Keliauti pradėjau dar būdama visai maža ir tai kažkaip greitai „įaugo“ į kraują. Sutikau panašų į save vaikiną ir mūsų nuotykiai prasidėjo.😍 Aplankėme daug Europos šalių, tačiau vis kirbėjo mintis leistis į ilgesnę, kitokią kelionę – pamatyti, patirti bei atrasti kažką naujo.
Kadangi turėjome nemažai patirties keliaujant, ieškant pigių skrydžių, visai netikėtai radome skrydžius į Balio salą iš Rygos maždaug už 430 € vienam asmeniui į abi puses. Vykome 2017 m. spalio mėnesį. Sprendimą vykti priėmėme per valandą ir skrydžio patvirtinimas jau buvo mano elektroniniame pašte! Laiko iki kelionės turėjome pakankamai daug, todėl prasidėjo kelionės planavimas – daug skaičiau apie Balio gyventojus, jų kultūrą. Kadangi, norėjome pamatyti kuo daugiau, susiplanavome gana aktyvią kelionę. Išvykos labai laukėme, nes niekada prieš tai neteko lankytis Azijos šalyse. Iškart, tik nusileidę Balio saloje pajutome labai malonų šiltą ir drėgną orą, norėjosi kuo greičiau nusimesti šiltus rūbus ir bėgti jūros link!
Visus viešbučius užsisakėme iš anksto. Susidėliojome maršrutą, ką norėsime pamatyti kiekvienoje vietovėje. Taigi, pirmoji mūsų stotelė trims naktims buvo Nusa Dua, „Sadara Boutique Beach Resort“ viešbutis. Už tris naktis, su puikiais pusryčiais, dviems sumokėjome 268 €. Tik atvykus į viešbutį, atrodė, jog patekome į rojų. Nuo medžių krito žiedlapiai, aplink palmės, baseinas bei nuostabus oras. Kadangi, laiko skirtumas nėra mažas, o po skrydžio buvome pavargę, nusprendėme kelias dienas skirti sau, pailsėti, atsipalaiduoti. Tačiau jau po dienos išsinuomavome motorolerį ir leidomės pažinti vietinių apylinkių.
Baliečiai labai šilti žmonės, kurie noriai padės, už tai nieko nesitikėdami. Jeigu jums kyla klausimų ar Balyje saugu, tai galiu patikinti – nei karto nesijautėme nejaukiai ar nesaugiai, vietiniai tikrai draugiški ir geri. Jie labai tiki Dievą, tiki karma, kad visi pikti darbai atsisuks prieš juos pačius. Matyt ne veltui žmonės skrenda į Balio salą tobulinti savo dvasines vertybes – ramybė, smilkalų kvapas tiesiog tvyro ore, tai veikia labai raminančiai.
Taigi, po kelių dienų ramybės, leidomės į tolimesnę kelionę. Iš Sanur uosto, plaukėme į Nusa Lembongan salą. Iki uosto nuvažiavome už keliolika eurų su vietiniu vairuotoju, laivo bilietus nusipirkome uoste, prieš pat išplaukiant. Kelionė trunka iki valandos, todėl laivai plaukia labai dažnai, kas kelias valandas. Jeigu planuojate daug pamatyti, patarčiau neapsikrauti daiktais, tai žymiai lengviau – mes keliavome tik su rankiniais lagaminais.
Nusa Lembongan – viena iš Balio salos kaimynių. Joje sutikome ne tiek daug turistų, mažiau didelių viešbučių. Atrodė, kad toje saloje gyvenimas vyksta lėčiau. Apsistojome taip pat trims naktis, viešbutyje visai prie uosto „Le Nusa Beach Club“. Už tris nakvynes ant jūros kranto su pusryčiais sumokėjome 172 € dviems. Taip pat, išsinuomavome motorolerį apvažiavome visą salą ir nusprendėme, jog ši sala – puiki proga išbandyti banglentes. Radome dienos mokyklą ir kitos dienos rytą jau klausėme instrukcijas kaip skrosti bangas! Visos dienos apmokymai, įranga ir privatus mokytojas asmeniui kainavo apie 30 €. Mano vyrui sekėsi kur kas geriau nei man, dienos eigoje jau gaudė bangas. Baliečiai turi tokį posakį, Lembongano bučinys – kai krenti nuo branglentės ir jei esi ne pakankamai giliai, kojas paliečia koralinis rifas, kuris jas subraižo. Taigi, turėjome nuostabią dieną, mano vyras išmoko valdyti banglentę, o mane nubučiavo Lembonganas :)
Apvažiavę visą Lembongan salą, pasimokę skrosti bangas, laukėme kitų nuotykių. Labai daug skaitėme apie Gili salas, rašoma, jog tai rojus žemėje. Jos yra trys: Gili Meno, Gili Air ir Gili Trawangan. Gili Trawangan garsėja kaip vakarėlių sala. Nors esame pakankamai jauni, tačiau atmetėme šį variantą, norėjosi pajusti ramesnį Balį, daugiau laiko skirti vienas kitam. Rinkomės tarp Gili Meno ir Gili Air. Visgi, galiausiai nugalėjo Gili Meno sala. Taigi, iš Nusa Lembongan plaukėme tiesiai į Gili Meno. Tiesa, plaukiant sustojome kituose uostuose, išlaipinti, įlaipinti kitus keleivius. Kelionė truko kelias valandas, žmogui kainavo apie 30 €. Įsitaisėme atvirame laivo denyje, grožėjomės vaizdais, lepinomės taip išsiilgta saule. Kelionė nespėjo prailgti. Tolumoje, horizonte pamatėme balto smėlio krantus, su žydru vandeniu, viskas atrodė it iš atviruko! Tas vaizdas buvo visai kitoks, nei pačioje Balio saloje, supratome, kad ne veltui tas salas vadina rojumi žemėje. Salos tokios mažos, kad jose nėra nei vieno automobilio, pagrindinis susiekimas – dviračiai, o vakarais net nesitikėkite apšvietimo – nusileidus saulei, jo paprasčiausiai nėra! Bet tai ir žavėjo labiausiai, jautėmės kaip robinzonai :) Pamenate, sakiau, jog keliavome su labai mažai daiktų? Ir tuo labai apsidžiaugėme, nes nuo uosto iki viešbučio ėjome pajūrio smėliu. Apsistojome trims naktims, viešbutyje ant jūros kranto „Seri Resort“, su pusryčiais dviems asmenims kainavo 191 €.
