Pauliaus įspūdžiai iš Dubajaus: rekordų ir kontrastų miestas, kurį pamatyti milijonų nereikia (II dalis)

Sveiki dar kartą, pagaliau prisiruošiau „iškepti“ ir antrąją pasakojimo dalį. Pirmoje pasakojau apie pasiruošimą kelionei, skrydį ir įsikūrimą jaukiuose apartamentuose, o dabar atėjo metas pasidalinti įspūdžiais iš paties Dubajaus.

Kaip vietoje privataus paplūdimio aplankėme viešą

Kaip jau pasakojau, mūsų pirmasis rytas buvo ne toks jau ir rytas – kol nubudome, susipažinome su Antounu, papusryčiavome ir pasidžiaugėme „Entertainer Dubai“ knyga bei joje esančiais kuponais, laikrodžio rodyklė rodė jau antrą valandą dienos.

Dienos planą, kaip ir daugumoje kelionių, susidėliojome spontaniškai. Nusprendėme pažintį su Dubajumi pradėti nuo paplūdimio, o vakare aplankyti garsiuosius Dubajaus fontanus, esančius prie Burj Khalifos ir Dubai Mall‘o.

Antounas patarė vykti į netoliese esantį privatų Barasti paplūdimį. Taip ir padarėme. Vos išėjus iš mūsų daugiabučio lauke negailestingai smogė karščio banga – tą akimirką buvo sunku suvokti, jog dar visai neseniai su striukėmis klampojome per sniegą... : )

Nors vylėmės, jog taksi automobilį rasime prie šalia esančio viešbučio, teko nusivilti ir paėjėti kelias dešimtis metrų iki gatvės. Čia radome savotišką stotelę, kur automobiliai gali sustoti nesustabdydami eismo. Ilgai laukti taksi netenka, tačiau nei pirmas, nei antras taksistas, ištarus mūsų norą pasiekti Barasti paplūdimį, kažkodėl noru nedega ir nuvažiuoja tolyn.

Jau pradėjome galvoti, negi čia su taksistais teks kariauti kaip kokiame Maroke, tačiau nieko panašaus – kitas vairuotojas sako, kad „no problem“. Ir jis nemeluoja – nuveža sklandžiai ir greitai, jokių aplinkkelių, jokio sukčiavimo. Sumokame 17,50 dirhamų už dešimties minučių kelionę ir keliaujame prie Barasti paplūdimio įėjimo.

Jau atrodė, kad smėlis, vanduo ir poilsis čia pat, tačiau teko susidurti su tuo, kam nebuvome pasiruošę. Kažkodėl nebuvau su savimi pasiėmęs nei teisių, nei ID kortelės, nei kito dokumento (skirtingai nei kur kas sumanesnė mano dama : ) ), maniau, jog paplūdimyje man to tikrai neprireiks, tačiau prireikė. Pasirodo, į privačius paplūdimius be tapatybę įrodančio dokumento nepateksi. Bandymas rasti kompromisą ir kažkaip susitarti kaip į sieną atsimuša į šaltą it ledas apsauginio veidą. „No chance“, - išgirstame.

Oi, nors tu ką, bet nepatinka man tas jausmas, kai lieki kvailio vietoje. Kita vertus, būna, nusisuka fortūna. Kadangi prie vandens vis tiek  norime, pasiteiraujame apie viešą paplūdimį. Apsauginis nurodo kryptį. Deja, taksi automobilis jau išvažiavęs, o priėjus prie netoliese esančios vienos judriausių miesto gatvių (Al Sufouh) suprantame, jog laukti automobilio teks ilgokai, kadangi čia netrūksta kitų žmonių su tuo pačiu tikslu.

Kadangi viešo paplūdimio kryptis kaip ir aiški, nusprendžiame eiti. Čia priminsiu tai, ką sakiau ir pirmoje aprašymo dalyje – Dubajus nėra labai pritaikytas tolimesnių distancijų įveikimui pėstute. Kartais žmonės priversti važiuoti taksi ar kitu transportu vien tam, kad patektų į už vos šimto metrų kitoje judrios gatvės pusėje esantį tikslą.

Tačiau mes užsispyrę – pereiname į kitą gatvės pusę, kur įrengta perėja (ji tarsi koks uždaras kondicionuojamas tiltas) ir pradedame žygiuoti. Viskas tarsi ir gerai, tačiau vis tik patarčiau vengti tolimesnių vaikštinėjimų Dubajuje pietų metu, kadangi išties būna labai karšta.

Savo paplūdimį (Marina beach) pasiekiame po gero pusvalandžio. Nuėjome keturis kilometrus. Taip, karšta, taip, mano brangioji viduje tikrai mane keiksnoja, tačiau pasiektas tikslas džiugina dar labiau! Marina paplūdimys tikrai nepriekaištingas – auksinis smėlis, puikus krantas ir nedaug žmonių. Ko dar galima norėti?

