Išpuoselėtas San Chuanas
Lėktuvui leidžiantis už lango stūkso itin aukštos palmės, žaliuoja atogrąžų miškai ir banguoja audringa jūra. Tik išėjus į lauką pajuntame, kaip sunku kvėpuoti – kvapą gniaužia beprotiškas karštis ir drėgmė, kuri čia siekia net 90%. Taip pat pasitinka tuzinas taksi vairuotojų, siūlančių mus pavežti iki viešbučio. Derybos prasideda ir angiliškai vos kalbantis pietietis rėžia galutinę kaina – 25 doleriai.
Sukrauname lagaminus į bagažinę ir judame viešbučio link. Viešbutyje esame sutinkami itin šiltai ir svetingai. “Jaunuoliai iš Europos” – taip, pasveikinęs atvykus į Karibus, mus pramina jo darbuotojas.
Pirmą nakvynę San Chuane pasiėmėme geriausiame viešbutyje pačiame miesto centre. Liukso kambario apartamentų kaina – 60 dolerių asmeniui. Tad kainos nesikandžioja.
Vakare išlendame pajusti naktinio sostinės gyvenimo, kuris ten lekia salsos ritmu. Kavinės, vietiniai barai mirga nuo spalvingo interjero. Visuose restoranuose ir baruose esame vieninteliai europiečiai, todėl vietiniams keliame susidomėjimą ir šie nenuleidžia nuo mūsų akių. Nuolatinis vakaro ir, kaip vėliau supratome, visos kelionės palydovas, - triukšmas. Žmonės čia temperamentingi, ekspresyvūs, kalba emocionaliai ir garsiai.
Kitą rytą keliamės anksti ir išskubame pamatyti San Chuano saulės šviesoje. Miestas labai spalvingas visomis prasmėmis – gatvėse raibsta akys nuo įvairiaspalvių pastatų, kruizinių laivų, skrodžiančių žydru it dangaus mėlynumas vandeniu, siaurų gatvelių, kuriose vos eina apsisukti su automobiliu. San Chuaną iš visų pusių gaubia siena – kaip vėliau sužinojome, vidinėje jos dalyje turistams vaikščioti yra saugu, o išorinėje – netgi pavojinga. Aplankome El Morro pilį, kuri dar 16 amžiuje buvo įkurta iškyšuly į Atlanto vandenyną. Stovėdami ant paties salos krašto žvelgiame į San Chuaną regėdami jo didybę, spalvingą architektūrą ir saulės šešėlį metančias palmes. Dar kartą įsitikiname, jog tai vieta, kurioje apstu visko.
Antras pagal dydį miestas ir akibrokštas jame
Išsinuomotu automobiliu važiuojame į Ponce – antrą pagal dydį miestą Puerto Rike. Važiuojame kalnų serpantingais, kelias nuolat sukasi, pakilus aukščiau į kalnus užgula ausis ir galiausiai pro kalnų tarpeklį atsiveria vaizdas – Karibų jūros pakrantė. Pakeliui sustojame atsigaivinti nuo kaitros ir joje išsimaudyti. Pajutę itin sūrų jūros vandenį sėdame į automobilį ir važiuojame toliau. Pagaliau pasiekame Ponce. Nustembame pamatę, jog pats miesto centras tėra maža aišktė su fontanu ir keliomis skulptūromis. Už jos ribų miestas pasikeičia – namai dar vis tebespalvingi, tačiau žymiai skurdesni nei San Chuane.
Esame vieninteliai turistai bet kurioje gatvėje, į kurią tik pasukame. Jaučiame vėl prikaustytas vietinių gyventojų akis. Čia susiduriame su dar vienu Puerto Riko kontrastu – kai jo sostinę teko matyti gražią ir išpuoselėtą, tuo tarpu net antras pagal dydį miestas – skurdus, o jame – jokių turistų.