Sala nėra didelė, išsinuomavome dviračius ir visą ją apvažiavome. Vietiniai be galo žavi – atrodytų viduryje niekur, tokioje mažoje saloje, nugyvena visą savo gyvenimą! Jie labai draugiški, džiaugiasi kiekvienu turistu. Kažkur teko skaityti, jog gražiausias povandeninis pasaulis yra būtent prie šių salų. Balio sala bei kitos, esančios šalia jos, garsėja jūriniais vežliais, juos pamatyti norėjome labiausiai. Ir mums pavyko! Nuplaukus kelis šimtus metrų nuo kranto, su patyrusiu gidu, pradėjus jam moti ranka ir kviesti mus visus artyn, supratome, jog tai tas momentas. Vežlių buvo pilna visur, vieni tingūs, kiti žaismingi, taip arti ir taip neįtikėtina! Taip pat, prie Gili Meno salos yra nuskendusios skulptūros, kurios atrodė įspūdingai.
Kiekvieną dieną stengėmes pamatyti kažką naujo, atrasti, pabendrauti su vietiniais. Šioje saloje matėme vietines vestuves, netgi buvome pakviesti į jas! Tikriausiai pakvietė dėl to, jog absolučiai visa sala jose dalyvavo :) Vietiniai paaugliai mums su vyru pasiūlė pažaisti žaidimą, kažką panašaus į didelį „yoyo“: meti rutulį, jis sukasi ir turi pataikyti į kitus. Jautėmės lyg ilgai laukti svečiai, nors tuos žmonės matėme pirmą kartą! Tiesa, turėjau lietuviškų karvutės saldainių, daviau vietiniams vaikams – sakė, jog skanu, bet niekada neteko ragauti kažko panašaus. Taigi, kiekvieną dieną mus lydėjo galybės pirmų kartų!
Kad ir kaip patiko Gili sala, laikas praskriejo žaibiškai, mūsų kelionė artėjo link pabaigos, buvo metas plaukti atgal į Balio salą. Kelionė iki Sanur uosto kainavo apie 50 € asmeniui. Turėjome dar keletą dienų ir buvome nusprendę apsistoti Ubud mieste, džiunglėse, kadangi visą kelionę iki tol mėgavomės jūra. Skaičiau, jog Ubud yra ryžių terasos, beždžionių miškas ir daug kitų veiklų. Apsistojome „Pertiwi Bisma 2“ viešbutyje su didžiuliu baseinu į džiungles, už tris naktis, dviems asmenims su pusryčiais sumokėjome 140 €. Ubud mietas išskirtinis, jame tvyro kitokia atmosfera. Daug atpalaiduojančios muzikos, ramybės. Balietiški masažai irgi buvo vieni geriausių, kuriuos teko išbandyti. Stengėmės niekur neskubėti, atsipalaiduoti, juk atostogavome Balyje! Aplankėme ryžių terasas, beždžionių mišką, keletą šventyklų. Užsukome į vietinį Ubud menininkų turgų, ten įsigijome lauktuvių namiškiams. Mėgavomės paskutinėmis dienomis. Iš Ubud miestelio su vairuotoju atvykome į oro uostą, kur ir baigėsi mūsų pirmoji pažintis su Indonezija.
Turbūt visiems įdomu kiek tai kainavo? Balyje praleidome 13 naktų. Mūsų planas buvo toks: skrydžiui dviese išleidome apie 1000 €, viešbučiams skyrėme 1000 € ir 1000 € pramogoms, susisiekimui, maistui. Balyje tikrai pigu, mėgavomės atostogomis per daug netaupydami, buvo dienų, kuomet vyras į masažą eidavo du kartus per dieną (valandos masažo kaina apie 6 €). Valgėme jūros gėrybes ar tai, ko tą dieną norėdavosi. Taigi, dviese, per 14 dienų išleidome 3000 €, t. y. 1500 € vienam asmeniui. Tiesa, rinkomės pakankamai gerus viešbučius, jeigu budžetas mežesnis, galima rasti nakvynę ir už 20 € per naktį.
Noriu visiems palinkėti nebijoti! Jeigu nedrąsu keliauti vieniems, Makaliaus komanda jumis pasirūpins, pamatysite viską ką matėme mes, tik nereikės patiems sukti galvos ir planuotis! Keliaukit, nes tai vienintelis dalykas, kuriam galime išleisti pinigus ir tapti turtingesniais!
Teksto autorė: Kotryna Vilūnaitė
