Ištikima Makaliaus skaitytoja ir uoli keliautoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė vaizdžiai atskleidė savo viešnagės Romoje detales. Į klausimą, ar visi keliai veda į Romą, yra atsakymas – ten apsilankyti tiesiog būtina!
Jau seniai kirbėjo mintis nuvykti į Romą ir tam priežasčių buvo daug – begalinis noras pažinti šį muziejų po atviru dangumi, kur istorija nukelia ne šimtmečius, o tūkstantmečius atgal. Pajusti, pamatyti, paliesti tai, kas parašyta istorijos vadovėliuose... Didelį susidomėjimą sukėlė draugų, pažįstamų įspūdžiai. Pavasarį perskaičiau Nobelio premijos laureato H.Sinkevičiaus istorinį romaną “Qua vadis” apie Nerono laikų Romą – tai dar labiau sustiprino mano norą įsitikinti “ar tikrai visi keliai vedą į šį miestą”. Rimvydas (Makalius) padėjo pasirinkti patogiausią laiką kelionei rugsėjo gale, atostogų metu. Neapsigavau – pakliuvau į tikrą vasarą!!! Amžinajame mieste turistų sąlyginai sumažėję, o oras idealus + 27 C.
Į kelionę išsiruošti tikrai nebuvo sunku. Jokių keblumų, nemalonumų nepatyrėme. Skrydis “Ryanair” į priekį trunka apie tris valandas. Atskridome trečiadienio vidurdienį, tad įsikūrėme, o iki vakaro jau buvome aplankiusios Koliziejų ir Romos forumą!
Bilietus užsisakėme per makalius.lt. Kelionė 2 žmonėms kainavo 500 LT. Moteriškai apsidraudėme ir sumokėjome papildomai 105 lt už registruotą vieną lagaminuką, kuris į priekį skrido apytuštis, o atgalios – su nežymiu viršsvoriu (vežėmės lauktuvių gaivaus vietinio Frascati vyno, kuris Romos apylinkėse gaminamas jau bene 2000 metų).
Kaip ir daugelis lietuvaičių, Romoje neieškojome prabangios nakvynės. Apklausiau draugus ir nutarę apsigyventi romietiškai, užsisakėme apartamentus L’ incanto di Roma (70 EUR nakvynė dviem su itališkais pusryčiais). Apartamentai yra visai netoli miesto centro ir svarbiausių lankomų objektų. Tvarkingas miegamasis, dušas, virtuvė, internetas ir pilna lentyna knygų apie Romą (grįžus vakare mielai jas studijavau). Apartamentų šeimininkė Laura iš tiesų labai draugiška ir svetinga, bet kokiu klausimu ir patarimu kreipdavomės į ją.
Iš keturių Romoje praleistų dienų, vieną buvome suplanavę paskirti Vatikanui ir Šv. Petro bazilikai. O kad ilgas laukimas eilėse neapkartintų atostogų, bilietus nusipirkau internetu iš anksto http://www.rome-museum.com (žmogui 3 valandų ekskursija su profesionaliu gidu po Vatikano muziejų, Šv. Petro baziliką, Siksto koplyčią kainavo 42 EUR). Tik mūsų prabangi ekskursija nuplaukė “kaip vanduo Tiberio upe”, bet apie šį nuotykį vėliau.
Romoje labai pravertė vadinamas “Romos pasas” www. romapass.it, ką ir kitiems rekomenduoju. Su šia kortele, kuri kainuoja 25 EUR žmogui, galima nemokamai naudotis visu viešuoju transportu 48 val. nuo kortelės aktyvavimo pradžios, nemokamai apsilankyti dviejuose muziejuose, išskyrus Vatikaną, o taip pat pasinaudoti kitomis nuolaidomis. Mums ši kortelė labai pravertė, tik suradome ją atokioje tabako parduotuvėlėje, o ne oro uoste, TIC’e, kaip skelbiama. Patarčiau pirkti ją internetu.
Roma patiko ir tuo, kad tai saugus miestas. Keliavome dvi moteriškaitės, tačiau net vakare mieste jautėmės saugiai, drąsiai važinėjome metro, autobusais. Vietiniai gyventojai tikrai labai draugiški ir paslaugūs.