Ilgai čia neužsibuvę važiuojame link viešbučio. Jame pasitinka įspūdingas vaizdas, kuris leidžia pasijusti, tarsi būtume tikrose džiunglėse – kieme kabo lijanos, hamakai, auga palmės, baldai pagaminti iš bambuko. Čia ir vėl pelnome vietinių simpatija, viešbučio barmenas vaišina mus gėrimais.
Graužiausi pasaulio paplūdimiai
Važiuodami aplink salą aplankome fantastiško reginio paplūdimius, tokius kaip La Playa, Izabela, Pinones, taip pat paplūdimius, esančius Kulebroje ir Fajardo. Kai kurie jų yra įtraukti netgi į “Travel Channel” gražiausių pasaulio palūdimių sąrašą. Aukštos palmes, nuo jų krintantys kokosai, uolos, į kurias skyla Karibų jūros bangos – jaučiame, kad esame tikroje egzotikoje.
Atogrąžų džiunglės ir šviečiantis vanduo
Kelionės kulminacija – išvyka į atrogrąžų džiungles ir BioBay lagūną, kurioje vanduo šviečia tiesiogine šio žodžio prasme. El Yanke – atogrąžų miškų nacionalinis parkas, plačiai turistų lankoma vieta. Čia praleidžiame porą valandų. Kopiame kalnais, leidžiamės skardžiais, skinamės kelią pro vijoklius ir girdim virš mūsų krintant lietų, kurio nejaučiam, nes milžiniški palmių lapai jį sulaiko. Pakeliui išsimaudome krioklyje. Tiesa, iš pat pradžių esame perspėjami saugotis beždžionių, kurios čia itin agresyvios, tačiau su šiais pakeleiviais susidurti neteko.
Sutemus vėlai vakare išvykstame į kitą ekskursiją – Bio Bay. Šviečiant mėnulio pilnačiai kartus su didesne nei dviešimt žmonių grupe sėdame į baidares ir Atlanto pakrante plaukiame link džiunglių kanalo. Galiausiai jį pasiekę, gal pusvalandį iriames klausydamiesi džiunglėse aidinčio gyvūnų čirškimo ir ūkavimo. Pagaliau išplaukiame į Bio Bay lagūną – vietą, kurioje sujudinus vandenį jis švyti. Vaizdas užgniaužia kvapą. Užtenka jį paliesti ir paprastas vanduo ima šviesti. Taip yra dėl jame esančio augalo – gyvūno planktono. Vietos, kuriose jis gyvena, yra kelios pasaulyje, ir viena iš jų Puerto Rike.
Bendri įspūdžiai ir kelionės sąmata
Į Puerto Riką vykti verta. Visi, kas keliavome, esame matę jau daug pasaulio ir buve įvairiuose žemynuose. Tačiau turime pripažinti, jog ši Karibų sala tikrai išskirtinė savo gamta, gyvenimo ritmu, žmonių nuoširdumu bei gerumu ir netgi kainomis.
Pavyzdžiui, apvažiavus visą salą išsinuomotu automobiliu, kas buvo beveik 1000 kilometrų, benzinui teko skirti vos 80 dolerių. Viešbučių kainos svyruoja nuo 25 iki 60 dolerių nakčiai asmeneniui. Maistas parduotuvėse taip pat nėra brangus. Kiek brangesnis vietiniuose restoranuose be kavinėse. Tiem, kas galbūt planuojame ten vykti, rekomenduojam paragauti jų nacionalinio patiekalo – mofongo.
Prakeliavę visą savaitę Karibuose, miegoję geriausiuose viešbučiuose, išsinuomavę automobilį, restoranuose ragavę vietinį maistą, su lėktuvo bilietais Bostonas – San Chuanas – Bostonas išleidome apie 1000 dolerių. Dabar prisiminę visą karštį, kurį teko iškęsti, kilometrus, kuriuose teko nuvažiuoti, kalnus kuriuos įveikėmę ir sudėję visas išlaidas, galime drąsiai teigti – buvo verta. Ten Puerto Rikas – ten visko yra!
Agnė Vaitekenaitė
Dėkojame Agnei už pasakojimą iš kelionės, ir kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius dalyvauju@makalius.lt!