų saviveiklininkų nors ir bandė įsiūlyti savo paslaugas „pametėti iki Batumio“, daug nepešė. Sunku nuspręsti, ar verta naudotis jų paslaugomis, ypač kai šioje šalyje iš anksto ir nebrangiai galima rezervuoti transporto priemonę, kuri per porą valandų civilizuotai nuveš išsvajotojo kurorto link.

Tiems, kas nežino – Adžarijos žemė plyti Gruzijos pietvakariuose ant Juodosios jūros kranto, koketiškai prisišliejusi prie Turkijos, iš kurios turistų nemažai naudos gaunanti, mat jie pamėgę čia būriais traukti ir lošimų namuose savo sąžiningai uždirbtą algą noriai palikti. Neuždrausi.

Iš tiesų Adžarija – jaukus, kontrastų kupinas regionas. Čia pajūryje palmėmis nusėtas subtropikų kraštovaizdis maišosi su žaliu augmenijos kilimu padengtomis Kaukazo priekalnėmis. Gamtos įvairovę patvirtina garsėjantis Batumio botanikos sodas, kuriame 112-oje hektarų telpa beveik visų žemės klimatinių zonų augmenija – nuo asketiškos Himalajų aukštumų spygliuočių floros iki tropinių bambukynų ir dykumų šabakštynų.

Grįžkime į naujutėlaitį juodą „mersedesą“, kuriuo labiausiai kotiruojamas lietuviškai rašantis rašytojas Andrius Užkalnis buvo gabenamas iš Kutaisio į Batumį. Juodas „mersedesas“ – pagarbos, statuso ir visapusiškos galybės ženklas. Tokiais, daugiau ar mažiau nunešiotais, o kartais ir visai naujais, važinėja didelė dalis prakutusių gruzinų. Jei tave veža tokia mašina – esi karališkai pagerbtas.

Nacionalinė Gruzijos valiuta yra laris, o už 10 eurų gausite 25 larius. Kai kurie bankomatai Batumyje išduoda taip pat ir dolerius, bet geriau „operuoti“ lariais, nes mažesnė tikimybė būti neteisingai apskaičiuotam atsiskaitant gatvėje ar restorane.

O restoranai, kavinės, vyninės ir aludės Batumyje – kaip ir viešbučiai – daugiausiai modernūs, europietiški, užėjęs čia dažnai nesuprasi, ar Berlyne ar kuriame kitame Europos mieste esi. Vienas iš geresnių Batumio boutique, kaip pats rašytojas įvardijo, viešbutis „Divan“ sutiko dosniai „atsuktu“ kondicionieriumi, ištaigingu marmuru, tvarka ir Gruzijai nelabai būdingu stilingumu.

„Tviskančiame turkų investuotojų nupirktame viešbutyje internetas veikia ne visur, greitis 600 kartų lėtesnis, nei Vilniuje, kartais prisijungia po pusvalandžio, o užvis blogiausiai veikia didžiausiuose kampiniuose apartamentuose.

Paprašius išsiųsti atvirukus, viešbučio darbuotoja žiūri su siaubu, lyg būčiau pasiūlęs jai palaidoti mano močiutę. Prie ko čia aš, galvoja ji. Paklausta, kur yra paštas, nežino to, kuris už kampo, ir susiradusi internete rekomenduoja tą, kuris už penkių kilometrų“, - tokie pirmi neišdildomi Andriaus įspūdžiai Batumyje. Tiesa, vėliau jis pripažins, kad viešbučio tikrai būta gero, o gruzinai labai laukia turistų ir juos visaip kaip myli.

Bevielis ryšys jau veikia visose Batumio viešojo maitinimo, apgyvendinimo įstaigose, kai kur – ir viešose erdvėse. Vienur veikia geriau, kitur prasčiau. Bet vienijantis visų wi-fi vietų atributas – painus, sofistikuotas, kaip jau pavadinsite – jūsų reikalas, slaptažodis. Kavinės pavadinimas ir skaičių krūva – vienas geresnių variantų.

Taigi, kur verta nueiti tik atvykus? Taip, teisingai – ragauti vietinių chačapurių. Andrius drąsus ir užsisako XXXL dydžio Adžarijos chačapurį, kuris laivelio formos ir tradiciškai turėtų būti su išleistu vienu kiaušiniu. Bet kadangi šis taip vadinamasis „titanikas“ yra geldos dydžio chačapuris, jame – 4 kiaušiniai. Chačapuriai puikuojasi ant kiekvieno gruziniškų vaišių stalo, jie valgomi vietoje duonos, o gaminant juos panaudojama iki pusės kilogramo įvairaus, skanaus vietinio sūrio. Andrius suvalgo gal tik kokį dešimtadalį šio puikaus patiekalo ir lieka patenkintas. Kažkas sakė ar net yra matęs, kad vietiniai suvalgo visą...