Pakrantėje tvarkingos persirengimo kabinos, viskas sutvarkyta. Kad ir ką skaitėte apie aprangą, Dubajuje renkitės kaip širdis geidžia, tai pats liberaliausias Emyratas. Tiek mieste, tiek paplūdimiuose, bent jau Dubajuje, žmonės rengiasi labai skirtingai – šalia maudosi ir bikiniais apsirengusios turistės, ir juodais apdarais savo kūną slepiančios religingos musulmonės, tačiau dėl to niekam nekyla jokių problemų.

Kiek užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, kad mums labiausiai patiko būtent vieši paplūdimiai. Kodėl? Į tai atsakysiu paskutinėje aprašymo dalyje.

Valandą pailsėjus ir pasiplaukiojus šiltame, bet labai sūriame vandenyje, keliavome ieškoti taksi. Paieškos neužtruko, tačiau kiek ilgiau užtruko pati kelionė iki mūsų apartamentų, kadangi grįžinėjome per patį piką. Kaip ir kiti turistai, taip pat patarčiau vengti kelionių rytais ir laiko po darbo. Dubajuje spūstys išties milžiniškos. Ypač kelionė prailgs, jei kelionės tikslas – toli.

Jei į priekį važiavome dešimt minučių, tai grįžome per dvigubai tiek. Smulkmena. Sumokėjome 20 Dh, o prieš tai dar užsukome į parduotuvę, kur įsigijome šiek tiek vaisių, vandens ir užkandžių rytojaus pusryčiams (sumokėjome 30 Dh). Parduotuvėse kainos ženkliai aukštesnės už lietuviškas. Ne visų produktų, tačiau daugumos. Ypač brangūs pasirodė vaisiai ir daržovės. Kita vertus, tai nestebina, juk Dubajus – tai tikrai ne derlingoji Lietuva.

Namuose kiek atgavę jėgas nusprendėme apžiūrėti 17-ame aukšte esantį baseiną. Dubajuje praktiškai visi daugiabučiai turi baseiną ir sporto salę, kurie prieinami visiems gyventojams ir namo svečiams. Baseinas – puikus, tik gaila, kad įsikūręs ne ant paties stogo (pastate 27 aukštai). Nepaisant to, jausmas vis viena super. Ir žmonių visai nebuvo, kaip pasakojo Antounas, vietiniai čia užsuka retokai. Dar kartelį pakartosiu tai, ką sakiau pirmoje aprašymo dalyje – ši airbnb patirtis mums buvo išties nuostabi.

„Entertainer Dubai“ privalumai ir pirmoji kelionė metro

Kiek pailsėjus nuo karščio ir vaikščiojimų, pradėjome ruoštis vakaro išvykai į Dubai Mall‘ą. Šokančių fontanų pasirodymai kiekvieną dieną prasideda nuo 18 val. vakaro ir vyksta kas pusvalandį. Priėmėme sprendimą, kad Dubai Mall‘e reikia pirmą kartą išbandyti mūsų gautos kuponų knygos „Entertainer Dubai“ privalumus. Kadangi kuponų skaičius labai įspūdingas, pagoogliname, kokie kuponai galioja Dubai Mall‘o „food courte“. Apsisprendžiame, kad vakarieniausime itin sveikai ir valgysime picas! : )

Įdomu, kodėl iš anksto ieškome, kokius kuponus naudosime konkrečioje vietoje? Ši kuponų knyga yra tikrai didelė ir sunki, tad kur kas praktiškiau tiesiog išsiplėšti planuojamus panaudoti kuponus ir knygą palikti namuose. Maža to, pats Dubai Mall‘as – vienas didžiausių pasaulio prekybos centrų, kuriame pasiklysti yra vieni niekai. Kur kas geriau iš anksto apsižiūrėti, kur randasi planuojama aplankyti kavinė/parduotuvė ir t.t.

Kadangi gyvename susisiekimo prasme puikiame Tecom rajone, kelionei link Dubai Mall‘o renkamės metro. Nuo mūsų apartamentų iki metro stotelės vos dešimt minučių kelio pėstute. Dubajaus metro yra puikus būdas keliauti per miestą, nes tai greita, pigu ir patogu. Tiesa, toli gražu ne visas miesto vietas galima aplankyti važiuojant tokiu būdu, tačiau Dubai Mall‘as ir Burj Khalifa kuo puikiausiai pasiekiami ir metro.

Tam, kad galėtume keliauti, tenka įsigyti kiekvienam po savo „Metro Nol card“. Už vieną tokią kortelę su 19 Dh sąskaita sumokame 25 Dh. Kelionės kaina priklauso nuo įveikiamo maršruto. Kaip ir didžioje pasaulio dalyje, miestas padalintas į tam tikras metro zonas.

