Savarankiška kelionė į Indiją - Mumbajus, Delis, Varanasi

Trečioji Simonos pasakojimo dalis. Sužinosime, ką pamatyti Indijoje, kiek kainuoja trims savaitėms nukeliauti į šią egzotika alsuojančią šalį ir daug kitų naudingų dalykų.

Varanasi

Po ~15 valandų kelionės traukiniu iš Jansi miestelio, kuris yra maždaug už 15 kilometrų nuo Orchos, pasiekėme Varanasį. Traukinyje susipažinome su indu, kuriam taip patikom, kad jis pažadėjo padėti Varanasyje surasti tuktuką. Viskas taip ir įvyksta, indas sutaria su tuktuko vairuotoju, kad mus nuvežtų būtent į tą viešbutį, kurio pavadinimą turime užsirašę ant lapelio. Duodame mūsų naujam draugui lietuviško šokolado, padėkojame, o jis iš tos laimės ima ir sumoka už mūsų kelionę iki viešbučio, kad ir kaip prašome to nedaryti.

Spalvos

Kelionė iš stoties vyksta įdomiai – į tuktuką telpame mes, keturi keliautojai, tuktuko vairuotojas, jo draugelis ir 5 didelės mūsų kuprinės. Kadangi Varanasio senamiestyje gatvelės be proto siauros ir joks transportas ten nebevažiuoja, tenka kėblinti pėščiomis – tuktuko vairuotojas pristato mus iki pat vietos. Viešbučio nesame rezervavę, tad bandome laimę ir mums pasiseka iš pirmo karto. Apsigyvename Puja Guest House viešbutuke, prie pat Gangos upės. Viešbutis labai paprastas, bet kadangi neplanuojame jame praleisti daug laiko, nakvynei puikiai tinkamas ir nebrangus – naktis už dvivietį kambarį 600 rupijų (~30 litų).

Kelias į viešbutį. Varanasis

Įdomūs jausmai aplanko klaidžiojant Varanasio gatvelėmis, stebint ritualus ant Gangos upės kranto – laužus su negyvėliais ir maldas upei. Ryte plaukiame valtimi stebėti vaizdo iš upės pusės. Žmonės prausiasi ir atlieka su tuo vandeniu visokius keistus ritualus – tikėjimas vis dėlto be galo stiprus. Be šio traukos objekto, dar aplankome įvairias šventyklas, kurių Indijoje gausybė. Taip pat įsitikiname, kad Varanasyje apsipirkti geriausia. Kainos palankiausios, pasirinkimas didžiulis.

Puja Guest House viešbutis turi restoranėlį ant stogo, nuo kurio atsiveria vaizdas į Gangos upę – tikrai nuostabus vaizdas, kuriuo gėrėdavomės kiekvieną rytą pusryčiaudami ir kiekvieną vakarą vakarieniaudami.

Praleidę Varanasyje keturias dienas, traukiame toliau – į Mumbajų. Bet mūsų nelaimei, traukinys vėluoja 13 valandų. Ir mūsų laimei, mes ne vieni, o mus lydi mūsų pirmojo vairuotojo draugas Sandeep‘as, taip pat dirbantis su turistais. Jis visą dieną praleidžia su mumis, nuoširdžiai rūpinasi. Mums nereikia sėdėti traukinių stotyje ir laukti – linksmai leidžiame laiką jaukioj kavinukėj.

Mumbai

Po 13 valandų traukinio laukimo ir 30 valandų važiavimo juo, mes pasiekiame Mumbajų. Viešbučio nesame rezervavę, tik turime keletą galimų variantų ant lapelio. Pasinaudoję Prepaid taxi paslauga traukinių stotyje (vis tiek stipriai permokame), nuvažiuojame iki pirmojo mūsų pasirinkto viešbučio. Tik pamatę suprantame, kad tai mums per prabangu, o sužinoję kainą apsisukame ir traukiame toliau.

Du mūsų keliautojai pasodinami McDonalde su visa mūsų manta, o du – traukia gatve ieškoti nakvynės vietos artimiausioms keturioms naktims. Pradžioje sekasi ne kaip – arba prabangūs viešbučiai ne pagal mūsų biudžetą, arba nėra vietų. Pagaliau randame – Central Guest House. Labai paprastas viešbutukas, kambarys keturvietis, bet vienoje iš pagrindinių gatvių ir mums puikiai tinka. Viešbutyje užsisakome vienos dienos ekskursiją po visą miestą.

Paplūdimys Mumbajuje

Kitą dieną mus „susemia“ ekskursinis autobusas. Apsidairome – jame esame vieninteliai užsieniečiai. Ekskursija prasideda hindi kalba. Iš pradžių juokinga, po to nejuokinga, nes nesuprantame nieko. Pasikviečiame vieną iš gidų ir pasakome, kad mes nieko nesuprantame. Jis mielai mums pavertėjauja. Su juo per dieną puikiai susidraugaujame, panašu, kad neprapulsime šiame mieste.

