Savaitės interviu: Paryžius po 10 metų vis tiek stebinantis Paryžius

„Pirmą kartą Paryžiuje lankiausi prieš dešimt metų, – savo pasakojimą pradeda makalius.lt skaitytoja Laura, –  Tuomet man buvo vos 15, įmečiau monetą į kažkurį Paryžiaus fontaną ir jau tada žinojau, kad dar sugrįšiu pasižiūrėti į naktyje žėrintį Eifelio bokštą. Mano noras išsipildė – pirmas gyvenime skrydis ir pirmas toks įsimintinas".

Skridome su Ryanair kompanija. Gan ūkanotą vakarą pakilome iš Kauno ir jau 19:30 buvome Paryžiaus Bovei oro uoste. Vėlyvas atvykimas kažkokių nepatogumų sukėlęs nebūtų, bet supainiojome metro stoteles ir gal valandą klaidžiojome, kol atradome savąją. Juokingiausia, kad gatvėje žmonės geriau kalbėjo angliškai negu metro informacijos centruose.

Iki Chansonniers viešbučio, iki kurio veža 2 numerio metro, stotelė Menilmontant, kryptis Nation. Chansonniers įsikūręs plačioje jaukioje gatvėje, prie pat metro stotelės, nereikia klaidžioti skersgatviais. Įsikūrėme savo nelabai puošniame, tačiau erdviame kambaryje.

Viešbučio kavinėje radome krūvas lankstinukų, žemėlapių su Paryžiaus lankytinomis vietomis, tad rytojaus maršrutas sudėliotas buvo labai lengvai.

Antrąją dieną Paryžiuje tik apie pirmą valandą sugebėjome išsiropšti iš viešbučio.

Nepaisant „vėlyvo išvykimo“, pėsčiomis apėjome visą senamiestį ir žymiausius lankytinus objektus: Paryžiaus katedrą, Luvrą, Champ-Elysees ir t.t. Į muziejų vidų užėjusios nebuvom, nes į Paryžių vykome dviem dienom, tad laiko viskam apžiūrėti tikrai nebūtų pakakę.

Didžiausias noras buvo pamatyti žėrintį Eifelį. Pasigrožėjusios Triumfo Arka, Diena gatve nusileidome iki Eifelio. Nepakartojamas jausmas stovėti Eifelio papėdėje. Masyvus, švytintis, pro jo karkasinius strypus matosi nakties spalvos. Pasižiūrime į laikrodį, be kelių minučių septynios. Skubame nueiti kiek tolėliau, kad pamatytume visą spindinčio Eifelio grožį. Paryžiaus simbolis vos kelioms minutėms virto magišku bokštu. Šis jo pasirodymas kartojamas kiekvieną valandą. Tikrai verta dėmesio.

Nuo Eifelio labai patogiai su metro (bilietas 1,7 eurų) grįžome iki Nation stotelės ir kelias stoteles iki viešbučio ėjome pėsčiomis. Pakeliui užsukome į parduotuvę.

Paryžiuje, pirmoje, arčiausiai senamiesčio esančioje, zonoje maisto kainos yra tikrai nelabai aukštos, skaičiuojant litais, gal kokiais 1,5-3 litais brangiau negu Lietuvoje, bet juk tai Paryžius! O vyno butelį už 2-5 eurus gausite tikrai neprastą.

Kitai dienai pasilikome Eifelio lankymą, Monmartrą, Pompidu ir suvenyrų pirkimą. Dar Lietuvoje nusipirkome bilietą (13,8 eurų), tačiau, kol susigraibėm, buvo likęs vienintelis laikas – 9:30 val. Nors, kiek pergyvenom dėl tokio ankstyvo vizito, bet viskas buvo geriau negu gerai – eilių praktiškai jokių, viršuje fotografuokis, kiek telpa, ir jokių nuotraukas gadinančių pašalinių veidų.

Antrą dieną nusprendėme iškart nusipirkti dienos metro bilietą, kuris kainavo 6,3 eurų. Nuo Eifelio patraukėme apžiūrėti čia pat esančio dangoraižių kvartalo. Gražu, kad jau čia esam, tai tikrai verta užmesti akį.

Iš šio rajono nuvykome iki Monmartro. Išlipome prie pat Bazilikos (beje, kas nenori kilti į Eifelį, nuo šios bazilikos atsiveria geras vaizdas į miestą), iškart atsidūrėme jaukioje kalėdinėje mugėje.

Nors švietė saulė, o kai kurie medžiai džiugino akį sodria žaluma, buvo sunku patikėti, jog tokiu oru kažkas gali siūlyti įsigyti kalėdinės atributikos. Paryžiuje tvyrojo tikras pavasaris.

Nuėjome Net nebūčiau pagalvojusi, kad jis man pasirodys antras pagal žavumą po Eifelio.

Pasivaikščiojusios po Monmartrą, su metro nuvykome iki Pompidu – įdomus „išverstas“ šiuolaikinės kultūros ir meno centras. Visi pastato vamzdžiai išvesti išorėje. Vien pasivaikščioti aplink yra įdomu. Deja, į vidų neužsukome, tačiau jau planuojame kitą išvyką į Paryžių, kurios metu skirsime laiką „žymių objektų vidui“.

Suvenyrai Paryžiuje atskira tema. Kiek gražesnių radome tik peleninių, žiebtuvėlių, stikliukų, puodelių, varpelį, kviečiantį vakaro malonumams, o visa kita tiesiog labai neskoninga klasika – marškinėliai su Eifelio bokštais, parduotuvių maišai, pirštinės, plastikinės piniginės ir devynios galybės pakabukų prie raktų...

Reziumuodama, galiu pasakyti, jog įspūdį Paryžius palieka tik patį geriausią. Jokių labai didelių problemų su anglų kalba tikrai nėra, aišku, būtų idealu mokėti bent kelias frazes prancūziškai.

Maisto tikrai apsipirksite nelabai brangiai, jei viešbučio kambaryje nerasite virdulio, paprašykite jo registratūroje.

Labai patogus susisiekimas su metro, laukti visiškai nereikia, kas 3 minutės atvyksta vis kitas traukinukas, tad galima drąsiai planuoti išvykas arba kaip tik nieko neplanuoti, nes, kai tik užsinorėsite, galėsite greitai pavažiuoti iki reikiamos vietos.

Patarčiau būtinai paragauti vietinės kepyklėlės pyragaičių, nes jie tiesiog dieviški.