Taigi, pradėjau ieškoti būdų, kaip pigiai nuvykti iki Sankt Peterburgo? Skaičiavau įvairius variantus – traukiniu, autobusu, lėktuvu. Autobusu Sankt Peterburgas pasiekiamas itin pigiai – apie 100-120 litų. Bet, kadangi vykau vos 5 dienoms, nusprendžiau, kad sėdėti autobuse apie 20 valandų pernelyg didelė prabanga, tad pasirinkau lėktuvą, skridau per Rygą, sumokėjau apie 250 litų. Rusijos viza kainavo 230 litų, ir dar draudimas apie 17 litų. Gauti turistinę vizą visiškai nesudėtinga – tereikia turėti galiojantį pasą.
Vykau penkioms dienoms. Viešnagės planą susidaryti buvo gana sudėtinga. Pradžioje bandžiau ieškoti informacijos internete, tačiau pasirodė, kad Sankt Peterburge yra tiek lankytinų vietų, kad ir mėnesio neužtektų. Nuėjau į knygyną ir nusipirkau kažkurį iš gidų. Iš kurio sužinojau nemažai naudingų dalykų, kuriuos pritaikiau nuvykusi į Sankt Peterburgą.
Vos atskridus iš oro uosto iki miesto centro pigiausia nusigauti 13A autobusu. Juokinga, tačiau elementarus važiavimas autobusu gali turėti tam tikrų niuansų – pasirodo, užmokėti už kelionę reikėjo išlipant. Nežinojau, tad bobutės nepraleido progos apibumbėti, ko kišu tuos savo pinigus. Kelionės kaina fiksuota ir jokių antkainių turistams – sumokėjau apie 25 rublius. Nusigavau iki metro stoties, kur toliau tęsiau kelionę. Nusipirkau metro bilietą 20 kelionių - 500 rublių. O vienkartinis bilietėlis kainuoja 28 rubliai. Vaizdas metro kiek nuvylė, tikėjausi kažko panašaus į Paryžių, kur viešajame transporte sutikti nemažai stilingų žmonių, kur juo naudojasi įvairias pajamas gaunantys piliečiai, o Sankt Peterburgo viešasis transportas okupuotas senukų ir studentų.
Turbūt sutiksite, kad į Rusiją gana sudėtinga vykti neturint išankstinių nusistatymų, tačiau galiu pasakyti, kad nepaisant kai kurių „išskirtinai slaviškų detalių“, beveik nepatyriau kultūrinio šoko.
Mano pagrindinė baimė buvo kalbos barjeras. Labai sunkiai surezgu rišlų sakinį, tačiau maloniai nustebau, kad Rusijoje nekilo problemų dėl kalbos. Pačiame Sankt Peterburgo centre beveik visi supranta anglų kalbą. Kavinėse, restoranuose, parduotuvėse, o štai miegamajame rajone, kur buvau apsistojusi (draugo namuose), ten net minties nekilo kalbėti angliškai ir vietiniai liežuvių nelaužo – kalba išskirtinai rusiškai.
Keliauti Sankt Peterburge patogu. Miestas gana jaunas, tad labai taisyklingų formų, viešuoju transportu keliauti labai patogu. Aiškiai nurodyti gatvių pavadinimai – kirilica ir lotynų raidėmis. Metro praneša stoteles, o jų pavadinimai užrašyti kirilica ir lotyniškomis raidėmis. Miestas labai draugiškas turistams.
Apsistojusi buvau draugo bute, viename miegamųjų Sankt Peterburgo rajonų. Turiu pasakyti jie nelabai primena mūsiškius, nors, galima būtų pamanyti ką kitą. Pas mus penkiaaukščiai, o ten dvidešimt penkiaaukščiai. Vadinamosios „chruščiovkes“ ten mažiausiai dešimties aukštų. Labai tvarkingas mietas su vaikų žaidimų aikštelėmis ir pan. Bent tame rajone, kur gyvenom, maisto kainos labai panašios į lietuviškas. Žinoma, miesto centre, vaizdas ir skaičiai kitokie.