Dubajaus metro yra galimybė įsigyti dvigubai brangesnį važiavimą „Gold“ klase. Jos privalumas – atskiras vagonas (dažniausiai metro priekyje) ir kur kas mažiau žmonių. Piko metu tai tikrai praverčia, tačiau mes neišlepę, mums nesunku ir pastovėti. Beje, Dubajaus metro yra ir atskiras vagonas skirtas tik moterims bei vaikams. Čia užėjus vyrui gali būti nužvelgtas piktais žvilgsniais ir paprašytas pasišalinti. Tiesa, vagonai pereinami, tad kartą net ir patys susimaišėme.

Taip pat verta paminėti, jog metro negalima valgyti ir gerti, už tai skiriamos baudos. Taip pat uždrausta kramtyti gumą. Apie tai byloja ryškiai matomi užrašai ir lipdukai. Tačiau yra ir labai malonus dalykas – kadangi Dubajaus metro yra pilnai automatizuotas ir neturi vairuotojų, galima atsistoti pačiame priekyje prie pat lango ir jaustis tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Juk čia metro nevažiuoja po žeme, o tik virš žemės.

Išlipame stotelėje Burj Khalifa/Dubai Mall. Nuo čia dar apie 15 minučių tenka eiti iki paties prekybos centro, kuris yra tituluojamas didžiausiu visame pasaulyje. Nors sunku tai suvokti, tačiau Dubai Mall‘e prieglobstį rado net 1200 įvairios parduotuvės. Įspūdinga.

Savaime suprantama, pirmą kartą atvykus į tokio dydžio prekybos centrą susigaudyti kur kas randasi – tiesiog neįmanoma. Tam padeda stendai su savotišku žemėlapiu, esantys praktiškai prie visų įėjimų visuose aukštuose. Prie jų nuolatos budi darbuotojai, kurie atmintinai viską žinodami žaibiškai paaiškina, kur ką rasti.

Kadangi namuose tik lengvai užkandome, o diena buvo pakankamai aktyvi, skubame į „food courtą“ ir čia ieškome „Pizzarito Pastarito“ picerijos, kuriai turime pasiruošę kuponą. Nesunkiai randame ir užsisakome po atskirą picą su gėrimais. Kaip ir priklauso, sumokame tik už vieną kompleksą, iš viso 42 Dh (kuponų esmė du už vieno kainą). Picos fantastiškos, liekame labai patenkinti. Dubajuje dviese skaniai ir sočiai pavalgyti už maždaug 10 eurų? Tikrai įmanoma. Dubajus miestas, kur už kepsnį gali sumokėti ir 800, ir 10 eurų. Priklauso nuo poreikių. „Food courtuose“ prekybos centruose kainos netgi labai normalios.

Po gardžios vakarienės kiek paklaidžioję po prekybos centrą pagaliau radome išėjimą prie fontanų. Vaizdas – žodžiais neapsakomas. Vienoje pusėje driekiasi Dubai Mall‘as, šalia – savotiškas ežeras, o priešais aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa. Vaizdas atimantis žadą. Tai vieta, kurią verta pamatyti. Vos po kelių minučių prasidėjo įspūdingas šokančių fontanų šou, skambant Enrique dainai „I can be Your hero“. Tai buvo tiesiog WOW. Kažkas tokio.

Dar pusvalandį pavaikštinėję sulaukėme kito šokančių fontanų pasirodymo. Jis buvo ne mažiau įspūdingas, tačiau šį kartą pagal populiarią vietinę melodiją.

Prieš kelionę namo dar apsilankėme „Gelato divino“ ledainėje, kur su kuponu suvalgėme gardžių ledų (18 Dh). Juokinga, bet jos ieškojome kokį pusvalandį : ) Iš principo norėjosi surasti, o ji pasirodė tokia mažytė ir taip gerai paslėpta!

Atgal į savo apartamentus grįžome su taksi. Čia vėl teko susidurti su tradiciniu vaizdu, kuomet tenka pastovėti eilėje, laukiant automobilio. Tačiau viskas ir čia vyko labai sklandžiai – darbuotojas skirstytojas sparčiai nurodinėjo, į kurį automobilį lipti, tad vos po penkių minučių išjudėjome iš šio prekybos ir pramogų miesto. Už 20 kilometrų kelionę sumokėjome 44 Dh.

Laukite tęsinio

Nors planavau tik tris įspūdžių dalis, matau, kad į tiek neįsiteksiu. Trečioje aprašymo dalyje papasakosiu apie mums labiausiai patikusią vietą Dubajuje – Dubai Mariną, nepamirštamą pasiplaukiojimą laiveliu aplink dirbtinę „Palm Jumeirah“ salą, „Wild Wadi“ vandens parką, taip pat vizitą prestižinėse žirgų lenktynėse, vykstančiose įspūdingame „Meydan“ stadione. Ir tai dar ne viskas!

Paulius Jakelis, Futbolo.TV komentatorius