„Gruzinai myli lietuvius, nors mūsų parama buvo seniai ir nelabai didelė. Bet myli ligi šiol labiau už bet ką. Gruzinai puikiai gamina, bet maistas visur gana vienodas. Gruzinai didžiuojasi vynu, bet geras vynas čia kainuoja... 60 laipsnių stiprumo vynuogių „šnapsas“ – čača, kuriuo galėtų didžiuotis, nėra brukamas, nors turėtų būti: jis toks tyras, kad tiesiog tik išvalo kraujagysles ir nekala į smegenis“, - reziumuoja Andrius ir nukreipia kalbą apie turistus.

Iš tiesų gruzinai labai laukia turistų ir juos myli, jei norėsi nusifotografuoti – gruzinas bus tik dar labiau laimingas. Čia niekada nesutiksi kai kuriose kitose pietų šalyse būdingo atsainumo, tad bendraukite drąsiai – jei ir nepavyks, bet vis tiek – gruzinas visaip kaip stengsis jums padėti.

Jau nuo senų laikų Batumyje daugiausia rusų ir turkų turistų, bet gruzinų neblėstanti meilė lietuviams ir kitiems Baltijos šalių atvykėliams – verta atskiros istorijos. Taip pat atskiros istorijos verti ir laisvai po Batumį lakstantys draugiški šunys – visi jie čia paskiepyti, pažymėti, jų sveikata rūpinasi savivaldybė, nors ir neturi jie kur gyventi. Jie turistus irgi mėgsta. Kodėl, klausite?

„Batumyje pakeliui iš restorano priėjo susipažinti benamis kudlius. Murzinas, didelis, praktiškai su dredais. Ėjo paskui. Nuėjom į parduotuvę ir nupirkom jam pusę kilogramo geriausio servelato už 7 larius. Tegu jis irgi myli Lietuvą“, - pasakoja A. Užkalnis. Tai kodėl, sakykite, šie kudliai turėtų nemėgti turistų ir ypač iš Lietuvos? Gal todėl jie ir elgiasi su žmonėmis draugiškai, atveria savo širdį kiekvienam ir niekas čia jų nebijo.

Jei vis dėlto nesate toks drąsus, kaip Andrius, žinokite, kad Batumyje ir visame Adžarijos regione yra dar daug ką nuveikti. Čia tik trumpai užmeskime akį į tai, kas jūsų dar lauks šioje svetingoje Juodosios jūros žemėje:

1. Poilsis kalnuose ir slidinėjimas. Adžarijos kalnų viršūnės kai kur siekia 2000 metrų aukštį, tad šis regionas yra tikras aktyvaus poilsio mėgėjų magnetas. Populiariausios slidinėjimo poilsiavietės žiemą – Goderdzi, Kediebi ir Danisparauli, siūlo gerai išvystytą slidinėjimo infrastruktūrą.
2. Kaimo turizmas – sparčiai besivystanti turizmo kryptis. Kaimuose galėsite mėgautis tyru kalnų oru arba prisidėti prie įvairiausių gyvenimo kaime darbų: prižiūrint gyvulius ir vištas, sodininkystės, nuimant vynuogių derlių, gaminant vyną, kopinėjant medų, medžiojant ir t.t.
3. Vyno degustavimas – keliautojams paruošti vyno degustacijos turai, kurių metu būsite supažindinti su vyno gaminimo procesu, vynuogynais, taip pat sužinosite, kas yra tikra čača ir kuo ji ypatinga.
4. Ekoturizmas – pavargusiems nuo gaudžiančio miesto paruošti specialūs dviračių maršrutai, per kalvotas vietose aplankysite ne vieną kaimelį, kuriuose jus pavaišins vietiniu maistu ir vynu. Dviračių takai gerai pažymėti ir prižiūrėti. Dviračius taip pat galima nuomotis ir jie tikrai bus kokybiški.
5. Paukščių stebėjimas – unikalus Batumio klimatas pritraukia daugiausia migruojančių paukščių pasaulyje. Paukščių stebėjimas galimas ir kitose Adžarijos vietovėse: Sakhalvasho ir Chaisubani kaimuose, Ispani Bog draustinyje, Chorokhi deltoje bei Mtirala nacionaliniame parke.

Šilta Juodoji jūra, skani gruziniška virtuvė, nuo gėrybių lūžtantys Gruzijos turgūs ir draugiški žmonės lietuviams pasiekiami vos 3 valandų skrydžiu su oro skrydžių bendrove „Wizz Air“, kuri jus nuskraidins tiesiogiai iš Vilniaus į Kutaisį dviem reisais per savaitę – trečiadieniais ir sekmadieniais. Iš Kutaisio pasiekti Batumio kurortą labai paprasta – ten nuvyksite per porą valandų nebrangiais maršrutiniais autobusais arba taip pat nebrangiais vietiniais taksi.

* - titulo autorinės teisės priklauso autoriui.