Pirmąją viešnagės dieną skyriau pasivaikščiojimui po Nevskij prospektą – pagrindinę gatvę. Prospekto pradžioje gausu prabangių rūbų parduotuvių, tad ištroškusiems mados, čia tikrai bus kur akis paganyti, o gal ką ir įsigysite.
Turiu pripažinti – yra tikrai įspūdingų vaizdų. Izaoko katedra, Žiemos rūmai, krantinės... Niekur kitur neteko matyti, kad mieste būtų tiek daug gražių vietų prisėsti! Nei Paryžiuje nei Barselonoje nemačiau nieko panašaus. Sankt Peterburgas apskritai „stipriai europietiškas“, jo statyboje dalyvavo daug vakariečių architektų, tai labai jaučiasi visur. Net cerkvės turi vakarietiško dvelksmo.
Vietomis Sankt Peterburgas kažkiek primena Romą, Paryžių. Tačiau visi panašumai dingsta, kai kalba pasisuka apie interjerą, kuriame, rodos, nėra jokių kompromisų – auksas auksas ir dar kartą auksas. Bet žinot, jis ten labai tinka ir atrodo gana įspūdingai. Įeini į kino teatrą, esantį tolėliau nuo pagrindinės gatvės, o jautiesi kaip baleto rūmuose, nes visur aukso dekoracijos, prabanga.
Beje, kas trečiame bare Sankt Peterburge patiekiami sušiai – labai originalūs, su įvairiausiomis įmantrybėmis. Labai daug kavos, arbatos namų. Tradicinių patiekalų rasti sudėtinga, tačiau gausybė kaukazietiškų, gruziniškų ir kitų tautų kavinukių. Kainos gana europietiškos, pvz., dvi šaltos kavos su karamele – 500 rublių. Vakarienei tikrai reikėtų nusimatyti daugiau negu 1000 rublių. Lito ir rublio keitimo kursas svyruoja apie 100 rublių – 8,5 Lt.
Sankt Peterburgas – žalias miestas. Gausu sodų, medžių, parkų ir t.t. Mieste tiesiog tvyro romantiška atmosfera. Begalė gražių vietų, kur galima tiesiog prisėsti, pabendrauti, padeklamuoti vieną kitą meilės eilėraštį... Labai daug gatvės muzikantų, kurie tik sustiprina romantiško miesto atmosferą.
Žinoma, nepaisant pavyzdinės estetikos, gana egzotiškai atrodo kirilica parašyti amerikietiški pavadinimai. Užrašai kavinių meniu kartais tikrai priversdavo nusišypsoti. Tad, mitai apie į rusų kalbą besiveržiančias svetimybes – ne iš piršto laužti. Taip pat teko (laimė ar nelaimė) pamatyti nemažai rusiškų vestuvių. Visuose būtinas atributas – Hameris, „tortinės“ suknelės ir kitos „stiliaus“ detalės. Beje, gatvėse eilinę dieną gali pamatyti labai daug išsipuošusių moterų, batukai dažniausiai tokios pačios spalvos kaip suknelės.
Kiek nustebino tai, kad miesto centre yra paplūdimys, kur žmonės nevaržomi mėgaujasi saulės malonumais, užsiima joga. Maudytis uždrausta dėl srovės.
Labiausiai sužavėjo visą parą nemiegantis miestas. Ir tai ne mitas! Net miegamajame rajone maisto parduotuvės, kuriose gausu nematytų vaisių ir daržovių, gėlių salonai veikė visa parą. Nuvykus į centrą visada turėsite ką veikti. Visame mieste veikia bevielis internetas. Beje, viešieji tualetai mieste mokami, tad turėkite smulkių.
Vieną vakarą linksminomės visai prie Nevskij prospekt esančiame „barų kvartale“. Kur labai daug stilingų naktinių klubų. Kainos klubuose „europietiškos“, Mojito kokteilis – apie 300 rublių. Baruose populiarus „Baltika“ alus, kurio bokalas kainuoja apie 85 rubliai.
