Hamburgas keistas, kažkodėl labai keistas miestas. Gal dėl to, jog jame viskas itin preciziškai surikiuota pagal liniuotę. Na gal trūko žalių medžių, bet rudeninis vaizdas toks, tarsi žmonės čia kokie maži vabaliukai, o pastatai tiesiog įrėmina erdvę, kurioje jie juda. Platus upės kanalas, sakytum, kokia Venecija, tačiau čia jokių margaspalvių namukų, jokių pakrypusių langinių, o tik vokiškai išrikiuota gynybinė langų ir taisyklingo fasado pastatų eilė. Kartais net pakvipdavo savotiška militarizmo dvasia.
Gal praleidę Hamburge kelias dienas, būtume pakeitę savo nuomonę, bet ilgas pusdienis stebuklų nepadarė. Apsilankėme ir kalėdinėje mugėje. Ten kiek laisviau, klegesys, muzika, minios perkančių įvairias smulkmenas. Paėjus į jų šopinimosi kvartalą, nuo išsipusčiusių damų ir paltuotų vyrų padvelkė įvairia parfumerija. Yra Hamburge ir elgetų, ir blogai gyvenančių, tačiau gatvėmis keliaujančios, besišnekučiuojančios moterys su elegantiškais pirkinių maišiukais kiek iškreipia vaizdą.
Pasukę nuo kalėdinės mugės kiek tolėliau, priėję prie upės pamatėme nepakartojamą vaizdą - plūduriuojančią šventinę eglę su visais jai priderančiais elementais - degančiomis lemputėmis ir dekoracijomis. Išties gražu.
Pamatėme tikrai ne visą miestą, tačiau Hamburgas išties sužavintis ir kažkuo labai patraukiantis.
Štai, ką parsivežėme iš Hamburgo:
O jūs esate buvę Hamburge?