Pažinti gurmaniškąją Romą šios kelionės metu paprasčiausiai nebuvo laiko, tačiau ledų ekspertėmis tikrai tapome. Būtų didelis praradimas neparagauti šviežiai gaminamų ledų šiose vietelėse:
”Grom” ledainėje, esančioje netoli Navonos aikštės; ”I Caruso” ledainėje; Ir ”San Crispino” ledainėje Via Panetteria,42, netoli Trevi fontano, kurios ledai laikomi skaniausiais Romoje ir kuri paminėta E. Gilbert knygoje ”Valgyk. Melskis. Mylėk”. Beje, šioje knygoje paminėtas ir puikus ”Tre Scalini” restoranas, esantis Navonos aikštėje, jame patikrinome ”Tartufo” desertą ir nusivylėme (šokoladiniai ledai su tarkuotu šokoladu ir plakta grietinėle).
Nuo rekomendacijų, ką būtinai aplankyti Romoje, susilaikysiu. Na žinoma, Koliziejus, Romos forumas, Panteonas, Vatikanas, žymieji Berninio fontanai – privaloma. O visa kita tegu lieka atradimo džiaugsmu, nes Romoje nustebinti gali kiekviena didelė aikštė, siaura gatvelė, tiltas, arka ar jauki kavinukė.
Mane asmeniškai nustebino sustojęs laikas (net dukra nusistebėjo, kad 4 dienos praslinko kaip kokia savaitė). Dėl šios priežasties į iš anksto užsakytą ir apmokėtą ekskursiją Vatikane nuėjome tik kitą dieną! Tad teko bilietus pirkti iš naujo.
Aplankė keistas jausmas ant Palatino kalvos, tarsi jau būčiau čia buvus. Palatino kalva – viena iš septynių Romos kalvų, ant kurios išsidėstęs senovinis Romos centras. Pasak padavimo, Romulas būtent ant Palatino kalvos pradėjo miesto statybas. Ant šios kalvos savo būstus statėsi karaliai ir imperatoriai, būtent ant Palatino kalbos gimė būsimas imperatorius Augustas. Ant Palatino kalvos buvo aptikti krėstinių trobelių pėdsakai, datuojami VIII a. pr. m. e. 63 m. pr. m. e.
Užlipome į šią kalvelę vakarop, saulei leidžiantis. Skirtingai nei prie kitų žymių statinių, žmonių nebuvo, tik pilna teritorija atkastų rūmų griuvėsių, kolonų liekanos, marmurinių grindų likučiai. Jokios apsaugos, jokių užtvarų! Keistas jausmas, kai visa tai gali paliesti. Toliau paėjusios atadome net stadiono griuvėsius, senų alyvmedžių alėją, po kuria vietos aura mėgavosi kažkoks turistas su knyga rankose. Žiūrėk, ir raudonas saulėlydis tolumoje... Atrodo, pats prisėstum šalia, tokia palaimos šiluma, ir toks gerumas užlieja žiūrint į amžinąjį miestą iš aukštai jo kūrėjų akimis.
Į Romą keliavau su savo 14-mete dukra, kuriai taip pat Roma paliko įspūdį. Manau, kad tai neįkainojama istorijos pamoka. Kadangi prieš kelionę ir jos metu daug skaičiau, domėjausi tomis vietomis, kur eisime, dukrai stengiausi būti “mama-gide”. Kartu studijavome žemėlapį, klydome, klaidžiojome, stebėjomės, svajojom, išdykavom, susėdusios ant šaligatvio laižėm skaniausius Romoje ledus ir kiekvieną kartą įsivaizdavome “O prieš 2 000 metų čia buvo...”
Klausiate, ar rekomenduoju aplankyti Romą? Taip taip taip! Pati ten vėl sugrįžčiau. Ir nors miestas labai judrus, triukšmingas, netgi purvinas, keistai sutalpinantis dundančius tramvajus greta Antikos šventovių, skubančius romiečius šalia žioplinėjančių turistų, daugybę plastikinių buteliukų ir kitokių šiukšlių Tiberyje šalia seniausio, 62m. pr.Kr. Romoje Fabricijaus tiltų, šie skirtumai išnyksta. Ir laikas stebuklingai sustoja. Kultūra, tradicijos, papročiai visai nebūdingi lietuviams, bet miestas svetingai priima tave į savo glėbį. Negali nepamilti Romos...
Dėkojame Eglei už nuoširdų pasakojimą, ir kviečiame keliautojus pasipasakoti savaitės interviu rubrikai. Savo norą būti "interviuoti" galite išreikšti paštu dalyvauju@makalius.lt