Namo iš klubo vykome taksi – Lada automobiliu. Taksi dažyti mėlynai, stabdyti galima tiesiog pakėlus ranką. Dėl kainos reikėtų derėtis, nes vietiniai taksistai mėgsta „apiplėšti“ turistus. Skaitliukų ar oficialių įkainių nėra, tad verčiau iškart susitarkit. Už maždaug pusvalandžio kelionę sumokėjome 700 rublių. Važiavome „nenormaliu“ greičiu, nes tam tikrą valandą pakeliami kai kurie tiltai ir vairuotojai bando spėti juos pervažiuoti.
Sankt Paterburgas sudarė gana saugaus ir visiems pritaikyto miesto įspūdį. Apšviesta, šviesoforai su laikmačiais, gatvės sutvarkytos ir dauguma erdvių, lankytinų objektų pritaikyti neįgaliesiems. Beje, milicija turi teisę bet kada pareikalauti parodyti dokumentą, tad dėl visą ko, turėkite su savimi paso kopiją.
Didžiausią įspūdį paliko išvyka į Peterhofą. Didžiuliai rūmai ant jūros kranto. Parkas, fontanai, kaskados, arbatos nameliai... Čia pat galima surengti ir iškylą, yra ir kavinių, tad nepasiėmus su savimi maisto, galėsite pavalgyti ir vietoje. Vaikščiojom gal porą valandų, tačiau laiko pritrūko. Į Carų vasaros rezidenciją plaukėm laivu. Kelionė kainuoja 500 rublių į priekį, o autobusu atgal už 70 rublių.
Carskoje selo – labai vertas dėmesio objektas. Sankt Peterburgas tiesiog alsuoja istorija – begalė namų, kur kūrė, gyveno ar rezidavo žymiausi literatūros klasikai, cerkvės, romanuose minimi skvereliai, gatvės ir daug kitų įdomybių. Verta apsilankyti „torgovyj dom“, ten patys skaniausi desertai, kokius tik teko kada ragauti. Apsigimimų muziejus, vienuolynai, cerkvės, kapinės, kur ilsisi Dostojevskis ir kitos įžymybės. Jei norėsite apsilankyti cerkvėje, būtinai apsirenkite santūriau, moterys turi prisidengti galvą.
Labai populiarios ekskursijos laivais. Vaizdas nuo vandens įspūdingas, nepasigailėsite pasirinkę. Visas miestas ant salų, tarp kurių daug tiltų, kurių turėklai nenukabinėti spynų.
Beje, Operoje turistams yra taikomos didesnės kainos. Pasijautėm nesmagiai. Visur kitur tikrai nepastebėjau didesnių antkainių, nebent taksi.
Savaitgalio Sankt Peterburgui mažoka. Rekomenduočiau praleisti čia bent keturias dienas.
Dauguma turistų – rusai iš kitų miestų. Manau, kad dauguma tautų nelanko Rusijos dėl vairių istorinių nuoskaudų, informacijos trūkumo, susikurtų stereotipų. Net lietuvaičiams pasakiusi, kad buvau Sankt Peterburge, sulaukiau skirtingų reakcijų – vieni žavėjosi, kiti labai stebėjosi, ko aš ten važiavau?
Lauktuvės. Matrioškų nepirkau, apsipirkau Natura Siberica parduotuvėje, kur kainos daug žemesnės negu Lietuvoje, o kokybė išties gera.
Išlaidos. Pradžiai buvau numačiusi išleisti 5000 rublių, tačiau atsipalaidavau ir išleidau kone dvigubai. Beje, nepamirškite, kad skambučiai tiek įeinantys, tiek išeinantys – brangūs, kainų net nepalyginsi su ES.
Akimirkos iš kelionės:
Dėkojame Viktorijai Masiliūnaitei už įdomų pasakojimą, ir kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius dalyvauju@makalius.lt!