Mumbajus sužavi – jaučiamės lyg Europoje. Čia gausybė dangoraižių, skubančių pasitempusių žmonių, o taip pat daugybė benamių, gyvenančių tiesiog ant šaligatvių, daugybė žmonių, prašančių išmaldos. Ne veltui Indija vadinama kontrastų šalimi. Aplankome didžiausius Azijoje lūšnynus – Dharavi. Nustebina, nes ne taip blogai jie ten gyvena. Žinoma, ne svajonių gyvenimas, bet mūsų įsivaizdavimas apie lūšnynus gerokai skiriasi nuo realybės.

Skalbykla. Mumbajus

Įspūdį palieka didžiausia skalbykla po atviru dangum. Mūsų naujojo draugo gido pagalba patenkame į jos vidų ir turime galimybę stebėti procesą iš arti. Skalbinių baltumas akina, bet žmonės dirba be proto sunkiai. Taip pat rekomenduojame apsilankyti kino teatre ir pažiūrėti bolivudinį filmą, kurio pradžioje užgroja Indijos himnas ir visi atsistoja. Filme daug veiksmo ir daug specialiųjų efektų – visiškai nerealių, perdėtų, kurie sukėlė mums daug juoko. Mumbajus iš tiesų modernus, gražus ir visiškai kitoks miestas, negu likusi Indija. Paliekame šį miestą jį įsimylėję su pažadais čia sugrįžti.

Delhi

Po viešnagės viename didžiausių Indijos miestų, laukia kelios dienos sostinėje Delyje ir kelionė namo. Delis pasitinka šalčiu ir protestais dėl išprievartautos merginos. Po kaitinančios saulės Mumbajuje (+30), išlipus Delyje nežinome ko griebtis, kad sušiltume – dieną čia maždaug +10. Traukinių stotyje mus pasitinka mūsų pirmasis vairuotojas Kuldeep‘as, kuris šįkart nebe mūsų vairuotojas, o draugas. Palydi mus iki viešbučio ir sutariame susitikti kitą dieną. Apsistojame Smyle Inn viešbutyje, pačiame centre, jame buvo beprotiškai šalta ir nebuvo karšto vandens.

Indijoje viskas įmanoma

Kitą dieną Kuldeep‘as mus vežasi vakarienės į savo sesers namus. Smagi popietė ir vakaras su vietinių šeima ir mūsų draugu Kuldeep‘u. Likusias dienas tiesiog praleidžiame niekur neskubėdami. Apžiūrime pagrindinius lankytinus Delio objektus, kurie dėl protestų dar liko neuždaryti, priperkame lauktuvių, paskutinį kartą pasimėgaujame indišku maistu, kurio tikrai pasiilgsime. Delis nepalieka didelio įspūdžio, nors čia sutinkame turbūt daugiausia turistų. Baigiasi mūsų pirmoji, bet tikimės ne paskutinė kelionė po Indiją.

Traukiniai

Traukiniai yra atskira tema, kai kalbame apie Indiją. Bilietų internetu nenusipirksi, arba mes neradome kaip, buvo per daug sudėtinga. Todėl paprašėme savo draugo vairuotojo Kuldeep‘o, kad tuo pasirūpintų. Aišku, pridėjęs prie kainos sau komisinį mokestį, jis mielai mums nupirko bilietus. Esmė tik ta, kad jais reikia pradėti rūpintis gerokai iš anksto, idealiausia porą mėnesių prieš kelionę. Vėliau iš kitų turistų sužinojome apie galimybę nusipirkti centrinėse stotyse bilietų, skirtų turistams – esančios bilietų kvotos, skirtos tik turistams. Tad galima bandyti ir taip.

Kitas žinotinas dalykas apie traukinius – jie vėluoja. Ypač žiemos metu, nes dėl didžiulio rūko jie negali važiuoti, todėl vėluoja praktiškai visada. Mūsų rekordas – 13 valandų laukimo. Iš vėlavimo gali kilti ir kitų bėdų, kaip pavyzdžiui mums nutiko važiuojant į Mumbajų. Kadangi traukinys labai vėlavo, jis nusprendė nevažiuoti iki paskutinės stoties, kurioje mums reikėjo išlipti. Ką gi, pamatę nežinomoje stotyje užrašą „Station Manager“ paklausėme, kaip mums nusigauti iki mums reikiamos stoties. Pasirodo su tuo pačiu bilietu galime šokti į bet kurį kitą traukinį, važiuojantį į tą stotį.

Dar vienas žinotinas dalykas apie traukinius – traukinių klasės. Mums teko važiuoti 3AC ir 2AC. Abu variantai neblogi, bet žinoma 2AC geriau tuo, kad žmonių mažiau, o ir žmonės turtingesni, vadinasi, ir labiau išsilavinę, važiuoja šia klase. Tiesiog maloniau. Traukiniuose duoda pagalves, antklodes, taip pat siūlo nusipirkti gėrimų, užsisakyti maisto už labai žemą, vietinę kainą.

Maistas

Maistas aštrus visais atvejais. Jei prašysi neaštriai, vis tiek mūsų skrandžiui tai bus aštroka. Po keletos bandymų papietauti išmokome, kad reikia užsisakyti vieną patiekalą dviems žmonėms. Iš tiesų porcijos nemažos, rieboka ir aštroka, tad daug nesuvalgysi ir sotus būsi tikrai. Pavalgyti vidutiniškai kainuoja 5-7 litai restoranėlyje.

Vakarienė už 10 litų

Traukiniuose labai pigu, bet nerekomenduojame – kadangi maistą traukinio darbuotojai užsako ir perka stotyje, mums po jo nebuvo itin gera. Beje, tai buvo vienintelis atvejis, kai iš tiesų turėjome šiek tiek problemų su virškinimo sistemomis. Kelionei traukiniu prisipirkdavome gausybę vaisių, kurių užtekdavo visos kelionės metu.

Paskutinėmis dienomis valgėme gatvėje gamintą maistą – labai labai pigu ir gardu. Rekomenduojame išbandyti, kai skrandis jau bus apsipratęs. Taip pat kuo galima pasimėgauti Indijoje – šviežiai spaustomis įvairiausiomis sultimis. Lietuvoje tikrai tokių neparagausi. Tokia stiklinė kainuoja ~70 rupijų (~3 litus). Vaisiai labai pigūs ir skanūs. Likome sužavėti granatų skoniu.

Žmonės ir beždžionės

Įdomus faktas, kad kartais jautėmės kaip beždžionės, nors ir jų ten labai daug. Ypač mažuose miesteliuose, kur baltasis turistas ne toks dažnas svečias, į tave spokso tarsi į beždžionę zoologijos sode. Pirmas toks akivaizdus patyrimas įvyko Jansi traukinių stotyje, kai aplink mus, keturis baltus lietuvaičius, pradėjo rinktis žmonės. Jie nieko nesako ir nedaro, bet stovėdami visiškai šalia tavęs jie tiesiog žiūri į tave. Taip gali žiūrėti pusvalandį, valandą. Kol atsibosta arba tave išveda iš kantrybės ir priėjęs paklausi „kuo galiu padėti?“. Kitas pradžioje stebinantis dalykas – visų vietinių noras su tavimi fotografuotis. Jie pleškina fotoaparatais, telefonais ir su visais turi nusifotografuoti. Ištisos šeimos gatvėse tave stabdo ir prašo „one photo“. Daugelis mielai ir patys pozuoja, jei objektyvą nukreipi į juos.

Šeimai nusifotografuoti su turistais - garbės reikalas

Išvada

Pirmi mūsų vairuotojo Kuldeep‘o žodžiai sutikus mus oro uoste buvo „Welcome to incredible India“ („Sveiki atvykę į neįtikėtiną Indiją“). Indija išties sugeba nustebinti – spalvomis, kvapais, kultūra, maistu, kontrastais. Pirmomis dienomis apima jausmas, kad mūsų čia nėra – mes tik žiūrime „Travel“ kanalą. Vėliau ir pats įsijauti į šitą žaidimą ir imi juo mėgautis. Viskas, kas mums atrodo visiška beprotybė, Indijoje – visiška norma. Kaip sakydavo mūsų vairuotojas Kuldeep‘as, „Indijoje viskas įmanoma“. Linkiu pajusti patiems šią paprastai nepaprastą šalį.

Skaičiukai

Kainos vienam žmogui:

Lėktuvo bilietai – 1670 Lt

Viza – 350 Lt

Draudimas – 110 Lt

Skiepai – 550 Lt

Traukinių bilietai – 280 Lt

Automobilis su vairuotoju ir viešbučiai savaitei – 770 Lt

Viešbutis Varanasyje (3 naktys) – 45 Lt

Viešbutis Mumbajuje (4 naktys) – 50 Lt

Viešbutis Delyje (4 naktys) – 80 Lt

Įėjimai į lankytinus objektus, maistas, lauktuvės, kitos smulkios išlaidos ~600 Lt

Viso vienam žmogui: ~4500 Lt

I-oji ir II-oji pasakojimo dalys čia.

Dėkojame Simonai už įdomų pasakojimą, ir kviečiame keliautojus papasakoti savo įspūdžius dalyvauju@makalius.lt!